ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

Turinys > Švietimas > Veikiančios mokyklos ir kitos įstaigos

 

 

Ikimokyklinės įstaigos

1950 m. Utenoje, Aušros g. atidarytas pirmasis vaikų darželis, o 1960 m. J. Basanavičiaus g. – vaikų lopšelis, į kurį priimdavo 3–4 mėnesių amžiaus vaikus. 1957 m. vaikų darželis įsteigtas Užpaliuose, 1961 m. Saldutiškyje 1964 m. – Tauragnuose. Nuo 1983 m. organizuojamas vaikų su įvairiais vystymosi sutrikimais ugdymas. Vaikams su regėjimo negalia įkurtos grupės vaikų lopšelyje – darželyje „Eglutė“, logopedinės grupės lopšelyje – darželyje „Šaltinėlis“, vaikams su judėjimo ir raumenų sistemos sutrikimais m-kloje – vaikų darželyje „Gandrelis“. 1984 m. visoms miesto ikimokyklinėms įstaigoms suteikti vardai: „Nykštukas“, „Voveraitė“, „Vyturėlis“, „Saulutė“, „Gandrelis“, „Varpelis“, „Šaltinėlis“, „Žvaigždutė“, „Eglutė“, „Pasaka“, „Kregždutė“. 1985 m. vaikų lopšeliai – darželiai veikė 21 didesnėje raj. gyvenvietėje, o 17 jų steigėjai buvo kolūkiai ir tarybiniai ūkiai. 1987 m. rajone veikė 32 ikimokyklinės įstaigos, jas lankė 3393 vaikai (530 kaime). 1991 m. mieste ikimokyklines įstaigas lankė 2008 vaikai, o kaime – tik 150.
Prasidėjo ikimokyklinių įstaigų reorganizacija. 1997 m. mieste veikė 4 lopšeliai – darželiai („Eglutė“, „Pasaka“, „Voveraitė“, „Želmenėlis“), 4 mokyklos – vaikų darželiai („Gandrelis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Varpelis“), juos lankė 1272 ikimokyklinukai. Kaime ikimokyklinio ugdymo grupės veikė prie pradinių ir vidurinių mokyklų (Kirdeikiuose, Kuktiškėse, Pakalniuose, Antalgėje, Sudeikiuose, Užpaliuose, Vžuonose, Tauragnuose, Saldutiškyje), jas lankė 106 vaikai.

Veikiančios įstaigos: Utenos mokykla – darželis „Gandrelis“, Utenos mokykla – darželis „Saulutė“. Utenos mokykla – darželis „Šaltinėlis“, Utenos mokykla – darželis „Varpelis“, Utenos lopšelis – darželis „Eglutė“, Utenos lopšelis – darželis „Pasaka“, Utenos lopšelis – darželis „Voveraitė“, Utenos lopšelis – darželis „Želmenėlis“.

Vaikų globos namai

Vaikų globos namaiPrieš Antrąjį pasaulinį karą Utenoje dvarininko J. Balcevičiaus dv. buvo našlaičių prieglauda, kurią finansavo aps. valdyba. Vėliau dv. centrą ir našlaičių prieglaudą perėmė „Saulės“ d-ja, o 1932 m. – aps. valdyba, pavesdama čia dirbti vienuolėms, atvykusioms iš Marijampolės: Juozapai Kibelaitei (vedėja), Zuzanai Janušaitytei (buhalterė), Valerijai Bernotaitei (šeimininkė), Angelei Micevičiūtei (auklėtoja). Šie vaikų namai buvo perpildyti – juose gyveno apie 50 mažų ir didelių vaikų, su kuriais dirbo tik viena auklėtoja. Pokario metais raj. švietimo skyrius ieškojo patalpų, kur būtų galima apgyvendinti ikimokyklinio amžiaus vaikus. Tam tikslui tiko netoli miesto esąs Jasonių dv., kurio savininkas Kazys Matulionis, 1947 m. išvykdamas į JAV, pastatus padovanojo vaikams pokario metais likusiems be artimųjų. Čia 1947 m. ir įsikūrė 2-ji vaikų namai, kuriuose apsigyveno 25 ikimokyklinio amžiaus vaikai. Direktore buvo paskirta Ona Gasiūnienė. Pirmieji darbuotojai buvo Jankevičiūtė, Šilinskaitė, Kutkienė, Gentvilienė, Bikelis, Gasperavičius, Kisėlienė, Kazlauskas, Šližytė, Vedrickaitė, Cibas, Remeikytė, Limbaitė. 1950 m. į Kauno mokyklinius vaikų namus buvo išleista pirmoji 24 auklėtinių laida 1947–1997 m. vaikų namuose užaugo2168 auklėtiniai. Vaikų namų kolektyvui per tuos metus vadovavo A. Gentvilienė, A. Bislytė, A. Jučienė, J. Vancevičienė, Z. Gaulienė, A. Katinienė. Daugiau kaip 20 m. čia dirbo O. Navikienė, R. Navikienė, R. Skaubienė, D. Artamonova, S. Pulkauninkienė, A. Strolienė, B. Barkuvienė, K. Zabulionienė, I. Keblienė, I. Galinienė, G. Butkienė, S. Čiegienė, A. Umbrasienė, A. Zubova. 1991 m. balandį iš Jasonių vaikų namų auklėtiniai persikėlė į naujus vaikų globos namus Atkočiškio k., šalia Utenos. Čia yra 7 auklėtinių šeimos, kuriose broliai ir seserys gyvena kartu, nežiūrint jų amžiaus ir lyties. Jie mokomi dirbti ir gyventi savarankiškai, ruošiami adaptuotis visuomenėje. Anksčiau auklėtiniai vaikų globos namuose būdavo mokomi vietoje, o nuo 1992 m. jie pradėjo lankyti bendrojo lavinimo mokyklas ir popamokinės veiklos užsiėmimus. Nuo 1995 m. vaikų globos namamsvadovauja direktorė L. Jovarienė. Skatinami individualūs vaikų sugebėjimai, stengiamasi, kad dauguma auklėtinių turėtų globėjus, pas kuriuos galėtų praleisti savaitgalius ir atostogas. Patys nuoširdžiausi globėjai – D. Tutinienė, St. Žvynienė, O. Jalanskytė. Palaikomi glaudūs ryšiai su užsienio labdaros organizacijomis ir išeivijos lietuviais Valdu Ruzgumi, Karla ir Romualdu Siniais. 1998 m. vaikų globos namuose gyveno 82 auklėtiniai: 9 našlaičiai, 17 netekę tėvų globos, 13 kuomet vienam iš tėvų atimtos teisės, 43 iš asocialių šeimų. Dirbo 71 darbuotojas: 29 pedagogai, 42 aptarnaujančio personalo darbuotojai.

Dalia Ruzgienė

Pradinės mokyklos

Aukštakalnio pradinė mokyklaAukštakalnio pradinė mokykla (Utenoje) 1985–1992 m. veikė lopšelis – darželis. „Kredžutė“. Vedėja Vida Girdziušienė. Nuo 1992 m. lopšelis-darželis reorganizuotas į m-klą – darželį „Kregždutė“. Direktorė Danguolė Mačionytė. 1993 m. m-kla pavadinta Aukštakalnio prad. m-kla, ugdanti 300 pradinukų. Veikia ir 2001 m. M-kla turi estetinio ugdymo kryptį, mokoma choreografijos, etninės kultūros, muzikos. Veikia šie meniniai kolektyvai: šokių ratelis (vadovė E. Ruzgienė) – 1997 m. Respublikinės dainų ir šokių šventės dalyvis etnografinis ansamblis (vadovė L. Virvytienė) – taip pat aukščiau minėtos šventės dalyvis; choras (vadovė G. Brasiūnienė). Mokykloje vyksta tradiciniai renginiai: rengiamas keturių klasių mokinių šokių konkursas, teatro festivaliai, šauniausio moksleivio konkursas.

Biliakiemio pradinė mokykla (Utenos raj.). 1918 m. Biliakiemyje pradeda veikti prad. mokykla. Vėliau m-klos vedėju dirbo Jonas Vanagas. 1945/46 mokslo m. mokytojai buvo Emilija Kantvilaitė, Malaiška, Araminienė, Saladžiūtė ir kt. Nuo 1930/31 mokslo metų ši m-kla vadinama Kuktiškių filialo Puodžių prad. m-kla, nes buvo Puodžių kaime. Mokinių skaičius svyravo nuo lapkričio iki balandžio didėdavo, o nuo balandžio – mažėdavo.Tai buvo susiję su gyvulių ganymu ir kitais darbais.
1953 m. Kuktiškių filialo Puodžių prad. m-kla reorganizuota į Utenos rajono Puodžių k. Kuktiškių septynmetę (Puodžių filialo) m-klą ir veikė iki 1961 10 01. Mokytojai: K. Zabiela, St. Kubickienė (Puslytė), D. Pečiūraitė, E. Viburytė, B. Mikulėnienė, M. Rožytė, G. Augustavičiūtė, A. Šyvienė (Voverytė), T. Vilūnas, A. Lašinskaitė, A. Jurgelėnienė, R. Šileikytė. Nuo 1961 m. m-kla reorganizuota į Biliakiemio keturmetę prad. m-klą. Mokytoja Angelė Šyvienė dirbo 1955–1971 m. Padaugėjus vaikų papildomai dirbo mok. O. Brukštutė. Nuo 1970 m. m-kla reorganizuota į Biliakiemio trimetę prad. mokyklą. Mokyt.: 1970/71 m. A. Šyvienė, o 1971–1987 m. Alfonsas Žibas. Nuo 1986 m. m-klos vedėja R. Lapackienė. Nuo 1994 10 01 veikia parengiamoji grupė. M-kloje ir parengiamojoje grupėje 2000 m. mokėsi 20 mokinių. Mokyt.: G. Liuimienė, D. Mikolaitienė ir R. Lapackienė.

Juknėnų pradinė mokykla (Utenos raj.). 1923–1950 m. prad. mokykla. Pirmieji mokyt.: B. Gaigalaitė, Surgailienė, Križanauskas ir kt. 1950–1962 m. – septynmetė, 1962–1965 m. – aštuonmetė. Dirbo mokytojai: P. Vilūnas, V. Vilūnienė, T. Kavaliauskaitė, V. Puodžiukas, A. Šiožinienė, E. Maniušienė, A. Jataitis, M. Miškinis, B. Šavalinskas ir kt. Nuo 1965 m. iki šiol tai prad. m-kla, prie Daugailių pagrindinės mokyklos. Mokytojavo A. Šiožinienė, E. Maniušienė ir kt. Dabar Juknėnų pradinei m-klai metodinę, ūkinč ir finansinę paramą teikia Daugailių pagrindinė m-kla.

Kaimynų pradinė mokykla. (Utenos raj.). Atidaryta po Antrojo pasaulinio karo. Veikė iki 1997 m. Nuo 1995 m. mokyt. dirba Danutė Gaučienė. Vėliau atidaryta 2001 m. prijungta prie Užpalių vid. mokyklos.

