Naujienos
Foto galerija
Lankytinos vietos
Institucijos
Organizacijos
Autobusų grafikas
Virtuali paroda
Daugiabalsis
Daugailiai - English
Даугайляй
Svečių knyga
Forumas
Statistika
Registruoti vartotojai: 16788
Naujienos: 266
Nuorodos: 5
Apsilankymų: 4991971
Vartotojas

Slaptažodis

Prisiminti mane
Pamiršote slaptažodį
Naujas vartotojas? Užsiregistruokite!
Kiek sutiktumėte mokėti už 700 psl. knygą apie Daugailius?
  
Advertisement
 
Lankytinos vietos Spausdinti
Daugailių piliakalnis - archeologinis paminklas, esantis 300 m. nuo plento Utena – Zarasai, datuojamas pirmuoju tūkstantmečiu.
XVII a. pabaigoje ant piliakalnio buvo pastatyta pirmoji Daugailių bažnyčia, o jos šventoriuje buvusios kapinės. Mirusieji buvo laidojami piliakalnio viršūnėje ir šlaituose.
1990 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. G. Zabiela) tyrinėjo piliakalnio centrinę dalį. Rasti iš akmenų krauti apdegę bažnyčios pamatai, griautinio kapo dalis, 1764 m. Kuršo vietininko Ernsto Birono šilingas.
1990 m. liepos 15 d. ant piliakalnio pastatytas ornamentuotas medinis kryžius pirmajai Daugailių bažnyčiai atminti.




A. Grigaliūnienės nuotr.

Daugailių bažnyčia
Kada Daugailiuose buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, tikslių duomenų nėra. Tačiau išlikusios senosios metrikų knygos liudija, kad jau XVII a. pab. čia buvusi filijinė bažnyčia. Dabartinę Šv. Antano Paduviečio bažnyčią 1883 m. pastatė kunigas Antanas Rumševičius.
1897-1935 m. Daugailiuose kunigavo Kazimieras Kiršinas. Jis pirmasis kunigas, palaidotas Daugailių kapinėse, ypač nuoširdžiai rūpinęsis daugailiškių švietimu.
Iki 1939 m. Daugailiai priklausė Dusetų parapijai ir buvo filija. 1939 m. kunigas Kazimieras Mozūras suremontavo bažnyčią, pastatė naują kleboniją.
Kun. Adomas Vyšniauskas, kun. Gediminas Šukys rūpinosi sielovada Daugailių parapijoje pokario metais.
Nuo 1970 m. Daugailių parapijoje triūsia Garbės kanauninkas kun. Petras Baltuška, 2004 liepos 18 d. atšventęs kunigystės 50 – metį. Kun. P. Baltuška rūpinasi ne tik dvasiniais parapijiečių reikalais, bet ir turi sukaupęs turtingą biblioteką. 2004 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu kun. P. Baltuška apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino riterio kryžiumi.







A. Grigaliūnaitės nuotr.




Rytiniame miestelio pakraštyje yra daugailiškių amžinojo poilsio vieta - Daugailių kapinės. Ant kalvos, apjuostos mišku, laidoti pradėta 1886 m.
Amžinam poilsiui čia 1919 – 1921 m. atgulė 17 Lietuvos kariuomenės savanorių, žuvusių dėl Tėvynės laisvės Balčių dvaro laukuose, kur vyko aršūs lietuvių mūšiai su bolševikais. Tarp žuvusiųjų ir pirmojo pėstininkų pulko jaunesnysis leitenantas Jurgis Sidaravičius. Jų kapai yra istorijos paminklas.
1996 m. pabaigoje Daugailių kapinėse palaidota vienas iš seniausių Lietuvos kariuomenės savanorių ir kūrėjų daugailiškis Jonas Valiukėnas.
1990 m. iš Irkutsko buvo atvežti ir palaidoti tremtinio Kazimiero Kilbausko palaikai (1885 – 1949m.). Kapinėse rezistentų J. Kilbausko, K. Juodėno, A. Norkūno ir kt. kapai. Daugailių kapinėse ilsisi ir ilgametis šios parapijos kunigas K. Kiršinas bei iš Velaikių kilęs filosofijos mokslų dr. kunigas J. Čepėnas.

A. Grigaliūnaitės nuotr.



Miestelio centre stovi 1938 m. pavasarininkų pastatytas paminklas “Dievui ir Tėvynei”, skirtas 550 – osioms Lietuvos krikšto metinėms, Katalikiškosios jaunimo sąjungos “Pavasaris” 25 – erių metų sukakčiai, Lietuvos nepriklausomybės 20 – mečiui ir 15 metų Daugailių pavasarininkų kuopos veiklai paminėti. 1938 m. rugsėjo 8 d. šį paminklą pašventino J.E. vyskupas M. Reinys
1940 m. liepos 6 – osios naktį nežinomi piktadariai skaudžiai išniekino Daugailiuose esantį paminklą. Jie sudaužė metalinę kančią, apdaužė kryžių ir beveik visus užrašus. Sovietmečiu paminklą norėta visiškai sunaikinti, tačiau nepajėgta. Prasidėjus Atgimimui, Daugailių parapijos klebonas kun. P. Baltuškos dėka paminklas buvo restauruotas, o 2002 m. prie jo pritvirtinta plokštė Daugailių krašto partizanams atminti. 2006 m. gegužės 30 d. Daugailiuose apsilankęs LR prezidentas Valdas Adamkus šalia paminklo pasodino raudonąjį klevą.

