Naujienos

Naujienų archyvas

2014-10-21

Filmo peržiūra

2014 m. spalio 28 d. 17.30 val. A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos (Maironio g. 12) konferencijų salėje naujo režisierės Aistės Ptakauskės dokumentinio filmo „Pasaulio virtuvė“ peržiūra - diskusija.


Dalyvauja filmo kūrėjai, viena iš filmo herojų, lietuvių kilmės urugvajietė Marisa Leonavičienė ir jos sūnus Rimas, žmogaus teisių ekspertai.
Filmas kviečia žiūrovus susipažinti su penkiomis Lietuvoje gyvenančiomis kitatautėmis moterimis, ir būti atviresnius kitų kultūrų, tautybių ir rasių žmonėms.

Maloniai visus kviečiame!
„Pasaulio virtuvė“ – pilnametražis dokumentinis filmas apie penkias moteris, kurios atsikraustė gyventi į Lietuvą skirtingu metu, iš skirtingų pasaulio šalių ir dėl skirtingų priežasčių. Iš pirmo žvilgsnio jų gyvenimo istorijos atrodo neįtikėtinos, bet geriau įsiklausius pasirodo, kad tai galėjo nutikti kiekvienam. Juosta pasakoja ne tik apie sunkumus, kuriuos imigrantai patiria Lietuvoje, bet ir būdus, kaip užsieniečiai praturtina Lietuvos visuomeninį, ekonominį bei kultūrinį gyvenimą.
„Pasaulio virtuvė“ – ne vien filmas. Kartu tai yra kvietimas pasvarstyti, iš ko dėliojame savo pasaulį, kurį vadiname namais, – iš lyties, amžiaus, odos spalvos, tautybės, o gal tiesiog iš atjautos, talento, meilės ir žmogiškumo? Kvietimas pasikalbėti, kas mus verčia jaustis svetimais, ir paraginimas ištiesti pagalbos ranką tiems, kas šalia mūsų nesijaučia visiškai savais.
Pagrindinis sąmoningumo apie žmogaus teises stiprinimo ir kovos su diskriminacija dėl tautinės kilmės, rasės, lyties bei amžiaus kampanijos „Pasaulio virtuvė“ tikslas – atkreipti lietuvių dėmesį į imigrantų teises ir paskatinti Lietuvos visuomenę būti atviresnę kitų kultūrų, tautybių ir rasių žmonėms. Kampaniją finansuoja Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO programa Lietuvoje.
Filmas bus parodytas 15 šalies miestų. Po kiekvienos viešos peržiūros bus rengiamos savivaldybių, visuomeninių organizacijų ir miestų bendruomenių atstovų diskusijos. Be to, gyventojai kviečiami pademonstruoti savo svetingumą ir pasikviesti užsienietį pietų ar vakarienės, o kartu sužinoti daugiau ne tik apie šį žmogų, bet ir apie jo šalį, kultūrą.

DAUGIAU APIE FILMĄ

Interneto puslapis – http://www.pasauliovirtuve.eu
Mes „Facebook“ – https://www.facebook.com/pasauliovirtuve
Mes „YouTube“ – http://www.youtube.com/channel/UCu4u1_8H-SSAOyVT1JAOg5g

HEROJĖS

ALICIA GIAN
Aktorė, dainininkė, režisierė į Lietuvą atvyko pagal studentų mainų programą ir pasiliko, nes rado čia savo gyvenimo meilę. Didžiausia jos svajonė – turėti teatrą ir šeimą. Amerikoje turėti šiuos abu dalykus vienu metu atrodė nerealu. Bet Lietuvoje ji patikėjo, kad jos svajonė gali išsipildyti…

AMINAT SAIJEVA
Baltijos šalių čečėnų draugijos pirmininkė į Lietuvą atvyko oficialaus vizito kaip Čečėnijos užsienio reikalų viceministrė, bet antrą viešnagės dieną Čečėnijoje prasidėjo Grozno šturmas… Moteris tiki, kad gyvenime dar išauš diena, kai ji pamatys Šiaurės Kaukazo tautas laisvas, besidžiaugiančias gyvenimu. Kiekviena jos gyvenimo akimirka – atkakli kova už laisvę.