Kaniūkų pradinė mokykla (Utenos raj.). Šią m-klą norėta atidaryti 1928 m., tačiau ji pravėrė duris tik 1935 m. ir ilgai buvo Norvaišių prad. m-klos komplekte. 1937/38 m. mokėsi 24, 1938/39 m. – 25, 1939/40 m. – 17 mokinių. Mokyt.: Valerija Čerškutė, Valerija Karpevičienė, Eleonora Juškaitė, A. Didžgalvytė, Eleonora ir Alfonsas Naniūnai, Gaučienė, N. Tarvydaitė-Murnikova ir kt. 1965 m. m-kla atsiskyrė nuo Norvaišių prad. mokyklos. 1985–1972 m. čia dirbo tik du, 172 m. – vienas mokyt. 1979 m. m-kla uždarytą, tačiau netrukus, Kaniūkų gyvenvietėje pastačius lopšelį darželį, 1983 m. m-kla vėl pradėjo veikti. Mokyt. A. Baniūnas. Nuo 1988 m. prijungta prie Užpalių vid. mokyklos. Nuo 2000–2001 m. dirbo mokytojai R. Abukauskienė ir V. Sirvydienė.

Kirdeikių pradinė mokykla (Utenos raj.). 1897–1945 m. k. buvo pradinė, 1945–1958 m. – septynmetė, 1958–1966 m. vidurinė mokykla. Vaikų skaičiui mažėjant, 1998 m. Kirdeikiuose liko tik pradinė mokykla ir ji prijungta prie Saldutiškio vid. m-klos.

Pačkėnų pradinė mokykla (Utenos raj.). Atidaryta 1922 m. Žulių namuose. Mokytoja Mazuronienė. 1937 m. m-kla perkelta į Žulių nuosavą namą. Mokėsi apie 30 mokinių. Mokytojai: Mazuronienė, vėliau – Musteikis, Pr. Bakšys. Apie 1949 m. dvi klasės buvo Žulienės ir dvi – Juliaus Šapokos namuose. Mokytoja Gaivenienė. Vėliau po Musteikio dirbo Biržienė, Žibas. 1953–1960 m. buvo Šnieriškių septynmetės mokyklos komplekte. Apie 1975 m. m-kla perkelta į mūrinį namą. Mokytoja Slavinskienė. 1985 m. pastatytas naujas m-klos pastatas. Mokytojos: Slavinskienė, Bilinskienė. Nuo 1990 m. mokyt. D. Tamošiūnienė. Nuo 1994 m. priešmokyklinio ugdymo grupei vadovauja mokyt. T. Mackonienė. Mokykloje mokosi 28 mokiniai. Nuo 1999 m. Dirba mokyt. – D. Tamošiūnienė, V. Čeponienė.

Šiaudinių pradinė mokykla (Utenos raj.). Atidaryta 1935 m. Augučio namuose. Mokyt. Šileikienė, vėliau – Kunigėlytė, Zabulytė, Ruzgienė, Zabulionis. 1948–51 m. neveikė. 1951–1973 m. mokytojomis dirbo – Araminaitė, Ramoškienė, Vigėlienė. 1973 m. buvo uždaryta, o 1974 m. pastačius dabartinį pastatą, atidaryta. Nuo 1974 m. iki 1999 m. mokytoja St. Tuzienė. Nuo 1999 m. dirbo ir mok. Ž. Tuzienė. Veikia prie Vyžuonų vid. mokyklos.

Utenos „Žiburio“ pradinė mokykla. 1992 m. birželyje buvo atidaryta pirmoji ir vienintelė pradinė m-kla Utenoje pasirinkusi dailės ugdymo kryptį. Nuo įsikūrimo m-klai vadovavo dailės specialistas Arvydas Mitalas. 1995 metais m-kla pasivadino „Žiburio“ vardu.
Pagrindinis pedagogų tikslas, kad mokinys į m-klą eitų be baimės, mokytųsi kiek leidžia jo fizinės ir dvasinės galios. Tam tikslui įgyvendinti nuo pirmųjų darbo metų buvo palaipsniui įvedama nebalinė mokinių žinių vertinimo sistema. M-kloje dirba logopedė ir spec. pedagogė. Be gimtosios kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, mokykloje įvestos dailės pagrindų pamokos, kurias dėsto vyr. mokytojos – dailininkės. 1996 m. m-kloje atidaryta mažųjų dailininkų darbų galerija „Aitvaras“. Joje visus mokslo metus vyksta mokyklos, raj., respublikos ir užsienio moksleivių darbų parodos, konkursai, nugalėtojų pagerbimo šventės.
Nuo 1998 m. m-klai vadovauja Virginija Žemaitienė. Per pastaruosius metus m-kla išaugo. Mokosi per 300 mokinių, dirba 21 pedagogas.

Vilučių pradinė mokykla. 1965 m. kai iš Kyšūnų buvo atkelta aštuonmetė mokykla ji imta vadinti Vilučių aštuonmete, vėliau pradine mokykla. 1985 m. ima veikti prad. m-kla, prijungta prie Užpalių vid. mokyklos.

Pagrindinės mokyklos

Antalgės pagrindinė mokykla (Utenos raj.). Antalgės prad. mokykla įkurta 1924 m. Tuo metu m-kloje mokėsi 45 mokiniai. Vedėja Eugenija Oželienė-Kazlauskienė. 1939 m. m-kloje buvo 2 mokinių komplektai, mokėsi apie 70 mokinių. 1950 m. pradėtas statyti dabartinės m-klos priekinis pastatas. Pagausėjus mokinių skaičiui, padidėjo mokytojų kolektyvas. 1952 m. reformuota į septynmetę, 1961 m. – į aštuonmetę. Šalia mokyklos užveistas sodas, įrengras gėlynas. 1970/71 m. m-kloje mokėsi 100 mokinių, dirbo 10 mokytojų. 1977/78 m. m. mokėsi didžiausias mokinių skaičius per visą m-klos istoriją – 159 mokiniai. 1987 m. mokykla reformuota į devynmetę. 1990 m. mokykla pasipuošė tautine atributika. Liaudies meistras S. Karanauskas išdrožė skulptūrų ansamblį „Mokslas“. 1992 m. prie m-klos prijungtas vaikų darželis. Į darželio patalpas persikėlė dvi m-klos pradinukų klasės. Nuo 1993 m. m-kla vadinasi – Antalgės pagrindine mokykla. M-kla kartu yra ir kaimo kultūros centras. Čia dirba masinių renginių organizatorė, kuri organizuoja įvairius renginius visai kaimo bendruomenei. Mokyklos direktoriai: 1952–1955 Valė Milašiūnaitė-Matulienė, 1955–1956 Edvardas Zitikis, 1956–1957 Janina Šileikaitė, 1957–1969 Zofija Valiulienė, 1969–1978 Regina Mitalienė, 1978–1993 Žaneta Kibickienė, 1993–1998 Milda Survilienė, nuo 1998 m. Daiva Širvelienė.

Utenos Aukštakalnio pagrindinė mokykla. Įkurta 1982 m. Tuo metu ji vadinosi Utenos 6-oji vid. mokykla. Mokėsi per 2000 mokinių, dirbo 160 mokytojų. Mokymo ir ugdymo procesui vadovavo direktorius Minius Žiulys, pavad.: Algimantas Siaurusaitis, Laima Kaušylienė, Nijolė Dilevičienė. Užklasinio darbo organizatoriaus mokytojo eksperto Stepo Eitmanavičiaus dėka vyko įdomūs renginiai: teatro festivaliai, įvairios vakaronės. 1996 m. m-kla reorganizuota į Aukštakalnio pagrindinę mokyklą. Joje mokosi 650 moksleivių. Vadovauja direktorius Arvydas Šilinskas, pavaduotojos: Jolita Zakevičiūtė, Irena Kerienė. Dirba 65 mokyt., iš jų – 2 ekspertai, 6 metodininkai, 43 turi vyresniojo mokyt. kvalifikacinę kategoriją. Mokyt. ekspertės Leonoros Buičenkienės iniciatyva įkurtas etnografijos muziejus, kuriame sukaupta per 1000 eksponatų. Čia vedamos teminės pamokos, apžvalginės ekskursijos, užklasiniai renginiai. Matematikų klubas, vadovaujamas mokytojos metodininkės Aldonos Daminavičienės, leidžia laikraštį „Matematika ir mes“, organizuoja rajoninius matematikos renginius.

Daugailių pagrindinė mokykla (Utenos raj.). 1900 m.Daugailiuose atidaryta rusiška valdinė prad. mokykla. 1911 m. mokyt. dirbo S. Citovskaja, tikybos mokė Daugailių par-jos klebonas K. Kiršinas. Mokėsi 50 mokinių: 37 berniukai ir 13 mergaičių. Pirmojo pasaulinio karo metu mokyklos nuomojamas pastatas sudegė ir mokykla iki 1920 m. neveikė. 1920 m. atidaroma lietuviška prad. m-kla. Vieną mėnesį dirbo mokyt. J. Skukauskas. Vėliau mokytojavo: S. Blaževičienė, N. Tarulis ir kiti. M-kla buvo sename pašto pastate, šalta. Pradžioje buvo trys skyriai, vėliau ėmė veikti ir ketvirtas skyrius. Mokėsi apie 100 mokinių. Patalpos nuomotos pas Sinicas, Juodėnus, Jurelius. 1936 m. pastatyta didelė šešių skyrių pradžios m-kla. Nepriklausomybės metais dirbo mokytojai: A. Grigėnas, J. Kanapeckas, A. Rudokas, J. Rukša. J. Kanapeckas 1941 m. ištremtas į Sibirą. 1941 m. m-klos patalpose įsikūrė vokiečių, vėliau – rusų kareiviai. 1944 m. spalio mėn. atidaroma Daugailių prog-zija. Direktorius B. Jauniškis. Mokytojos: B. Leleikaitė, G. Musteikytė, S. Gasiulytė, A. Tarulienė. 1949 m. reformuota į septynmetę m-klą. Direktoriais dirbo: J. Dūdėnienė, V. Mackevičius, dirbo: J. Dūdėnienė, V. Markevičius, D. Ribokas, R. Ramelis. 1970 m. iškyla naujas mokyklos pastatas, 1981 m. – priestatas. Nuo 1998 m. – pagrindinė m-kla. 1993 m. atidarytas m-klos muziejus. Nuo 1995 m. veikia ikimokyklinė grupė. 2000 m. mokėsi 153 mokiniai, dirbo 23 mokytojai. Direktorius S. Dervinis.