J. Ivanausko nuotr.



Išsamesnių žinių apie Daugailius, jų praeitį ir žymiuosius krašto žmones Jūs galite rasti Daugailių pagrindinėje mokykloje esančiame Daugailių krašto muziejuje.
Muziejus įkurtas 1988 m. gegužės 7 d. (vadovė R. Jurkevičienė). Atgimimo metais muziejaus ekspozicija buvo atnaujinta. 1993 m. liepos 11 d. mokyklos muziejų pašventino Panevėžio vyskupas J. Preikšas.
Muziejuje jūs galite susipažinti su mokyklos ir miestelio istorija, senaisiais leidiniais, pinigais, įžymiaisiais Daugailių krašto žmonėmis.
Mokyklos muziejus kasmet sulaukia svečių iš įvairiausių Lietuvos vietų. Muziejų ir apylinkes lanko moksleiviai, kariai, visuomeninės organizacijos, kraštiečiai, gyvenantys Lietuvoje ir užsienyje. Muziejaus svečių knygoje lankytojų įrašai rusų, anglų, kinų kalbomis.


A. Grigaliūnienės nuotr.



Broniaus Kviklio tėviškė

Bronius Kviklys gimė Zastrono vienkiemyje 1943 m. Pradžios mokyklą lankė Daugailiuose. Po to įstojo į gimnaziją Utenoje, pradėjo lankyti J. Basanavičiaus vardo skautų draugovę. Būdamas trylikos metų Bronius Kviklys persikėlė mokytis į Antalieptę, bet vėliau vėl grįžo į Utenos gimnaziją.
Bronius Kviklys baigė Vytauto Didžiojo Universitetą, kuriame studijavo teisę ir gavo ekonomisto diplomą. Parašė knygutę “Daugailiai”.
1944 m. B. Kviklys su šeima pasitraukė iš Lietuvos, gyveno Vokietijoje, o 1949 m. išvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoje. Dirbdamas sunkų fizinį darbą, laisvalaikiu rinko lituanistinę medžiagą. Po ilgo ir kruopštaus darbo pasirodė 4 tomų enciklopedinis leidinys “Mūsų Lietuva” – Lietuvos kaimų ir miestelių istorija. Dar vėliau išleido 7 “Lietuvos bažnyčių“ knygas. Daugelį metų bendradarbiavo išeivijos spaudoje.
Bronius Kviklys – mūsų kraštietis, žymus išeivijos veikėjas, muziejininkas, visą savo gyvenimą paskyręs lietuvybės išsaugojimui.
1992 m. Zastrono kaime, B. Kviklio tėviškėje, pastatytas kryžius.







V. Norkūno nuotr.





Poeto J. Šiožinio gimtinė
Poetas Jonas Šiožinys gimė 1915 m. liepos 9 d. Šiožinių kaime. Čia jis baigė ir pradinę mokyklą. Vėliau mokėsi Antalieptės progimnazijoje, kurios dėl skurdo nebaigė. Po to penkerius metus tarnavo pas ūkininkus. 1938 – 1940 m. dirbo Marijampolės spaustuvėje, 1941 – 1943 m. dirbo Antalieptės bibliotekoje, nuo 1946 m. LMA Centrinėje bibliotekoje. 1954 m. baigė Vilniaus bibliotekininkų technikumą, po to VU studijavo bibliotekininkystę.
1957 – 1976 m. dirbo “Lietuvos pionieriaus” redakcijoje. Buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1975 m.). Už kūrybinę veiklą buvo apdovanotas LATP Garbės raštais. Išleido 5 poezijos rinkinius, eilėraščių ir apsakymų vaikams. Mirė 1987 m. liepos 18 d. Palaidotas Vilniuje. Tėviškėje tebegyvena poeto brolienė, kuri rūpinasi sodyba.