BOŽENA KARVELIENĖ
Romų integracijos namų vadovė, pedagogo asistentė ir socialinė darbuotoja, tarpininkaujanti tarp romų bendruomenės ir vidurinio lavinimo įstaigų. Ji norėjo gyventi vadovaudamasi savo galva, o ne kitų žmonių primetamomis taisyklėmis, todėl paliko taborą ir ryžosi pradėti gyvenimą nuo nulio. Teko dirbti pardavėja ir krupjė, susidurti su nepasitikėjimu ir diskriminacija, bet jauna moteris pasiekė savo – įgijo išsilavinimą, sukūrė šeimą ir dabar deda visas pastangas, kad romai būtų laikomi visaverte lietuvių visuomenės dalimi.

KEISHA LARAINE INGRAM
Mykolo Romerio universiteto magistrantė, tarptautinių programų studentų ambasadorė pabaigusi studijas panoro likti gyventi ir dirbti Lietuvoje, nes čia jaučiasi saugi ir laiminga kaip niekur kitur. Ji statė tiltus Jamaikoje, tiesė kelius Afganistane, projektavo aikštes Zambijoje. Į Lietuvą atvyko įgyti vadybininkės diplomo ir išsiugdyti verslumo, kad galėtų sukurti savo verslą ir padėti tiems, kam gyvenime mažiau pasisekė.

MARISA LEONAVIČIENĖ
Kelionių organizatorė, buvusi Lietuvos garbės konsulė Urugvajuje į protėvių gimtinę atsikraustė su keturiais mokyklinio amžiaus vaikais. Išaugusi su močiutės istorijomis apie pasakišką Lietuvos gamtą ir kultūrą, vos pabaigusi mokyklą, ji išvažiavo į Lietuvą, ruošėsi čia pasilikti, kurti savo verslą, bet išsigando reketo ir grįžo į gimtąjį Urugvajų. Ten susilaukusi keturių vaikų, vis gi nusprendė, kad jie privalo patirti, ką reiškia gyventi Lietuvoje ir būti lietuviais.

REŽISIERĖ

AISTĖ PTAKAUSKĖ
Scenaristė, prozininkė, dramaturgė, prodiuserė, režisierė arba, kaip trumpai save vadina, pasakorė. Pasakoti istorijas jai reiškia gyventi, susivokti ir išgyventi, kitaip tariant, būti pasaulyje. Niekas daugiau jai nesuteikia tiek malonumo, jėgų ir kančių kaip istorijų pasakojimas… Aistei tai – darbas, pomėgis, poilsis ir didžiulė atsakomybė. Kūrėja tiki pasakojimų burtais, jų galia gydyti, mokyti, iš pagrindų keisti žmogų, o tuo pačiu – ir aplinkinį pasaulį. „Pasaulio virtuvė“ – jos bandymas išburti pasaulį, kuriame taikiai įsitektų visos lytys, visos rasės, visos tautybės, visi amžiai, visos gyvybės.
A.Ptakauskė Vilniaus universitete įgijo anglų filologijos bakalauro ir literatūros teorijos magistro laipsnius. Studijų metu stažavosi Oksfordo, Dublino ir Konstancos universitetuose. Literatūrinę veiklą pradėjo 2001 metais, kai Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalas „Nemunas“ išspausdino pirmąją jos novelę. 2003-iaisiais knygynuose pasirodė pirmas A.Ptakauskės prozos rinkinys „Ieškau darbo!“, už kurį autorė apdovanota Augustino Griciaus premija už geriausią metų prozos debiutą. Viena novelė iš šio rinkinio, „Kleptomanas“, publikuota vokiečių kalba.
2001 metais A.Ptakauskė pastatė spektaklį pagal pirmą savo pjesę „Atsargiai – liftas!“. Antra A.Ptakauskės pjesė „Abipus durų“ 2002-aisiais laimėjo prizinę vietą Prano Lemberto nacionaliniame studentų kūrybos konkurse. Vėlesnės A.Ptakauskės pjesės pristatytos daugelyje šiuolaikinės dramaturgijos festivalių Lietuvoje ir užsienyje.
Laimėjusi Fulbright stipendiją, dar vieną – televizijos, radijo ir kino scenarijų rašymo bei režisūros – magistro laipsnį A.Ptakauskė gavo Niujorko valstijoje įsikūrusio Sirakūzų universiteto S.I.Newhouse’o viešosios komunikacijos mokykloje, kuri laikoma viena geriausių pasaulyje entertainment school – pramogų industrijos mokslo įstaigų. Kurį laiką dėstė Kalifornijos menų institute. Grįžusi į Lietuvą, kūrė TV dramų, trumpametražių ir dokumentinių filmų scenarijus, juos pati režisavo, taip pat yra išleidusi knygų paauglėms, netradicinėms erdvėms pritaikiusi operą „Everardas II – Lietuvos karalius“, išvertusi keletą pjesių ir Leonardo Coheno romaną „Žavūs nevykėliai“, už kurį 2005-aisiais nominuota premijai už geriausią metų literatūrinį vertimą.