Kuktiškių pagrindinė mokykla. (Utenos raj.). 1977 m. Kuktiškėse buvo parapijinė mokykla. 1781 m. Kuktiškių parapijinėje prad. m-kloje mokėsi 23, 1782 – 26, 1798 m. – 12, 1805 m. – 15, 1885 m. – 26 mokiniai. 1868 m. veikia rusiška liaudies mokykla. Mokytojais čia dirbo Naranovičius, Čeperovičius. 1905 m. imta dėstyti lietuvių kalba. 1910 m. buvo dviklasė pradžios mokykla, 1918 m. keturklasė. Iki 1926 m. m-klose dirbo Ksavera Janulėnienė, Jonas Kupris, Knyva, Ona Dausaitė, Stefa Vyjeikytė. 1926–38 m. mokyt. Elena Sudnytė, Antanas Dapkus, Kazimiera Tuskenytė, Tomas Čarnackis. 1938 m. veikia penkių skyrių pradžios mokykla. Dirbo mokytojai: Antanina Makaraitė, Tomas Černeckis, Kazimiera Černeckienė, Elena Sudnytė, Adelė Rakickienė, kunigas Jonas Dzekunskas. 1941 m. ištremti mokytytojai Antanas Dapkus, Tomas ir Kazimieras Černeckiai, Antanina Makaraitė 1939/40 m. atidaroma šešta klasė. M-kla buvo mediniame name, įkūrus šeštą klasę, perkelta į šaulių namus. Per Antrąjį pasaulinį karą m-kla sudegė. 1945–49 m. veikia progimnazija. Klasės buvo privačiuose J. Varno, P. Čečio, S. Valentino ir kituose namuose. M-klos direktorius – Anužis. Mokyt.: Anužienė, Svilas, Skardžius, Skardžiūtė. Trūko vadovėlių, popieriaus. Vėliau direktoriais buvo Skardžius ir Stasys Juška. Progimnazija 1950 m. pavadinama septynmete. Perkėlus ištremtos į Sibirą Araminų šeimos gyvenamąjį namą pastatyta mokykla. Direktorius Jonas Novalskis. 1948 m. mokyklą baigė statyti direktorius Viktoras Šiaučiūnas. 1949 m., direktoriaujant Vladui Valiuliui, pastatytas antras pastatas. 1949–1960 m. – septynmetė mokykla. Direktoriai: 1958–60 m. Antanas Gardžiulis, 1960/61 m. Danutė Paliukaitytė-Stanienė, nuo 1961–1998 m. – Julius Meškauskas. 1960 m. buvo aštuonmetė, nuo 1982 m. – devynmetė, nuo 1988 m. – nepilna vid., nuo 1993 m. – pagrindinė m-kla. 1966 m. iškilo mūrinis mokyklos pastatas. 1987 m. iškilo pastatas su sporto sale, moksleivių valgykla, dirbtuvėmis aktų sale, kabinetais. Daugiausia mokinių buvo 1964/65 m. – 297. 1995 m. į m-klos patalpas perkeltas vaikų lopšelis-darželis. Nuo 1998 m. direktorius Gintaras Bakanas. 1999–2001 m. dirba per 20 mokytojų: B. Zabulienė, A. Petravičienė, A. Trainienė, A. Kraujalienė ir kt.

Pakalnių pagrindinė mokykla (Utenos raj.). Pakalnių m-kla įkurta 1916 m. Iki 1926 m. dirbo mokytoja Liubartienė. 1922–1923 m. m-kloje mokėsi apie 50 įvairaus amžiaus mokinių. 1937 m. m-kla persikėlė į mūrinį pastatą (dabar čia kultūros namai). 1940 m. mokytoją Liubartienę pakeitė V. Devindauskas. Po jo dirbo E. ir K. Pileckai, juos 1946 m. pakeitė A. ir L. Babrauskai. 1948–1949 m. Pakalnių prad. m-kloje dirbo trys mokytojai : V. Bilevičius, A. ir L. Babrauskai. Nuo 1950 m. m-kla tampa septynmete. Direktorius S. Matulionis. Pradinių klasių mokiniai mokėsi mažame mediniame pastate (dabar – paštas), o vyresnių klasių mokiniai persikėlė į buvusio Pakalnių dvaro patalpas. 1950–1960 m. dirbo mokytojai: R. Valančiūnas, A. Valančiūnienė (Lasytė), G. Voverienė (Tiškauskaitė), Slavinskienė (Garunkštytė), V. Slavinskas, V. Vanagaitė, O. Vilutytė (Matulionienė). M-kloje mokėsi per šimtą mokinių. 1965–1971 m. direktorius A. Jatautis. 1967 m. pastatoma dviejų aukštų nauja mokykla. 1972–1973 m. direktorė J. Sokolovienė, 1973–1980 m. direktorė E. Girdžiušienė, 1980–1990 m. direktorė V. Šapokienė, dirbo 11 mokytojų (A. Babrauskienė, J. Sokolovienė, O. Kezienė, A. Aidukienė, S. Nikštuvienė, S. Šapoka, A. Kavaliauskas, N. Kavaliauskienė, N. Šikovec, G. Mumėnienė, D. Kvedarienė), mokėsi nuo 70 iki 100 mokinių. 1986 m. aštuonmetė mokykla tapo devynmete. Nuo 1990 m. direktorė N. Kavaliauskienė. 1994 m. mokykla pavadinta Pakalnių pagrindine mokykla. Nuo 1995 m. m-kla turi 70 vietų valgyklą, sporto salę. Mokinių skaičius: 1974–1975 m. – 120, 1980–1981 m. – 105, 1999–2000 m. – 69.

Sudeikių pagrindinė mokykla (Utenos raj.). XIX a. pr. veikė parapijinė mokykla. 1864 m. Sudeikiuose, buvusio vls. patalpose, įkurta valdinė prad. mokykla. Šis pastatas stovėjo iki 1936 m. Iki Pirmojo pasaulinio karo m-kla veikė. Čia dirbo mokyt.: A. Gavrilovas ir Šamaturovas. Šamaturovas buvo humanistinių pažiūrų, mėgiamas vietos gyv. Mokyklos pastato gale buvo mokytojo butas, viduryje – veranda ir priemenė, kurioje stovėjusi plūkto molio krosnis, šalia jos – gultai, skirti toliau gyvenantiems mokiniams pernakvoti. Kitame pastato gale maždaug 6x8 m² dydžio klasė su šešiaviečiais ir keturviečiais suolais. Mokslas truko tris metus. Apie 1901 m. atvyko Stockis, kuris buvęs griežtas, baudęs už kalbėjimą lietuviškai. Vėliau mokyt. dirbo Raznickas, kuris prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė. Šiam pasitraukus, dirbo iš Šiaulių atvykęs vokietis, vadintas Žolyno pravarde. Jis mėgdavęs išgerti, mokė blogai. Pirmojo pasaulinio karo metais m-kla kurį laiką neveikė, tačiau po karo, gavo lietuviškus vadovėlius ir 1918 m. buvo atidaryta. Apie 1921/22 m. mokytoju dirbo Jonas Gelaževičius. 1937 m. padedant tėvams, pastatytas naujas m-klos pastatas. Pradžios m-kla veikė nuo 1918 iki 1949 m. 1947–1948 m. buvo penkių, 1948–1949 m. šešių skyrių mokykla. 1941 m. mokyt. dirbo Razmas. Po Antrojo pasaulinio karo, 1944–49 m., čia buvo prad., 1949–60 m. – septymnetė, 1960–1968 m. – aštuonmetė, nuo 1968 m. pagrindinė m-klos. Nuo 1949 m. iki 1975 m. direktoriumi dirbo Stasys Karalius. 1950 m. pastatytas papildomas pastatas, nes mokiniai nesutilpo. 1961 m. iškilo mokomosios dirbtuvės, 1964 m. – butų namas mokytojams. 1965 m-kla persikėlė į naują pastatą. 1987 m. buvo baigtas statyti didelis mūrinis naujos mokyklos pastatas. Senajame pastate mokytojos Onos Pūslienės iniciatyva įkurtas etnografinis muziejus, kuriame per tūkstantis buities rakandų. Kitas muziejaus kambarys skirtas kraštiečiams: prof. A. Kavolėliui, dr. J. Girniui, dr. A. Pakalniui, gamtininkui rašytojui G. Isokui, akad. V. Statulevičiui ir kt. Nuo 1975 m. mokyklos direktorė Ona Matulienė. 1997/98 m. mokėsi 89 mokiniai, dirbo 14 mokytojų. M-kloje veikia ikimokyklinio ugdymo prailgintos darbo grupės, dalis mokyklos filialas. Vasarą organizuojamos stovyklos.

Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla (Utenos raj.). 1777 m. Tauragnų parapijinėje prad. m-kloje mokėsi 15, 1782 m. – 26, 1804 m. – 10, 1805 m. – 11, 1826 m. ir XIX a. viduryje apie 10 mokinių, tačiau vėliau uždaryta. 1870 m. rusišką trijų skyrių prad. m-klą lankė du mokiniai. Mokytojas buvęs „ispravnikas“. Tokia m-kla išsilaikė iki 1911 m. Iki 1905 m. lietuviškai buvo leidžiama kalbėti tik pirmame ir antrame skyriuose. 1872 m. mokėsi 10 mokinių. Atgavus lietuvišką spaudą 1905/1906 m. mokytojavo Jakučionis, Kudirka ir kt. 1935 m. pastatyta nauja mokykla. Veikė penkta, o 1936 m. – šešta klasė. 1940 m. m-klos vedėjas J. Mikšys su žmona ištremtas į Sibirą. 1941–1944 m. vedėja V. Valytė. 1944–1949 m. – progimnazija. Direktoriai: 1944–45 m. Bronius Laurynas, 1945–48 m. Vaclovas Cicėnas, 1948–49 m. Jonas Grudzinskas. Dirbo 8 mokytojai. 1949–53 m. – septynmetė. Direktoriai: 1949–51 m. Jonas Grudzinskas, 1951–52 m. Vincas Ragauskas. Nuo 1953 – vidurinė, nuo 1998 03 11 – Eugenijos Šimkūnaitės vidurinė, vėliau – pagrindinė. Direktoriai: 1953–57 m. Kazys Balbierius, 1957–59 m. Birutė Jurgaitienė, 1959–61 m. Vladas Bilevičius, 1961–76 m. Stasė Dicevičiūtė, 1976–79 m. Janina Augulytė, 1979–87 m. Jonas Nagulevičius, 1986–95 m. Raimundas Čepukas, nuo 1995 m. – Eugenija Kamarauskienė. Ilgai dirbo ir dirba mokytojai: A. Bikuvienė, V. Danauskienė, A. Jaksebogienė, J. Rukšėnas, Br. Žvirblienė, Br. Slapšiai, A. Marčiulionienė ir kt.
1964 m. pastatyti dviejų, o 1974 m. trijų aukštų m-klos pastatai – bendrabutis su valgykla. M-kloje mokėsi: prof. B. Stundžia, mokslų dr.: D. Eidukas, R. Šimkūnas, V. Mačerauskas, Z. Talaikytė, rašytoja E. Mikulėnaitė, Aktorius A. Gražys ir kt. Nuo 2000–2001 m. E. Šimkūnaitės pagrindinė m-kla.

