Utenos kraštas knygose

2010 balandis-birželis


Juozas Gruodis epochų sankirtose: straipsniai, atsiminimai, dokumentai/ sudarė Algirdas Jonas Ambrazas.- Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009 .- 552 p.; iliustr., faks., nat.
 
Ši knyga skirta lietuvių muzikos klasiko, tautinės kompozitorių mokyklos pagrindėjo Juozo Gruodžio (1884-1948) 125-osioms gimimo metinėms. Į knygą įeina sudarytojo A. J. Ambrazo ir kitų muzikologų įvairiu laiku rašyti straipsniai, pranešimų mokslinėse konferencijose tekstai, kompozitoriaus amžininkų atsiminimai ir atsiliepimai. Publikuojama ir iki šiol nespausdinta paties J. Gruodžio rankraštinio palikimo dalis – sudarytojo komentuoti tekstai, dokumentai, korespondencija. Prieduose pateikta J. Gruodžio bibliografija (1984-2009).


Treinys, Pranas. Tango su arkangelu Gabrielium. Memuarai su nūdienos aidomuša.- Vilnius: Gairės, 2010.- 568 p.; iliustr. 40 p.
 
Rašytojo Prano Treinio prisiminimuose, skirtuose aktorei bei režisierei Kazimierai Kymantaitei, Lietuvos nacionalinio dramos teatro 70-mečiui ir savos teatrinės veiklos 60-mečiui, ne tik iškyla kaip gyvi netolimos praeities vaizdai bei veidai. Talentinga rašytojo ranka nutiesiami tiltai ir į dabartį – „nūdienos aidomuša“ pagimdo nevisada linksmus, o kartais net tragiškai komiškus pamąstymus.


Žvirgždas, Manfredas. Regimybės atspindžiai: vizualumo poetika Alfonso Nykos-Niliūno kūryboje.- Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009.- 307 p.
 
Iš pirmo žvilgsnio Alfonso Nykos-Niliūno poezija su namų praradimo, sūnaus palaidūno klajonių, būties erozijos teminėmis dominantėmis daugmaž idealiai telpa egzistencializmo ar lietuviškojo katastrofizmo paradigmoje. Neramių herojų apgyvendinti ar, priešingai, ištuštėję peizažai turi gilų kultūrinių asociacijų podirvį, kurį „purenant“ galima „atkasti“ nuorodų į pasaulinę poeziją, meną, muziką. Ir tai ne šiaip užsispyrėlio pastanga brautis į XX a. Vakarų literatūros Olimpą – Nyka-Niliūnas natūraliai kvėpuoja pasaulinės kultūros oru ir, įveikdamas išeiviams įprastą nostalgišką rezignaciją, geba atskleisti naujas regimybės perspektyvas. Regimybė – tai optikos sričiai priklausantys fenomenai, nepatikrinami kitomis juslėmis, nors ir sužadinantys subjektui sinestezijos (juslių susiliejimo) lūkesčius. Tamsos figūros uždarame, į fragmentus suskilusiame, statišką paveikslą primenančiame poezijos pasaulyje susijusios su slėpimu, nutylėjimais, aklumu, o šviesos – su aiškumu, proto pastangomis, atvirumu, praregėjimu, metafiziniu nušvitimu. Lyg dvigubame fotonegatyve susilieja praeitis ir dabartis, subjektas atsiduria tarp tikrovės, sapno ir fantastiškos utopinės erdvės.
Aprašyti poetinės regimybės mirgėjimą, vizualumo poetikos paradoksus – šios knygos tikslas.