Naujienos
Kovo 23 dieną 17 val. A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje bus pristatyta leidyklos „Šviesa“ knyga, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui "Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988-1991". Knygą sudarė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys profesorius Bronius Genzelis ir Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė. Renginyje dalyvaus profesorius Bronius Genzelis.
Knygoje "Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988-1991" pateikta Sąjūdžio įsikūrimo istorija, šalies istoriją pakeitusio judėjimo įvairiapusė analizė. Pirmą kartą knygos autoriai surinko ir sudarė abėcėlinį aktyvių Sąjūdžio dalyvių ir talkininkų sąvadą, pateikė Sąjūdžio organizacinę struktūrą miestuose bei rajonuose.
Buvęs Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis knygos įvadiniame žodyje "Sąjūdžio tiesa: Lietuvos teisė būti" rašo: "Sąjūdin ir susitelkė daug grupių su savomis iniciatyvomis, pasipriešinimo ir gelbėjimo programomis. Generalinė programa - kitoks, nesovietinis žmonių požiūris į gyvenimą - nebuvo atkakliai skelbiama, lyg ir savaime aiški, jau vykdoma. Vis dėlto ji pasirodė sunkiausia, nė ligi šiol neįvykdyta. Bet vienas principas, tikslas ir būdas švietė aiškiai kaip ryto saulė - tai laisvė. Laisvė būti savimi - ir žmogui, ir tautai. Laisvė rinktis kelius ir pačiam, ir pačiai Lietuvai kurti savo būvį. Toks buvo sykiu ir tikslas, ir būdas".
Knygoje "Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988-1991" pateikta Sąjūdžio įsikūrimo istorija, šalies istoriją pakeitusio judėjimo įvairiapusė analizė. Pirmą kartą knygos autoriai surinko ir sudarė abėcėlinį aktyvių Sąjūdžio dalyvių ir talkininkų sąvadą, pateikė Sąjūdžio organizacinę struktūrą miestuose bei rajonuose.
Buvęs Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis knygos įvadiniame žodyje "Sąjūdžio tiesa: Lietuvos teisė būti" rašo: "Sąjūdin ir susitelkė daug grupių su savomis iniciatyvomis, pasipriešinimo ir gelbėjimo programomis. Generalinė programa - kitoks, nesovietinis žmonių požiūris į gyvenimą - nebuvo atkakliai skelbiama, lyg ir savaime aiški, jau vykdoma. Vis dėlto ji pasirodė sunkiausia, nė ligi šiol neįvykdyta. Bet vienas principas, tikslas ir būdas švietė aiškiai kaip ryto saulė - tai laisvė. Laisvė būti savimi - ir žmogui, ir tautai. Laisvė rinktis kelius ir pačiam, ir pačiai Lietuvai kurti savo būvį. Toks buvo sykiu ir tikslas, ir būdas".



