Utenos Aukštakalnio pagrindinė mokykla. Įkurta 1982 m. Tuo metu ji vadinosi Utenos 6-ąja vidurine m-kla. Mokėsi per 2000 moksleivių, dirbo 160 mokytojų. Mokymo ir ugdymo procesui vadovavo direktorius Minius Žiulys, pavaduotojais mokymo ir auklėjimo reikalms dirbo Algimantas Siaurusaitis, Laima Kaušylienė, Nijolė Didelevičienė. Užklasinio darbo organizatoriaus Stepo Eitmanavičiaus dėka vyko įdomūs renginiai: teatro festivaliai, įvairios vakaronės. 1996 m. mokykla reorganizuota į Aukštakalnio pagrindinę mokyklą. Joje mokosi 650 moksleivių (nuo penktos iki dešimtos klasės). Dirba 69 pedagogai, iš jų – 2 ekspertai, 7 metodininkai, 43 turi vyresniojo mokyt. kvalifikacinę kategoriją, 2 baigę magistratūros studijas. Mokyklos direktorius – Arvydas Šilinskas. Direktoriaus pavaduotojomis ugdymui dirba Jolita Zaukevičiūtė ir Irena Kerienė. Direktoriaus pavad. ūkio reikalams Algirdas Eidžiulis. M-kloje kasmet veikia valstybinių abiturientų egzaminų centras. M-kla organizuoja ugdymo procesą Utenos reabilitacijos ir ugdymo centre. Lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Leonardos Buičekienės iniciatyva įkurtas etnografijos muziejus, kuriame sukaupta per 1000 eksponatų. Čia vedamos teminės pamokos, apžvalginės ekskursijos, užklasiniai renginiai. Matematikų klubas, vadovaujamas mokytojos metodininkės Aldonos Damidavičienės, leidžia mokyklos laikraštį „Mes“, organizuoja rajoninius matematikos renginius, tradicines jaunųjų matematikų varžytuves akademiko Vytauto Statulevičiaus taurei laimėti. Tradicine tapo lituanistų rengiama „Žodžio pavasarėlio“ šventė, dalyvaujant garbiems rajono literatams. Garsus mokytojų etnografinis ansamblis „Levindra“, kuriam vadovauja mokyt. metodininkė Laima Kulakauskienė (šiuo metu ansamblyje dalyvauja ir kitų m-klų mokytojai). M-kloje veikia daug moksleivių saviraiškos būrelių. Garsūs sporto kolektyvų pasiekimai. Džiugina moksleivių šokių kolektyvų, vadovaujamų Laimos Kulakauskienės ir Elenos Petrošienės laimėjimai. Šokių kolektyvai dalyvauja visose rajono, respublikos dainų ir šokių, pasaulio lietuvių dainų šventėse. Moksleiviai kasmet tampa geografijos, istorijos, matematikos, užsienio kalbų, fizikos, chemijos olimpiadų nugalėtojais ar prizininkais. Darbų mokyt. ekspertas Vidmantas Račkauskas, mokyt. metodininkė Janina Černiuvienė su kolegomis kūrybingai, novatoriškai dirba su moksleiviais, organizuoja įvairias jų darbų parodas, dalyvauja eksperimentuose, diegiant buities darbų technologijų naujoves.
Mokykloje įkurta nauja moderni biblioteka skaitykla (A. ir B. Miškinių centrinės bibliotekos filialas) aptarnaujanti m-klos moksleivius ir mikrorajono gyventojus.

Utenos jaunimo mokykla. M-kla įregistruota 1994 06 08, o savo veiklą pradėjo tų pačių
metų rugsėjo mėn. M-klos įkūrėja Rima Jasiulionienė. Misija – padėti 12–16 m. paugliams, nepritapusiems bendrojo lavinimo m-klose, stokojantiems mokymosi motyvacijos ar dėl įvairių socialinių, ekonominių priežasčių negalintiems toliau tęsti mokslo bendrojo lavinimo m-klose. Pirmaisiais mokslo metais buvo net penkios klasės šešta, septinta, aštunta ir dvi mdevintos. Jose mokėsi 87 moksleiviai. Su jais dirbo 20 pedagogų. Vėliau kiekvienais mokslo metais m-klą lankė vidutiniškai apie 50 moksleivių, o pedagogų liko maždaug tiek pat. M-klos specifika sąlygojo didelę mokyt. kaitą, todėl nuo pirmųjų dienų iki šiandien čia tebedirba vos keletas pedagogų (V. Bareikienė, Edita Kanapeckienė, Rimgaudas Baltakys ir kt.). Atsižvelgus į m-klos patirtį ir į tai, jog m-kloje daugiausia mokosi vadinamieji „rizikos“ vaikai, čia ypatingas dėmesys skiriamas jų užimtumui, individualioms mokymo bei ugdymo formoms. Prie m-klos įkurtas Laisvalaikio centras, kuriame veikia daug saviraiškos, meno, sporto būrelių. M-kla bendradarbiauja su Lietuvos ir Danijos Sonderburgo jaunimo mokyklomis. 1964 m. pastatyti dviejų. o 1974 m. trijų aukštų m-klos pastatai – bendrabutis su valgykla. M-kloje mokėsi: prof. B. Stundžia, mokslų dr. D. Eidukas, R. Šimkūnas, V. Mačerauskas, Z. Talaikytė, rašytoja E. Mikulėnaitė, aktorius A. Grašys ir kt. Nuo 2000–2001 m. E. Šimkūnaitės pagrindinė m-kla.

Krašuonos pagrindinė mokyklaUtenos Krašuonos pagrindinė mokykla. 1991 03 01 įvyko Utenos septintosios m-klos atidarymo šventė. Pirmaisiais metais mokėsi 713 moksleivių, dirbo 53 mokytojai, veikė 11 būrelių. 1991/92 m. mokėsi 930 moksleivių, dirbo 63 mokyt., veikė 23 būreliai. 1993 m. išleista pirma 22 abiturientų laida. 1992/93 m. mokėsi 1022 mokiniai, dirbo 79 mokyt., veikė 29 būreliai. 1993/94 m. buvo 1023 mokiniai, dirbo 78 mokyt. veikė 24 būreliai. 1993 12 20 Utenos raj. tarybos potvarkiu m-kla pavadinta Utenos Krašuonos vid. m-kla. 1994/95 m. mokėsi 1040 moksleivių, dirbo 81 mokyt., veikė 29 būreliai. 1996/97 m. mokėsi 925 mokiniai, išleista paskutinė abiturientų laida. Nuo 1997 09 01 m-kla pavadinta Utenos Krašuonos pagrindine mokykla. M-klos direktorius R. Gruodinskas, pavad. – D. Kirilauskienė, L. Telksnienė ir A. Kunigėlis. 1993 m. Utenos rajono „Dainų dainelės“ konkurse dainininkai užėmė pirmąją vietą. Šiuo metu mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas sveikai gyvensenai, kompiuteriams, raštingumui ir užsienio kalboms.

Utenos pagrindinė mokyklaUtenos pagrindinė mokykla. Šios mokyklos pradžia yra 1927 m. kuomet buvo Utenos pirmoji prad. m-kla, iki 1936 m. veikusi Aušros ir Vyžuonų gatvėse esančiuose privačiuose namuose. Tai buvo 6 syrių mokykla. Joje įkurtas kraštotyros muziejėlis, dabartinio kraštotyros muziejaus pagrindas. Veikė mokinių choras, teatras, skautų organizacija. Mokyklos direktoriumi nuo 1927 m. iki 1944 m. dirbo Lietuvos savanoris, 1948 m. ištremtas į Sibirą Feliksas Sedelskis. 1941 m. į Sibirą išvežta mokytoja P. Pečiūrienė, 1945 m. – Pakalnis. 1949 m. ši mokykla sujungta su antrąja mergaičių gimnazija. Nuo 1951 m. buvo vidurinė mokykla. 1951 m. iš antros mergaičių ir berniukų g-zijų sudarytos mišrios grupės. 1953–54 m. m-kla buvo 1927–49 m. veikusios pirmosios prad. m-klos patalpose. 1957 m. atidaromas bendrabutis, 1963 m. įrengiamas stadionas, valgykla, 1968 m. – sporto salė. Mokykloje mokytojais dirbo pirmasis Utenos miesto Garbės pilietis Rapolas Šaltenis (1945–68), Kauno radiofono solistė Klementina Birietienė (1946–64), poetės S. Nėries gimnazijos ir studijų draugė Uršulė Jasulaitytė (1944–64) ir kt. Mokykloje mokėsi, ją baigė mokslininkai: prof. kardiochirurgas Vytautas Sirvydis, prof. Algirdas Gaižutis, rašytojai: Saulius Šaltenis, Vytautas Kaziela, Vytautas Račickas, Irena Gansiniauskaitė, aktoriai: Ferdinandas Jakšys, Algirdas Gražys, dailininkai: Arvydas Šaltenis, Janina Bertašiūtė, Ranutė Jasudytė ir kt. Mokytojais dirbo J. Matulis, S. Balčiauskaitė-Petronienė, Z. Skorpikienė, A. Šapokienė, I. Katinas, B. Martinėnienė, V. Griškevičienė, St. Kačkaitė ir kt. M-kloje veikė literatų ir kt. saviveikliniai kolektyvai, kurie dalyvavo 1977 m. respublikinėje dainų šventėje 1982 m. „Dainų dainelės“ konkurse, 1975–80 m., televizijos žaidime „Drasūs, stiprūs, vikrūs“. Nuo 1998–1999 m. – pagrindine mokykla.

Vaikutėnų pagrindinė mokykla. 1918 m. Vaikutėnų dv. koplyčioje, vėliau J. Bernoto name įsikuria Vaikutėnų prad. m-kla. 1919 m. ji persikėlė į dvaro kumetyną. Dirbo du mokytojai. 1936 m. m-kla veikė Jono Bernoto namo patalpose. 1953/54 m. atidaroma penktoji klasė. 1954/55 m. m-kla tampa septynmete. Direktorė – Angelė Silickienė, dirbo 5 mokytojai. 1962/63 m. veikia aštuonmetė. Mokėsi 85 mokiniai. 1964 m. prie senosios atidaroma nauja mokykla. Nuo 1964 m. iki 1991 m. m-klos direktorė Regina Černienė. 1991–1992 m. direktorius Gintaras Žala, nuo 1992 m. – Vidmantas Kutka. Pagrindinės kryptys: bitininkystė ir ekologinis švietimas. Ilgiausiai m-kloje dirbo šie mokytojai 30 m. – Regina Mikulėnienė, Regina Černiauskienė ir Boleslovas Strazdas – 27 m., Bronė Milaknienė – 22 m., po 21 m.: Danutė Skrebiškienė, Teklė Dikinytė, Danguolė Šerėnienė.

Vidurinės mokyklos

Leliūnų vidurinė mokykla. 1904 m. prie cerkvės, Miškiniškių k., atidaryta rusiška prad. m-kla. Leliūnų dvarininkas Sizinauskas įsteigia lenkišką prad. mokyklą. Tačiau lietuviai vaikus leido mokytis į 1905 m. kunigo Antano Masaičio par-jos įsteigtą lietuvišką mokyklą. Pirmasis mokyt. mokęs rašto, aritmetikos ir kitų dalykų, buvo Antanas Zaranka. M-kla veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. Vietoj aukščiau minėtų trijų m-klų. 1915/16 m. lieka viena lietuviška prad. m-kla. Mokyt. Balys Kemėšius. 1939 m. pradėtas statyti 6 komplektų tipinis pradž. m-klos pastatas, tačiau nebaigtas. Jame vokiečiai laikė belaisvius. 1944–55m. – septynmetė, o nuo 1955/56 m. – vid. m-kla. Pirmasis direktorius Viktoras Kubickas. 1958 m. pirmoji laida (8 abiturientai). Direktoriai: 1963–78 m. – Antanas Štaras, 1978–86 m. R. Mitalienė, nuo 1989–99 m. – Antanas Panavas, nuo 1999 m. – Edmundas Martinavičius. Ilgiausiai mokytojavo: Bronė Šiaučiulienė, Adelė ir Vaclovas Cicėnai, Birutė ir Vincentas Ragauskai, Elena ir Povilas Šakėnai, Genovaitė ir Antanas Štarai, Silvestras Juodis, Genovaitė Voverienė. Nuo 1987 m. direktoriaus pavad. Jonas Vasiliauskas. 1992/93 m. įkuriama akordeonistų mokykla. Vadovė Daiva Kozmėnienė. 1994/95 m. veikia Utenos dailės m-klos Leliūnų filialas. Mokyt.: Daiva Leonovienė, Remigijus Repšys. Nuo 1995 m. veikia amatų mokymo centras. Dirba 30 mokyt. V. Ragausko pedagoginio darbo stažas per 50, R. Mitalienės – 51, B. Ragauskienės – 49 m. M-kloje mokėsi: kompozitoriai – J. Karosas, J. Stolia, poetas A. Baltakis, rašytojas V. Račickas, akademikas K. Meškauskas, dailininkai: J. Miliūnas, V. Zaranka, O. Gedminienė, archeologas G. Zabiela, matenatikas A. Žemaitis ir kt.