KAIP VISKAS PRASIDĖJO

„Pasaulio virtuvė“ gimė 2012 metų lapkritį, kai Lietuvoje vyko kasmetė pilietinė akcija „16 dienų be smurto prieš moteris“. Viena iš akcijos organizatorių – JAV ambasada Vilniuje paprašė Aistės Ptakauskės sukurti spektaklį, kuris prasmingai užbaigtų renginių ciklą. Režisierei kilo mintis atkreipti lietuvių dėmesį į mažai pastebimą moterų grupę – migrantes, kurios į Lietuvą atsikraustė iš kitų šalių ir kultūrų. Kuo jos skiriasi nuo lietuvių, o kuo panašios? Kokių džiaugsmų ir kokių sunkumų jos patiria Lietuvoje? Ar šios patirtys būdingos tik joms, ar ir kitiems Lietuvos gyventojams?
Kurdama spektaklį, Aistė apklausė keliolika moterų iš Estijos, Moldovos, Uzbekistano, JAV, Etiopijos, Urugvajaus, JAV, Čečėnijos. 2012 metų gruodžio 8 dieną septynios iš jų susirinko Valstybinio jaunimo teatro Dalios Tamulevičiūtės salėje, kad pasidalytų su žiūrovais istorijomis apie savo gyvenimą Lietuvoje. Spektaklis sulaukė didžiulio susidomėjimo ir pritarimo.
Mes nežinojome, kad visai greta mūsų gyvena tokių įdomių žmonių! Mes supratimo neturėjome, kiek daug nuostabių dalykų vyksta Lietuvoje! Mes pamatėme save ir savo šalį visai kitomis akimis!
Tokios buvo dažniausiai pasikartojančios žiūrovų reakcijos. Spektaklį panoro pamatyti ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų gyventojai. Pasirodė, kad lietuviai dažnai atrodo šalti ir nesvetingi ne iš prigimties būdami pikti ir įtarūs, bet per mažai žinodami, kaip jaučiasi ir ką veikia į Lietuvą iš užsienio atsikraustę žmonės, per mažai su jais bendraudami. Spektaklis patvirtino, kad noras tai sužinoti yra ir kad jis didelis. Tuomet ir gimė idėja „Pasaulio virtuvę“ paversti dokumentiniu filmu, kuris galėtų pasiekti visus Lietuvos kampelius.