G. Eimutienės nuotr.


Antano ir Motiejaus Miškinių sodyba
Juknėnų kaime gimė ir augo du lietuvių literatūros ąžuolai.
Poetas Antanas Miškinis gimė 1905 m. sausio 29 d. Eilėraščius spausdinti pradėjo 1925 m. Pirmąjį eilėraščių rinkinuką “Balta varna” išleido 1928 m. Vėliau išleido knygas: “Varnos prie plento”, “Keturi miestai”, “Eilėraščiai”, “Arti žemės”, “Dienoraštis”, “Klevai prie kelio”, “Svajonė ir maištas” ir kt. Už priklausymą pogrindžio organizacijai 1948 m. nuteistas 25 m. kalėti. Kalėjo 8,5 metų. Mirė 1983 m. palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
Motiejus Miškinis – vertėjas, pedagogas, literatūros tyrinėtojas – gimė 1897 m. gruodžio 27 d. Motiejus Miškinis įsteigė mokyklėlę Juknėnuose. 1948 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Dirbo Kauno, Marijampolės, Raseinių gimnazijose, Švietimo ministerijos pradžios mokslo departamento direktoriumi. Mirė 1974 m. kovo 5 d. Juknėnuose. Palaidotas Vajasiškyje.
1976 m. Juknėnuose buvę Motiejaus mokiniai pastatė jo atminimui skirtą stogastulpį, o 1986 m. iškilo liaudies meistro S. Karanausko stogastulpis poetui Antanui Miškiniui.

V. Pakenio nuotr.


Arkivyskupo M. Reinio gimtinė Madagaskare
Mečislovas Reinys gimė 1884 m. vasario 5 d. Madagaskaro vienkiemyje, Daugailių parapijoje. Madagaskaras yra už 4 km nuo Daugailių, prie kelio Daugailiai – Rokiškis. Mečislovo tėvai – Jeronimas Reinys ir Julijona Mališauskaitė. Mečislovas buvo jauniausias vaikas šeimoje. Namas, kuriame gimė ir augo būsimasis arkivyskupas, statytas 1871 m. – 1982 m. Ši data yra išpjaustyta iš medžio ir pritvirtinta prie namo, verandos pusėje.
Mečislovas Reinys – Lietuvos užsienio reikalų ministras, Vilkaviškio vyskupas, Vilniaus arkivyskupijos valdytojas, kankinys. Mirė 1953 m. lapkričio 8 d. Vladimiro kalėjime.
1990 m. M. Reinio tėviškėje, Madagaskaro vienkiemyje, prie keliuko į sodybą pastatytas medinis kryžius. Kryžiaus projekto autorė R. Lukošaitytė, meistras R. Žaliukas.



Velaikiai

Velaikiai – istoriko Prano Čepėno gimtinė. Pranas Čepėnas gimė 1899 metų balandžio 4 dieną Velaikių kaime. Jis buvo “Lietuvos enciklopedijos” ir “Tarptautinių žodžių žodyno”, išleistų Nepriklausomoje Lietuvoje redaktorius, 37 tomų “Lietuvos enciklopedijos”, leistoje Bostone, redaktorius ir 2 tomų “Naujųjų laikų Lietuvos istorijos” autorius. 1980 m. spalio 3 d. JAV istorikas mirė.
Filosofijos mokslų daktaras kun. Juozapas Čepėnas gimė 1880 m,. spalio 31 d. Baigė gimnaziją Vilniuje, Studijavo teologiją Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, filosofijos ir gamtos mokslus – Vokietijoje. 1905 m. buvo įšventintas į kunigus ir kunigavo daugelyje Lietuvos vietų. Amžino poilsio vietą išsirinko šalia savo senelio Morkaus Čepėno Daugailių kapinėse. Mirė 1976 m. sausio 24 d.
Velaikiuose tebestovi Čepėnų gimtoji sodyba. Rūpestingai prižiūrimas namas, puikus gamtovaizdis žavi kiekvieną atvykusį prisiliesti prie Čepėnų šeimos ištakų.


R. Jurkevičienės nuotrauka





J. Šimkevičiaus kapas Taukeliuose
Jokūbas Šimkevičius – gydytojas, medicinos veikėjas, humanistas. Gimė 1775 m. liepos 3 d. Raseinių raj. 1802 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo gydytoju. 1805 m. įkūrė Vilniaus medikų draugiją. 1806 m. lenkų kalba parašė pirmąjį Lietuvoje chirurgijos vadovėlį “Teorinės ir praktinės chirurgijos mokslas”, pirmąjį pediatrijos vadovėlį “Mokslas apie vaikų ligas”, 1810 m. 1818 “Veikale apie girtuokliavimą” jis aprašė alkoholizmo rūšis ir pirmasis Lietuvoje pradėjo propaguoti blaivybės idėjas. Susilpnėjus sveikatai, apsigyveno Taukeliuose. Sirgdamas surašė testamentą, kuriuo savo užgyventą turtą paskyrė Utenos amatų mokyklai steigti ir neturtingiems Taukelių vaikams mokyti.
Mirė 1818 m. lapkričio 18 d., palaidotas Taukelių kaimo kapinaitėse. Šiuo metu Taukelių kapinaitėse gydytojo J. Šimkevičiaus amžinojo poilsio vietą ženklina liaudies meistro S. Karanausko ąžuolinis stogastulpis.


G. Eimutienės nuotrauka


Mambo is Free Software released under the GNU/GPL License.