Saldutiškio vidurinė mokykla. Kaime pas Antaną Trinkūną 1909–1917 m. veikė pradžios m-kla, mokyt. Juozas Ramanauskas. M-klą išlaikė tėvai. 1917 m. m-kla perkeltaį Saldutiškio dv. klebonijos namelį, Pirmojo pasaulinio karo metu – į vokiečių pastatytas kareivines. Kunigui Švėgždai už patalpas kasmet mokėta 3 tūkst. litų. 1921–22 m. keturklasė m-kla buvo Antoni Boževič Jeloveckij rūmuose. Iki 1933 m. buvo keturklasė, 1934/35 m. atidarytas 5 skyrius, nuo 1935/36 m. – 6 skyrius. 1933 m. m-klos vedėjas Stasys Dievulis. 1945–49 m. buvo prog-zija, 1949 m. – vid. m-kla. Direktoriai: 1949–1951 m. – Petras Šepetys, 1951–1954 m. – Julius Gaidelis, 1954–1956 – Vladimiras Melnikovas, 1956–1959 m. Pranas Kuliešius, 1959–1962 m. Vaclovas Juknys, 1962–1965 m. – Vanda Laurinavičienė, 1965–1971 m. – Vytautas Mieželis, 1971–1974 m. – Jonas Miškinis, 1974–1982 m. – Vytautas Zabarauskas, 1986–1992 m. – Kazimiera Grašienė, nuo 1992 m. – Gintautas Dičius.

Dauniškio vidurinė mokyklaUtenos Dauniškio vidurinė mokykla. Atidaryta 1971 09 06. Direktoriumi paskirtas Vytautas Mieželis. Tuomet dirbo 59 mokyt., 35 klasėse mokėsi 1211 mokinių. 1973/74 m. pradėta mokyti kabinetine sistema, sustiprintas matematinis mokymas, kuriuo rūpinosi akademikas Vytautas Statulevičius ir kt. 1994 m. įsteigiamos realinio profilinio ekonominės pakraipos klasės, kuriose dėstoma pagal Lietuvos Junior Archievement programą. Nuo 1993 m. mokykla bendradarbiauja su Norvegijos Kristiansando miesto Gimle vyresnių klasių ekonomikos m-kla. 1995 m. 3 moksleiviai dalyvavo konkurse studentų vietoms JAV aukštosiose m-klose užimti, laimėjo 2 vietas, 1996 m. – vieną vietą. Direktoriai: 1971–91 m. Vytautas Mieželis, 1991–94 m. Vidmantas Pimpė, nuo 1994–2000 m. Jonas Tilvytis, m-kloje nuo 2000'2001 m. pradžios – Donatas Juodelė. Veikia saviveikliniai kolektyvai, vadovaujami mokytojų Povilo Vancevičiaus, O. Aleknavičienės, I. Žalnerienės, organizuojamos įvairios šventės, dienos, vyksta kiti renginiai. Koncertuoja popgrupė „Vivo“, tautiškos muzikos kapela „Untytė“, jaunių choras, vokalinis ansamblis, merginų duetas ir kt. Prie šios m-klos veikia suaugusiųjų mokymo skyrius.

Vyturių vidurinė mokyklaUtenos Vyturių vidurinė mokykla. 1976 m. Utenoje atidaroma penktoji vid. m-kla, į kurią priimta 1006 moksleiviai ir 49 mokytojai. Pirmoji direktorė – Stefanija Kačkaitė. Jos pavaduotojais dirbo: M. Žiulys, S. Matulionis, G. Morozovienė. Darnaus pedagogų kolektyvo branduolį sudarė didelę pedagoginio darbo patirtį turintys mokytojai: K. Arlauskas, B. Bertašienė, O. Cicėnienė, T. Gavėnienė, A. Guntulis, M. Jurgelėnienė, L. Kulakauskienė, B. Ražanskienė, R. Sapnova, B. Skukauskienė, D. Stanienė, B. Žemaitienė.
Mokykla ėmė garsėti mokinių ir mokytojų etnografiniais ansambliais, vadovaujamais M. Jurgelėnienės, D. Stanienės, L. Ševcovos. Akį linksmino jaunieji šokėjai, vadovaujami E. Petrošienės, ausį džiugino moksleivių choras ir orkestras, vadovaujamas L. Ševcovos ir B. Vabolio. Mokyklą garsino sportininkų komandos, o ypač jaunieji turistai ir orientacininkai, treniruojami A. Bivainio. Gražėjo m-klos aplinka. Mokykla ėmė pirmauti regionuose aplinkos tvarkymo konkursuose, rūpinosi viso mikrorajono tvarka ir švara. Šiems darbams vadovavo mokytojai: O. Cicėnienė, S. Eitmanavičius, V. Ūdrienė, V. Bikutė.
1982 m. direktoriumi buvo paskirtas J. Labanauskas, mokyklai vadovavęs 10 m. Kiek vėliau direktoriaus pavad. dirbo : D. Rakauskienė, V. Pielikienė. Trejetą metų mokyklai vadovavo S. Trapnauskas. Direktoriaus iniciatyva moksleiviai pradedami mokyti anglų klabos, įkuriamas techninių priemonių kabinetas, mokykla pavadinta skambiu ir prasmingu Vyturių vidurinės mokyklos vardu. 1995–1999 m. mokyklai vadovavo direktorė J. Zabietienė. Jos pavad. dirbo V. Valeikienė ir V. Bujanauskienė. Mokykloje didelis dėmėsys skiriamas estetiniam moksleivių ugdymui, etnokultūrai. Bandoma aktyvinti mokinių savivaldą, renkamas moksleivių prezidentas. Mokykloje sukuriama sava atributika: vėliava, emblema, devizas „sukurkim spalvotą pasaulį“, mokyklos daina. Aktyviai dirbo mokyklos taryba, vadovaujama V. Gražienės. Nuo 1999 m. 2001 m. direktorė Vitalija Bajanauskienė. Pavad. Vyta Valeikienė ir Saulius Kalinauskas. Mokosi 792 moksleiviai.

Užpalių vidurinė mokykla. Užpalių pilis minima LDK Mindaugo 1261 m. dokumentuose. 1772 m. Užpaliuose veikia parapijinė mokykla, 1781 m. – įsteigiama trijų klasių parapijinė m-kla, kurioje pedagogu dirbo klebonas, dėstęs lenkų kalba. Tuomet mokėsi 27 mokiniai. M-kla veikė iki 1810 m. 1831 m. ji atkuriama ir minima 1831 m. ir 1863 m. dokumentuose. Po 1863 m. sukilimo m-kla uždaroma ir 1865 m. atidaroma valdinė m-kla. 1867 m. Čia buvo ie bendrabutis, kur atskirai gyveno lietuvių ir rusų tautybės vaikai. Rusų tautybės vaikai gyveno nemokamai. prie jos atidaroma rusiška mokykla globojama cerkvės popo. Nuo 1902 m. veikė dviklasė liaudies m-kla. 1903 m. atidaromas bendrabutis. Išlaikymas nemokamas. 1907 įsikuria „Saulės“ draugijos m-kla. tik metus veikusi mergaičių prad. m-kla, gyvavusi vienerius metus. 1921–1935 m. veikia 4 klasių vid. m-kla (progimnazija). Nuo XIX a. iki 1965 m. m-klos buvo dvaro pastatuose. 1915 m. atidaroma prad. 4 klasių mokykla. Užpalių prad. m-kla iki 1949 m. veikė atskirai nuo progimnazijos. Mokėsi 80-170 mokinių, dirbo 5–7 mokytojai. Mokyklos vedėjai: 1915–1919 m. – A. Adomavičienė, 1919–1921 m. V. Augulytė, 1921–1924 m. – M. Varnas, 1924–1930 m. – J. Mačeika, 1930–1935 m. – S. Barisaitė. 1935–1940 m. F. Karpevičius, 1940–1941 m. S. Barisaitė, 1941–1942 m. V. Rutkauskas, 1942–1944 m. J. Namikas, 1944–1945 m. A. Baniūnas, 1945–1948 m. – S. Barisaitė, 1948–1949 m. V. Skardžius. 1949 m. prad. m-kla prijungta prie vid. mokyklos. 1921–1935 m. veikia 4 klasių progimnazija. Jos veiklą rėmė entuziastai. Direktoriai: 1921–1924 m. P. Gipiškis, 1924–1928 m. J. Blaževičius, 1928–1935 m. P. Mickevičius. 1934–1935 m. mokėsi 245 mokiniai. 1935 m. prog-zija, dėl mažo mokinių skaičiaus, buvo uždaryta ir veikė šešiaklasė mokykla. 1944–1947 m. vėl atidaroma progimnazija. Direktorius F. Pečiūra (1944–1947). 1929 m. – 1930 m. ir nuo 1944 m. dėstomas karinis parengimas. 1928 m. veikė žemės ūkio klasė, liaudies universitetas. 1934 m. m-kloje veikė virėjų kursai. 1947–1949 m. buvo Užpalių g-zija, o nuo 1949 m. – vid. m-kla. Direktoriai: S. Matulis (1947–1948), V. Cicėnas (1948–1949), J. Vitkūnas (1949–1951), P. Merkys (1951–1953), S. Juška (1953–1965), S. Dudėnas (1965–1991), nuo 1991 m. – Giedrius Indrašius. 1965 m. pastatytas m-klos priestatas. 1980 m. atidaromas naujas priestatas su sporto sale, valgykla. 1940 m. iki 1989 m. išskyrus karo metus, Užpaliuose veikė suaugusiųjų kursai, vėliau – vakarinė mokykla, Utenos vakarinės (pamaininės) mokyklos konsultacinis punktas. Į pamokas atvyksta ją baigę mokslininkai, visuomenininkai ir kt. Šią mokyklą baigė, joje mokėsi profesoriai: V. Žvironas, K. Pakštas, A. Kusta, P. Jodelė, A. Vaškelis, generolas J. Galvydis-Bykauskas, diplomatas K. Žvironas, mokslų daktarai: J. Šlepelienė-Tarvydaitė, V. Žvironaitė ir kt., rašytojas Gediminas Isokas, poetas Pranas Raščius, aktorius B. Gražys, dailininkė Z. Savulionienė-Mikėnaitė, choro dirigentas J. Vanagas ir kt.