TURAS PER LIETUVĄ

Iš viso juostą planuojama parodyti 15 šalies miestų. Visos peržiūros bus nemokamos, po jų bus organizuojamos diskusijos, kuriose dalyvaus kūrėjai, herojės, žmogaus teisių ekspertai ir žiūrovai. Dokumentinį filmą „Pasaulio virtuvė“ šalies žiūrovams dovanoja Europos Ekonominės Erdvės NVO programa Lietuvoje.
Filmas bus rodomas:
Data Laikas Miestas Vieta
10.02 19 val. Vilnius Kino teatras „Forum Cinemas Vingis”
10.14 18 val. Druskininkai Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua”
10.15 17.30 val. Marijamplė Kino teatras „Spindulys”
10.16 18 val. Kaunas Kino teatras „Romuva”
10.21 18 val. Joniškis Joniškio kultūros centras
10.22 18 val. Tauragė Tauragės kultūros centras
10.23 18 val. Mažeikiai Ukrinų kultūros namai
10.28 17.30 val. Utena A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
10.29 17.30 val. Anykščiai Anykščių menų inkubatorius
11.04 17 val. Pakruojis Suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras
11.05 17 val. Radviliškis Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka
11.06 18 val. Panevėžys Kino teatras „Garsas”
11.11 18 val. Klaipėda Kino teatras „Forum Cinemas”
11.12 18 val. Šiauliai Kino teatras „Forum Cinemas”
11.15 18 val. Alytus Alytaus kultūros ir komunikacijos centras

IMIGRANTAI LIETUVOJE

Užsieniečiai sudaro tik 1 proc. Lietuvos gyventojų. Šis rodiklis yra vienas žemiausių Europoje (Europos Sąjungos vidurkis – 6,6 proc.), greičiausia todėl, kad Lietuva – viena iš migrantams nepakančiausių visuomenių žemyne. Tai akivaizdu moterų migrančių atveju: dauguma iš kitų šalių į Lietuvą atsikrausčiusių moterų patiria ryškią socialinę ir profesinę atskirtį: per mažai dalyvauja socialiniame gyvenime, sunkiai įsitvirtina darbo rinkoje, turi ribotą priėjimą prie integracijai būtinų priemonių (lietuvių kalbos, kompiuterinio raštingumo mokymo). Negana to, viešumoje daugėja neapykantą kitataučiams kurstančių pasisakymų.
Lietuvos visuomenė nenoriai įsileidžia „kitaip atrodančius„ žmones ir atsiveria jų kultūrai. Kad imigracija yra gerai, pripažįsta vos 16 proc. Lietuvos gyventojų („WIN-Gallup International“ tyrimo duomenimis).
Mažesnė dalis Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad: imigrantai atneša kultūrinę įvairovę (su savitomis maitinimo įstaigomis, naujomis idėjomis, profesijomis ir kultūromis); gerina demografinę situaciją; teikia naudos ekonomikai; skleidžia žinias apie mūsų šalį.
Daugeliui nepatinka: skirtinga užsieniečių kultūra, religija ir tradicijos; šių aplinkybių nulemtas kitoks mąstymas ir išvaizda; ypač jei savą kultūrą ir papročius imigrantai Lietuvoje skleidžia pernelyg stipriai; kad tarp imigrantų dominuoja mažiau išsivysčiusių šalių piliečiai, pretenduojantys į darbo vietas ir esantys pigi darbo jėga; kad užsieniečiai neišmano Lietuvos įstatymų ir nesimoko lietuvių kalbos; kad atvykėliai gali paskatinti socialinius neramumus arba padidinti nusikalstamumą.
Patys užsieniečiai skundžiasi, kad: didžiuma vietos žmonių vengia bendrauti ir bendradarbiauti su imigrantais; kai kurie nusiteikę priešiškai; Lietuvoje imigrantams nesaugu, saugumo neužtikrina net policija.
Atvykstančiųjų skaičius po truputį auga, bet didžiumą sudaro grįžtantys Lietuvos piliečiai. Užsieniečių atvyksta nedaug – vidutiniškai 2-2,5 tūkst. per metus. Šalyje gyvena 33 tūkst. užsieniečių, dauguma – dar sovietmečiu čia įsikūrę rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Kiti atvyko pas šeimos narius, dėl darbo ar mokslo.
Šaltiniai: 123.emn.lt; Statistikos departamentas; Migracijos departamentas; centreplus.org; tyrimas „Imigrantų ir Lietuvos piliečių bendradarbiavimo realijos ir perspektyvos; 2012 m. bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, kurią užsakė Socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas



Atgal »     Atsiliepimai »