Vyžuonų vidurinė mokykla. Pirmosios mokyklos įkūrimo metai nežinomi, tačiau 1772 m. ji čia jau buvo. 1777 m. mokėsi 25 vaikai. 1781 m. ją lankė 26, 1781 m. – 24, 1804/05 m. – 20, 1828 m. – 10 mokinių. Vėliau vyskupo M. Valančiaus laikais – 1853 m. ji atkurta. Tuomet mokėsi 19 mokinių. 1864 m. veikė parapijinė prad. mokykla. 1880 m. rusų mokytojas P. Lebedevas įveisė sodą. 1899 m. m-kloje mokėsi 50 moksleivių. Mokytojas St. Ostapkovičius. Buvo metų kai čia mokyta lenkiškai, rusiškai. Tikyba dėstyta lietuviškai. 1902 m. mokytojavo Trubač, po 1905 m. – Žakevičius kartu dirbęs ir felčeriu. Jis iš dv. Meištavičiaus išrūpino 1 ha žemės ir ėmė statyti m-klą, tačiau Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė. 1909 m. špitolėje atidaryta „Saulės“ d-jos m-kla, mokėsi 60 mokinių. Mokyt.: Kazys Juška, Marija Vitaitė, vedėja – M. Zatautaitė. 1913 m. įsikuria mergaičių m-kla, tačiau 1915 m. jos vietoje vokiečiai įsteigė pieninę. 1923 m. Vyžuonų prad. m-klą lankė per 100 vaikų. 1914 m. mokyt. Žakavičius pasitraukė į Rusiją. 1917 m. mokyt. J. Matelis, 1918 m. – A. Karickas, po 1918 m. – P. Saladžius, M. Zaštautytė, O. Malinauskaitė, nuo 1927 m. vedėjas M. Varnas, dirbęs iki 1933 m. Su M. Varnu dirbo mokyt. Striškaitė ir Kazlauskaitė. 1933/35 m. mokyt.: Vaškelis, Saladžius, S. Šileikienė. 1930 m. baigta statyti dalis mūrinės m-klos, o visiškai pastatyta tik 1935 m. 1935–1940 m. m-klos vedėjas J. Striška. Mokytojai: Masiulytė-Žiedienė, J. Striškienė, U. Saladžiūtė. J. Striška įveisė sodą. 1935 m. atidaryti V ir VI skyriai. Nepriklausomybės metais buvo ir maža žydų mokyklėlė. 1941/44 m. m-kloje dirbo Marcinkevičius ir Slapšys, 1944–1949 m. buvo progimnazija. Direktoriai: B. Stasiulionis, Svilas, A. Strolia. Mokytojai: S. Šileikienė, J. Gaidžiūnas, Elzė Mačiulytė, Janina Kaušpedienė, D. Kunigelytė, Br. Kunigelytė, T. Patumsytė, Z. Skardžiūtė, O. Ruzgaitė, N. Bakutienė, Bakutis, Pr. Zabulionis, K. Kaušpėdas ir kt. Dirba dvejomis pamainomis. 1948 m. mokyklai atiduota klebonija. 1949 m. atidaroma Vyžuonų septynmetė. Direktoriai – Z. Skardžiūtė, 1950 m. – J. Kazlauskas, 1951–1986 m. Br. Vaišnoras. 1969 m. vid. mokykla Tuomet pastatyta naujas mūrinis m-klos pastatas.. Direktoriai: 1986–1990 m. – J. Tamošiūnienė, 1990–1997 m. Henrikas Zabiela, nuo 1997 m. – R. Žvirblis. Čia dirbo mokyt.: S. ir G. Milaševičiai, P. ir G. Zabulioniai, P. Kiškis, S. Ulčickienė, A. B. Vaišnorai ir kt. M-klą baigė rašytojas Br. Radzevičius ir poetas bei kritikas A. Masionis. 1997 m. pradėta dėstyti informatika, 1997 m. išrinktas pirmasis mokyklos prezidentas – dešimtokas M. Zaborskas. 1998 m. R. Žukauskas. 1999 m. J. Liaubaitė. 1998 m. įsikūrė ikimokyklinė grupė, nuo 2000 m. Vyžuonų seniūnijos biblioteka, nuo 1998 m. veikia moksleivių įmonė „Tik jums“, nuo 1998 m. veikia muziejus ir kt.

Gimnazijos

A. Šapokos gimnazijaUtenos Adolfo Šapokos gimnazija – trečios pakopos m-kla, turinti I–IV humanitarinio ir realinio profilio g-zijos klases ir 12 bendrojo profilio klasių. Pradžioje tai buvo Utenos Aukštakalnio vid. m-kla, kuriai 1994 m. suteiktas g-zijos statusas. Nuo 1996 m. rugsėjo mėn., pastačius naują pastatą, m-kla vadinosi Utenos vid. m-kla – g-zija., o 1997 m. gegužės mėn. jai suteiktas Adolfo Šapokos vardas. Šioje mokslo įstaigoje mokosi apie 700 moksleivių. Kasmet apie 52%, o iš g-zijos klasių apie 92% m-klos abiturientų įstoja į aukštasias mokyklas. Humanitarinėse klasėse daugiau dėmesio skiriama lietuvių, užsienio ir lotynų kalboms istorijai ir dailei. Šioms klasėms parengtos lietuvių kalbos, istorijos, anglų kalbos, dailės ir prancūzų kalbos programos. Realinėse klasėse besimokantys mokiniai gali pasirinkti sustiprinto matematikos, fizikos, chemijos, anglų kalbos, biologijos ir informatikos mokymosi lygio programas. G-zijoje yra du informatikos centrai, techninių priemonių kabinetas, biblioteka, skaitykla, du fizikos, chemijos, biologijos kabinetai. Dėstoma taikomoji ekonomika, psichologija, filosofijos pagrindai, integruotas ekologijos ir sveikos gyvensenos kursas, teksto analizės ir interpretacijos pradmenys, moksleiviai turi galimybę bendradarbiauti su aukštųjų mokyklų dėstytojais, kurie mokykloje veda praktinius seminarus.
Mokslo metus pradedame Mokslo diena, rengiame Gimnazijos šventę, „krikštijame“ pirmokus, įspūdingai sutinkame Šv. Kalėdas, švenčiame dvyliktokų šimtadienį, Žemės dieną ir kt. Gimnazijoje vyksta poezijos vakarų, teatralizuotų diskusijų, veikia debatų klubai anglų ir lietuvių kalbomis. Veikia aplinkotyros laboratorija, ekologijos klubas „Viola“, kuriame prof. E. Šapokienės vadovaujami dirba g-zijos bei kitų miesto m-klų moksleiviai, jaunimo klubas „Ėjimas“, disko klubas „Dėžė“, sporto klubas „Utenėlė“, „Debatų“ klubas, teatrinė studija, repetuoja instrumentinė grupė, keletas meninių kolektyvų. Tradicija tapo nuolatinės dailės parodos m-klos galerijoje. Aktyvėja mokinių savivaldos institucijos.
G-zijos moksleiviai kasmet raj. ir dalykiniuose konkursuose užima daugiau kaip pusę prizinių vietų, sėkmingai dalyvauja šalies olimpiadose. Mokykloje dirba daug kūrybingų pedagogų: lituanistai S. Eitmanavičius ir R. Burba, biologės D. Puodžiukienė ir L Kaušylienė, anglistės R. Lasavičienė ir I. Budreikienė, muzikos mokyt. V. Latonas, ekonomikos ir informatikos mokyt. A. Bernotas. Iš viso g-zijoje dirba 56 mokytojai (38% vyrų), iš jų vienas ekspertas, 19 metodininkų ir 27 vyr. mokytojai.
Gimnazistai leidžia laikraštį „Paupėja“, veikia moksleivių mokslinės kūrybos draugija. Mokytojos J. Baltuškienės, B. Kairienės rūpesčiu 2001 m. įkurtas Adolfo Šapokos memorialinis kambarys. Eksponatai (nuotraukos, laiškai, medaliai ir kt.) gauti iš Rokiškio krašto muziejaus, Vilniaus valstybinio archyvo ir kitų įstaigų.
Gimnazijos direktorius Minius Žiulys, pavad. ugdymui Alvyda Ambraškienė ir Nijolė Šulgienė, pavad. ūkio reikalams Danielius Grašys.

Utenos "Saulės" gimnazijaUtenos „Saulės“ gimnazija. Šios m-klos istorija labai ilga. 1633 m. kovo 25 d. Vilniaus vysk. Abraomo Vainos vizitacijos akte minima prie Utenos bažnyčios esanti parapijinė mokykla. Buvo mokoma tikėjimo, chorinio giedojimo, amatų. 1772 m. minima parapijinė mokykla. 1777 m. mokykloje mokėsi 1 bajorų, 11 miestelėnų ir valstiečių vaikų. Apie 1782 m. m-klos vedėju buvo Martynas Moigis. 1797 m. m-kla buvo įsikūrusi neseniai pastatytame špitolės pastate. 1798 m,. mokėsi 20, 1804 m. – 15 moksleivių. Vėliau veikė Utenos valdinė m-kla, išsilaikiusi iki 1863 m. sukilimo. Po sukilimo m-klose uždrausta lietuvių kalba. 1869 m. vietoj prad. atidaryta rusiška liaudies mokykla. Vedėjas A. Kukuškinas. 1875 m. mokyklą lankė 88 berniukai. Po spaudos draudimo panaikinimo 1904 m., klebono A. Švatelio iniciatyva, kaimuose veikė apie 20 prad. m-klų, kuriose mokytojavo gabus jaunimas. Nuo 1907 m. prie carinės liaudies m-klos J. Basanavičiaus gatvėje, mediniame pastate, įsikūrė dviklasė mokykla. Vedėjas Markulis. Mokyta lietuvių rusų kalbų, aritmetikos, istorijos, geografijos, geometrinės braižybos, gamtos mokslų, dainavimo. 1907 04 15 Utenoje įsteigtas Švietimo d-jos „Saulės“ skyrius ir prie bažnyčios įkurta prad. mokykla. Įkūrėjas Pranciškus Turauskas. Mokytojavo kunigai. Nuo 1915 m. vedėjas Pr. Gineitis. 1909–1915 m. Utenoje buvo keturklasė mokykla. 1914 m. čia mokėsi 100 vaikų. Tačiau, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, dauguma mokyt. ir dalis mokinių išsikėlė į Rusiją ir mokėsi M. Yčo gimnazijoje. Dalis jų 1918 m. grįžo. 1917 m. kunigų – Vl. Butvilo ir klebono Pr. Turausko iniciatyva atidaryta „Saulės“ prog-zija su vėliau įsteigtais mokytojų kursais. 1927 m. prog-zija pertvarkoma į gimnaziją. Direktoriai kunigai: Vl. Butvila, A. Kripaitis, P. Rauda. Po 1929 11 29 moksleivių streiko g-zija suvalstybinta. Joje mokėsi kunigas akademikas A. Liuima, ambasadorius A. Dambrava, mokytojas R. Šaltenis ir kt. 1945 m. g-zija pavadinta pirmąja vidrine mokykla, 1992 m. parapijos dekano – klebono Petro Adomonio ir kt. pastangomis atkurta Utenos katalikiškos dvasios „Saulės“ vid. mokykla. 1992–1995 m. direktorius V. Puodžiukas, nuo 1995 m. – Pr. Aleknavičius. Dirbo 37 mokytojai. Anglų kalbą dėsto 3 mokyt. iš JAV, tikybą vienuolės pranciškonės iš Pitsburgo vienuolyno – seselės M. Garas ir M. Rutkevičiūtė iš Brazilijos. 1999 m. sujungus Utenos pirmąją vid. ir Utenos „Saulės“ vid. m-klas įkurta Utenos „Saulės“ gimnazija.

Kitos mokyklos

Utenos kolegija

Sveikatos fakultetasUtenos aukštesnioji medicinos mokykla. 1954 m. iš Kauno į Uteną perkėlus Kauno laborantų m-klą ji tampa Respublikine Utenos medicinos mokykla. Direktoriai: 1954–1966 m. Povilas Laucius. 1966–1975 m. Henrikas Ramanauskas, nuo 1990–2000 m. Angelė Kaušylienė. Mokėsi per 800 moksleivių, dirbo per 80 darbuotojų. Ruošė bendrosios praktikos slaugytojus, socialinius darbuotojus, ergo terapeuto padėjėjus, socialinius pedagogus, gyd. stomotologo padėjėjus, dantų technikus. 1991 m. pavadinta Utenos aukštesniąja medicinos mokykla. Užsimezgė tarptautiniai ryčiai su Norvegijos sveikatos ir socialine taryba, Voldos (Norvegija) koledžu, kitomis organizacijomis. 1995 m. atidaromas užsienio kalbų skyrius. 1996 m. m-kla laimėjo konkursą ir tapo pilotine mokykla sveikatos ir socialinio darbo grupėse PHARE programoje.

Verslo ir technologijų fakultetasUtenos aukštesnioji verslo mokykla. 1962 m. buvo įsteigtas Vilniaus elektromechaninio technikumo Utenos filialo vakarinis skyrius, 1966 m. tapęs Utenos vakariniu politechnikumu. Direktorius V. Kasperavičius. Vėliau veikė ir didesnis skyrius, ruošęs trikotažo technologus, pramonės įmonių elektrikus, žemės ūkio elektyrikus, metalo apdirbimo pjovimu technologus. Nuo 1991 m. mokykla vadinosi Utenos aukštesnioji verslo mokykla. Direktoriai: 1991–1993 m. Edvardas Šakalys, 1993–2000 m. Vida Stasiulionienė. 1994 m. atidaromas neakivaizdinis skyrius. 1999–2000 m. dirbo 102 darbuotojai, mokėsi 806 mokiniai, iš jų – 486 dieniniame skyriuje ruošia turizmo, verslo, įstaigų administravimo, teisės ir kt. specialistais.
Nuo 2000 09 01 sujungus šias mokyklas atidaroma Utenos kolegija. Mokosi 1822 studentai. Iš jų: sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultete 588, verslo ir technologijų – 964, kiti – kituose fakultetuose. Dirba 172 darbuotojai, iš jų 52 dėstytojai, dirbantys pagrindiniame ir 68 – nepagrindiniame darbe. Kolegijos vadovė edukacijos magistrė Vida Stasiulionienė.

Profesinio mokymo centrasUtenos regioninis profesinio rengimo centras. 1983 m. įkurta Utenos 58-oji vid. miesto profesinė mokykla. 1983/84 m. pastatytas 450 vietų, o 1985 m. – 158 vietų bendrabutis. Čia buvo įsigyjama specialybė ir vidurinis išsilavinimas. 1988 m. ji reorganizuota į Utenos profesinę technikos mokyklą. 1989 m. vadinama Utenos maisto pramonės ir žemės ūkio mokykla, 1991 m. – Utenos mokykla-agrofirma, 1992 m. – Utenos žemės ūkio ir maisto pramonės mokykla, 1995 m. – Utenos aukštesniąja žemės ūkio maisto pramonės mokykla. Nuo 2000 m. – Utenos regioninio profesinio rengimo centras. Mokyklą baigė per 2 tūkst. pienininkų, sūrininkų, mėsos išpjaustytojų, maisto pramonės įrengimų derintojų, žemės ūkio mašinų šaltkalvių remontininkų, plataus profilio traktorininkų-mašinistų, melžimo operatorių laborančių ir kt. specialybių moksleivių. M-klos direktoriai: 1993–97 m. Albertas Žarskus, nuo 1998 m. Skyrmantas Trapnauskas, nuo 2000 m. – Zenonas Alekna. Mokykla bendrauja su Danijos DALUM technologijos koledžu, Norvegijos Storsteigen žemės ūkio mokykla, dalyvauja Baltic PHARE Partnership programoje.

Papildomo ugdymo įstaigos

Dailės mokyklaUtenos dailės mokykla. Yra savarankiška papildomo ugdymo įstaiga, teikianti galimybę dailei gabiems vaikams, jaunuoliams ir suaugusiems papildomai lavinti savo įgūdžius ir meno gebėjimus. Mokykla įkurta 1976 m. ir savo veiklą pradėjo Utenos 3-osios vid. m-klos patalpose. Pirmieji mokyt.: D. Bliumbergienė, V. Petronis, R. Repšys. Lankė 65 mokiniai. 1978 m. vasario mėnesį išleido pirmąją 28 absolventų laidą. 1989–1993 m. veikė dailės m-klos filialas Saldutiškyje. 1994–1998 m. – Leliūnuose. Juose baigė po 9 absolventus. Nuo 1998 m. dailės m-klos filialą lanko 10 Sudeikių pagr. m-klos moksleivių. Mokyklą po pamokų 12 valandų per savaitę lanko moksleiviai nuo 10 metų amžiaus. Mokoma piešti, tapyti, kompozicijos ir skulptūros pagrindų, studijuoja dailės istoriją. Įspūdingos moksleivių kūrybinės praktikos. Vyksta moksleivių tarptautiniai plenerai. Remiantis ugdymo tęstinumo idėja, mokymosi laikas dailės mokykloje yra neapibrėžiamas. Pagrindinį nustatytų žinių branduolį sudaro keturių metų programos kursas.
Moksleivių darbai nuolat eksponuojami rajono bei šalies parodose, piešinių konkursuose. Keičiamasi parodomis su Lietuvos dailės mokyklomis, užsienio šalimis. Dailės mokyklos įvairaus amžiaus mokinių darbai eksponuoti Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Norvegijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos vaikų ir jaunimo įstaigose.
1993 m. m-kla persikėlė į nuosvas buvusio senojo pašto, statyto 1830–1835 m., patalpas. M-klos rūsyje veikia dailės galerija „Rūsys“, kuriasi šios ir pašto mokyklos muziejus. Nuo 1999 m. steigiama dailės literatūros biblioteka-skaitykla. Nuo 1998 m. m-kloje vyksta lauko sienų ir istorinio kiemo restauravimo bei atstatymo darbai. M-klos fligelių patalpose numatoma įkurti Utenos krašto profesionalaus meno galeriją, dailės muziejų, vaikų ir jaunimo kūrybos ekspozicijos sales, dailės kūrinių ir reikmenų saloną. M-klos kieme bus įkurtas skulptūrų parkas.
Nuo pat įkūrimo mokyklai vadovauja ir dėsto tapybą direktorius Jonas Pleckevičius. Dirba mokytojai: Remigijus Repšys, Jūratė Mitalienė, Danutė Burbienė, Dainius Galiauskas, Gintaras Stanislovėnas. Visi mokyt. turi aukštąjį dailės išsilavinimą, dirba kūrybinį darbą, dalyvauja parodose. Dailės mokyklą šiuo metu lanko virš 190 mokinių iš Utenos miesto ir rajono. Mokyklą baigė per 400 moksleivių. Trečdalis m-klos absolventų studijuoja dailę aukštosiose mokyklose.

Sporto centrasUtenos kūno kultūros ir sporto centras. 1953 m. Utenoje vadinosi vaikų-jaunimo sporto įkurta vaikų sporto mokykla (VSM) vėliau vadinosi, vaikų ir jaunių sporto mokykla (VJSM), nuo 1992 m. kūno kultūros ir sporto centras. Mokyklos vadovais buvo: 1953–55 m. – J. Steikūnas, 1955–59 m. – J. Cesevičius , 1959–60 m. – A. Bakšys, 1960–62 m. J. Cesevičius, 1962–92 m. – A. Kaušylas. Nuo 1992 m. – A. Surgautas. 1953 m. VSM pradėjo lankyti būsimieji sportininkai ir pirmieji rekordininkai: D. Juodelis, A. Kaušylas, L. Grudzinskas, A. Strazdas ir kt. lengvaatlečiai, futbolininkas S. Ramelis, žaidęs ne tik Lietuvos, bet ir TSRS rinktinėje. Pirmaisiais treneriais buvo mokytojai: P. Sabalys, J. Steikūnas, S. Strazdas, J. Steikūnienė (gimnastika). VSM lankė ir garsino Lietuvą irkluotojas J. Motiejūnas, baigęs Utenos I vid. mokyklą, 1957 m. dalyvavo net dviejose Olimpiadose (Mexchiko ir Tokijo). 1957–61 m. gerai pasirodė lengvaatlečiai (tr. A. Bakšys): M. Bernotaitė, A. Michailova, rutulininkė V. Cibaitė, diskininkė V. Atkočiūtė, futbolininkai – S. A. Malaiškos, gimnastai V. Zabulėnaitė, V. Karnickas ir kt.
1961 m. baigęs KKI, į Uteną grįžo A. Kaušylas, kuris 1962 m. tampa VJSM vadovu. Nuo 1962 iki 1992 m. Utenoje statomos vid. m-klos su sporto salėmis, iškyla VJSM pastatas (1969) m.), išsiplečia sporto šakos. Rankinio pradininkės Utenoje A. Cesevičienės treniruotos merginos tampa „Jaunimo gretų“ žurnalo turnyro nugalėtojomis. Šauliai TR. (V. Slavinskas), seserys Mažeikaitės, seserys Navikaitės, V. Nausėdas, rankininkai berniukai (tr. J. Cesevičius ir R. Breiva), tampa Lietuvos čempionais ir prizininkais (tr. A. Kaušylas, R. Keragalvis, A. Cesiūnas ir kt.). D. Bislytė, A. Baltaduonis (tr. A. Kaušylas), tapo TSRS čempionu 50 km sportiniame ėjime. Lietuvos moksleivių fudbolo rinktinėje žaidė V. Rutkauskas, D. Kondrašovas, R. Bertašius ir kt. (treneris J. Petronis).
1982 m. atidarius Aukštakalnio vid. m-klą baseinas buvo atiduotas VJSM, kuriame nuo 1983 m. treniruojasi 6 grupės. Dirbo treneriai E. Bogušaitė ir R. Janavičius. Pirmieji raj. rekordininkais visose amžiaus grupėse tapo V. Kaušylas ir V. Jasiūnas. Baseine buvo atidarytas sportininkų reabilitacijos centras su sauna. 1989 m. baseinas atskirtas nuo VJSM. Direktoriai: R. Kazakevičius, vėliau A. Diominas.
Rajone buvo pastatytos geros sporto bazės: 1972 m. sporto mokyklos pastatas, 1982 m. prie Aukštakalnio vid. m-klos – baseinas praplėstas iki 21 lango ir suremontuota šaudykla. Aktyviai šiuos darbus skatino buvę vedėjai A. Bakšys, D. Ribokas, O. Statulevičienė.
Be sporto mokyklos Utenoje veikė SSD „Nemunas“, vėliau – 1980 m. tapęs LSSD „Žalgiriu“. Šios draugijos įkurtuose dviračių plento ir dziudo imtynių treneriai V. Jankauskas, M. Veršila ir V. Budzinskas garsino rajoną savo auklėtinių dviratininkų: R. Lupeikio, A. Čepelės, P. Čečio, D. Kolosovo ir kt. rezultatais. Ilgą laiką LSSD „Žalgiriui“ vadovavo K. Damidavičius. Utenos sporto komitetų pirmininkai: A. Ivanovas, S. Malaiška, E. Malašinskas, Z. Misiūnas.
Daug pergalių yra pasiekę įvairiose varžybose (tarptautinėse, respublikos jaunių, jaunimo čempionatuose ir kt.) Utenos VJSM rankininkai ir rankininkės (tr. V. Bubulis), beisbolininkai (tr. V. Bubulis), dviratininkai ( tr. Ėerniauskaitė ir R. Butkienė, V. Jankauskas, M. Veršila, A. Surgautas).

Muzikos mokyklaUtenos muzikos mokykla. Įkurta 1964 07 01. Pirmaisiais metais buvo tik akardeono ir fortepijono specialybės, o vaikus mokė trys mokytojai. Dabar uteniškius ir miesto svečius galime pakviesti į puikius rūmus su jaukia sale, dviem fortepijonais ir naujais vargonais. 1964–1998 m. direktore dirbo J. Barčienė, nuo 2000 m. A. Katinas. Mokykla išleido 33 absolventų laidas – apie 600 žmonių. Per šimtą jų panoro tapti profesionaliais muzikantais, apie 40 auklėtinių pasklido po mūsų raj. švietimo, kultūros įstaigas, o 14 – sugrįžo dirbti į muzikos mokyklą. Per 30 auklėtinių tęsia muzikos studijas Lietuvos aukštosiose ir aukštesniosiose mokymo įstaigose bei M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Šiuo metu Utenos muzikos mokykloje ir jos Tauragnų filiale mokosi 245 mokiniai. Be teorinių disciplinų – solfedžio ir muzikos istorijos, mūsų moksleiviai gali mokytis chorinio dainavimo, fortepijono, smuiko, vargonų, kanklių, klarneto, saksofono, birbynės, akordeono specialybių. J. Pakalnio pūtikų ir B. Dvariono jaunųjų pianistų ir stygininkų koncertuose, uteniškiai ne kartą pelnė diplomantų ir laureatų vardus. Be instrumentinių duetų, kurie mokykloje yra labai populiarūs, visi vaikai turi galimybę muzikuoti vokalinių, instrumentinių ansamblių sudėtyje: kaimo kapelose, saksofonistų, smuikininkų ansambliuose. Be to, kiekvienas moksleivis gali lavintis dainuodamas jaunučių, jaunių choruose. Šie kolektyvai dalyvauja raj., aps. ir respublikinėse dainų šventėse. Jaunių choras buvo pakviestas į visas Pasaulio lietuvių dainų šventes, gerai pasirodė respublikiniuose vaikų chorų konkursuose, tapo tarptautinio vaikų chorų festivalio „Dainų versmė-98“ laureatu. Grupė moksleivių koncertavo Italijos Pontinijos mieste, Danijoje, kiti dalyvavo Rotary klubo organizuotoje jaunųjų muzikantų stovykloje Vokietijoje, koncertavo Lenkijoje, Chelmo mieste, Norvegijoje, Hamerio mieste.

Utenos plaukimo centras. Utenos plaukimo centro baseinas buvo pastatytas 1982 m. Pirmus lankytojus jis priėmė 1983 09 01. Nuo 1983 m. baseinas priklausė Utenos vaikų ir jaunių sporto mokyklai (VJSM). Pirmieji VJSM plaukimo treneriai – KKI absolventai: Egidija Bogušaitė ir Romas Janavičius. 1938–1984 m. baseine sukomplektuota 18 plaukimo grupių, kuriose pirmuosius žingsnius žengė 180 1972–1975 m. gimimo plaukikų. Per šiuos mokslo metus baseine išmoko plaukti apie 800 Utenos raj. ir miesto m-klų moksleivių. 1984–1985 m. trenerių būrį papildė dar viena jauna specialistė KKI absolventė Rita Ignatavičiūtė. Buvo 21 plaukikų grupė, kur treniravosi 210 jaunųjų miesto plaukikų. Penki VJSM plaukikai: R. Drazdaitė, I. Didžiapetrytė (tr. E. Bogušaitė), V. Kaušylas, S. Akopianas, V. Jasiūnas (tr. R. Janavičius), atskirose plaukimo rungtyse įvykdė III atskyrio normatyvus. 1986–1987 m. plaukimo specialistams išvykus dirbti į kitus miestus, ugdyti plaukikus ėmė treneriai antraeilininkai. Iki 1990 m. vaikus mokė plaukti treneriai: J. Miškinis, E. Stakėnas, A. Kučinskij, Z. Slankauskas, A. Rosenas, Z. Misiūnas, o pagrindiniais treneriais dirbo S. Juozauskas, A. Diominas, R. Mockūnaitė, D. Šiukštienė, V. Jasiūnas, D. Drazdaitė. Kasmet treniruodavosi apie 150–180 moksleivių. Bendrojo lavinimo mokyklos kūno kultūros pamokas vesdavo baseine. Kasmet gerai plaukti išmokdavo apie 300–500 moksleivių. 1991–1993 m. Utenos plaukimo baseinui vadovavo direktorius R. Kazakevičius, nuo 1993 m. – A. Diominas. 1998 m. plaukimo baseinas reorganizuotas į Utenos plaukimo centrą (UPC). UPC dirba treneriai: A. Kiršaitė, A. Diominas ir vyr. plaukimo trenerė D. Šiukščienė. Utenos miesto m-klų mokyt., vedantiems kūno kultūros pamokas baseine, talkina instruktorius-metodininkas A. Bivainis. 2000/2001 m. suformuotos 6 grupės, kuriose treniruojasi 85 miesto plaukikai.
Nuo 1984 m. mūsų plaukikai įvairiose varžybose pasiekė aukštų rezultatų: V. Kaušylas, R. Panavas, V. Jasiūnas, V. Ragaišis S. Akopian, (tr. R. Janavičius), E. Misiūnaitė, I. Didžiapetrytė, E. Bulvonaitė, R. ir D. Drazdaitės (tr. E. Bogušaitė), gerindami savo asmeninius rezultatus, dažnai namo parsiveždavo aukso medalius ir prizininkų apdovanojimus asmeninėje ir komandinėje įskaitoje. Aukštų sportinių rezultatų pasiekė vyr. trenerės D. Šiukščienės auklėtiniai: R. Vainiūtė, A. Misiūnaitė, M. Motiejaitytė, Marius ir Mindaugas Motiejaičiai, A. Būga, R. Masiulytė, L. Bogdžiūnaitė, V. Indrašiūtė, V. Paharevas, A. Bytautas, ir plaukimo trenerio A. Diomino auklėtiniai: A. Matukas, D. Genys, Ž. Zabarskas, D. Simutis, V. Sinica. Perspektyviausi plaukikai: I. Lisionok, L. Pleskytė, R. Preikšaitytė, M. Traškevičius, Ž. Židonis (trenerė D. Šiukšienė), D. Simuntis ir A. Matukas (tr. A. Diominas).

Specialiosios įstaigos

Utenos specialioji internatinė mokykla. Įkurta 1971 m. Iki 1971 m. čia veikė aštuonmetė m-kla – internatas, vėliau vadinta pagalbine m-kla – imternatu, o nuo 1992 m. – specialioji internatinė mokykla. 1971/72 m. čia mokėsi 160 mokinių iš įvairių miestų ir rajonų. 1975 m. išleista pirmoji aštuntokų laida. Mokiniai mokėsi buvusiose Utenos g-zijos patalpose, o gyveno keturiuose mediniuose pastatuose. 1983 m. jie persikėlė į naujai pastatytą bendrabutį. 1992 m. bendrabutyje įrengtos klasės. Nuo m-klos įkūrimo iki 2000 m. direktorius – Kazimieras Malaiška, nuo 2000 m. – Zenonas Misiūnas. Seniai dirba mokytojai: Aldona Galiauskienė, Kazimieras Bazys, Aldona Juškienė, Algirdas Juška, Bronius Zabulis ir kt. M-kloje yra 9 klasės, dirba 33 pedagogai ir 25 personalo darbuotojai. Išleido 22 laidas. Ruošiami dažytojai, tinkuotojai, medžio drožėjai ir kt. Mokyklą išlaiko valstybė. Mokosi 82 Utenos apsk. vaikai, 14 iš jų našlaičiai arba netekę tėvų globos.

Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras. Tai biudžetinė savivaldybės ugdymo ir globos įstaiga. Centras įsteigtas 1995 m., vadovė – Janina Žilėnienė. Centre veikia 2 skyriai:
Specialiojo ugdymo dienos skyrius. Skyrius teikia pedagoginę, psichologinę, socialinę pagalbą proto ir fizinės negalios ištiktiems nuo 10 iki 21 metų amžiaus asmenims bei jų šeimoms. Skyrius gali aptarnauti iki 25 klientų, gyvenančių Utenos mieste bei artimesniuose kaimuose. Klientai, negalintys vaikščioti arba sunkiai judantys, į centrą specialiu transportu atvežami ryte, o namo parvežami vakare. Normalaus intelekto, bet turintys fizinę negalią, klientai ryte mokosi šalia esančioje bendrojo lavinimo mokykloje, o po pamokų priiminėja įvairią terapiją (teatro, muzikos, meno darbų, psichologo, gydymo judesių ir kt.) centre.
Laikinos socialinės paramos skyrius. Skyrius teikia laikiną prieglobstį bei socialinę, psichologinę – pedagoginę pagalbą į krizines situacijas patekusiems vaikams bei jų biologinėms šeimoms, siekia užtikrinti tolimesnį vaikų gyvenimą, biologinėje šeimoje, ar surasti globėjų įeimą ir tik kraštutiniu atveju įkurdinti pastovioje vaikų globos institucijoje. Apgyvendinimui Utenos raj. vaikai nuo gimimo iki 18 m. Jie čia praleidžia ištisą parą. Skyriuje šeimų apgyvendinimui yra skirtos 3 vietos, o vaikams – 35 vietos, tame tarpe ir bendrabučio grupei – mokiniams iš kaimo vietovių, lankantiems miesto mokyklas, kurių tėvai turi socialinių gyvenimo sunkumų. Vaikai visiškai išlaikomi savivaldybės, o šeimos ir bendrabučio grupės mokiniai – iš dalies.
Abiejų skyrių veikla grindžiama individualumo, komandinio darbo, humaniškumo ir demokratiškumo principais. Neįgaliems klientams sudaromos individualios ugdymo, o globotiniams – socialinės individualios pagalbos programos, kurias vykdo specialistai: spec. pedagogai, socialiniai pedagogai, auklėtojai, psichologas, logopedas, muzikos terapeutas, kineziterapeutai, meno ir darbo terapeutai. Centras dalyvauja Tarptautiniame rekonstrukcijos ir plėtros banko eksperimentiniame bendruomenės socialinių paslaugų vystymo projekte. Centro personalas gauna nemokamą Švedijos tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros agentūros SIDA švietėjišką paramą.

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002