ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

Turinys > Personalijos > B

 

 

Ona Bačkienė (Galvydytė) G. 1907 05 25 Užpaliuose. Mokėsi Utenos g-zijoje. 1926 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo Žemaičių Naumiestyje.Besimokydama ir vėliau aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje. 1927–30 vadovavo Žemaičių Naumiestyje įkurtam Lietuvių katalikų moterų d-jos skyriui. Ištekėjusi už diplomato Stasio Bačkio ir kartu su vyru išsikėlusi į Paryžių, ten dalyvavo lietuviškoje veikloje. 1944 Paryžiuje baigė Vokiečių kalbos institutą. Nuo 1947 atstovavo Lietuvai Entente Mondiale de femmes sąjūdyje. 1947 Pasaulio Motinų sąjūdžio (MMM) kongrese skaitė pranešimą apie Lietuvą. 1953 per studijų savaitę Briuselyje buvo išrinkta šios organizacijos (MMM) tarybos nare. Jos straipsniai spausdinti ,,Naujojoje Vaidilutėje“, ,,Moteryje“, ,,Drauge“.

Sūnūs: Ričardas – diplomatas, gyvena Paryžiuje, Audrys Juozas – arkivyskupas nuo 2001 – kardinolas.

Gražina Kadžytė

Juozas Bakšys G. 1884 09 14 Kuktiškių vls. Asmalų k. M. 1925 01 07 Kaune. Kunigas. Mokėsi Kuktiškėse ir Švenčionių miesto m-klose, 1904–1908 Vilniaus kunigų seminarijoje. 1912 Insbruko univ., gavęs teologijos dr. laipsnį, dirbo kunigu Vilniuje, vedė mokytojų kursus, reiškėsi spaudoje, veikė Centro d-jos komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti, gynė tremtinių reikalus, su A. Smetona ir kitais važinėjo po užsienį rinkti pašalpų. 1919 Vilnių užėmus bolševikams, atvyko į Merkinę ir su V. Krėve 1921 atidarė g-ziją, kurioje dirbo direktorium. 1924 žiemos naktį, atidarius buto duris, druskininkiečių žudikų buvo peršautas, spėjęs pasakyti: ,,Viešpatie, atleisk jiems“. Nuvežtas į Kauną, ligoninėje po operacijos, mirė. Palaidotas Utenos miesto kapinėse.

Antanas Gasperaitis

Vidmantas Dominykas Bakšys G. 1938 08 04 Kaune, inž.–statybininkas. 1945 mokėsi Liepiniškių prad., 1941–51 Kuktiškių septynmetėje, 1956 baigė Utenos antrąją vid. mokyklą, 1961 – KPI statybos fak. 1961–63 Lietuvos VRE SV meistras, 1963–66 darbų vykdytojas, 1966–71 antrosios statybos aikštelės viršininkas, 1971–77 vyr. inž. 1977–81 – SV „Lietenergostatyba“ vyr. inž. 1983–85 – Kaišiadorių HAE SV vyr. inž. pavad., 1985–91 – viršininkas, 1991–2000 – AB „Lietuvos energija“ filialo Kruonio HAE SV direktorius. Nuo 2000 UAB Kruonio HAE statyba“ direktorius.

Rimgaudas Mališauskas

Mataušas Balčiūnas (slapyv. Medinis) G. 1855 Taurapilio k. Knygnešys. Spaudą platino 1888–1904 Iki 21 m. gyveno namuose, dirbo žemę, tarnavo kariuomenėje, vėliau išvyko į Žemaitiją, paragintas kun. Mykolo Šaikūno, platino spaudą. Gabeno ją iš Tilžės arkliais, keisdamas roges, vežimus. Bevežantį sučiupo, nuvarė į Salaką, iš kur pabėgo. Paskui vėl, pirkęs arklį, vežė knygas, vėl net Ariogaloj buvo sučiuptas. Važinėjo į Eržvilką. Platino knygas Anykščių, Utenos, Salako, Užpalių, Daugailių, Tverečiaus, Švenčionių, Adutiškio apl., aprūpindavo kelių regionų spaudos platintojus. Ir pats, ilgais trinyčiais apsivilkęs, knygas nešiojo didelėse vidinėse kišenėse. Slėpdavęs ten, kur niekas neprieina. Ne sykį buvo pagautas, sumuštas. Apie jį buvo rašyta ,,Knygnešyje“, tarpukario periodikoje.

Antanas Gasperaitis

Stanislovas Balčiūnas G. 1943 07 05 Utenos aps. Trumpalių k. Žurnalistas. 1962 baigė Užpalių vid. m-klą, 1967 VPI, įsigydamas biologoijos–chemijos mokytojo specialybę. 1967–68 Molėtų raj. Suginčių vid. m-klos mokytojas, direktoriaus pavaduotojas. 1969–71 Molėtų raj. Ambraziškio aštuonmetės m-klos direktorius. 1971–73 ,,Lietuvos buitinės chemijos PKB vyresn. inžinierius. 1973–79 m., laikraščio ,,Komjaunimo tiesa“ literatūrinis darbuotojas. 1979–1998 žurnalo ,,Švyturys“ Politikos ir mokslo skyriaus redaktorius. Nuo 1998 – UAB ,,Sodra press“ direktorius, redaktorius, o nuo 2000 firmos ,,Baltijos pranešimai“ leidybos direktorius. Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas. Nepriklausomos periodinės spaudos rėmimo ,,Žurnalistikos“ fondo valdybos pirmininkas. Keletą kartų tapo ,,Komjaunimo tiesos“ ir šešis ,,Švyturio“ žurnalo publicistinių rašinių konkursų prizininku ir laureatu. Parašė knygą ,,Žemė žmonių rankose“, su Vanda Kuliešiene ,,Užpaliai – mūsų svajonių kraštas“, V. 1999, knygos „Atgimusi Lietuva 1990–2000“ (2001) sudarytojas, paskelbė kelis šimtus straipsnių.

Gediminas Isokas

Henrikas Balevičius (Baliūnas) G. 1804 02 08 Utenoje M. 1897 03 22 Vilkmergėje. Kunigas, teologas, religinių raštų vertėjas. ,,Keliarodis apvaikščiojančiam paminklą Išganytojaus mūsų“. Mokėsi Troškūnuose. Baigęs Vilniaus vyriausiąją dvasinę seminariją, kunigavo Jūžintuose, 1839–1879 buvo Ukmergės klebonas, dekanas. Nesugyveno su lenkais, nepalaikė 1863 sukilimo, pirmininkavo pas Muravjovą Koriką siųstai delegacijai, įteikė carui ištikimumo raštą, karjeros tikslais pataikavo carizmui.

Antanas Gasperaitis

Baliulis A.Algirdas Antanas Baliulis G. 1936 01 02 Utenos aps. Daugailių vls. Duobių k. Humanitarinių mokslų dr. (1993). 1953 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1958 – VVU istorijos–filologijos fak., įsigijo mokslinio bibliotekininko specialybę. 1955–61 Architektūros paminklų apsaugos inspektorius. 1961–62 Aukštojo mokslo komiteto bibliotekininkas. 1962–69 Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo bibliotekos vedėjas. 1969–70 Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas. 1971–88 Paminklų koncervavimo instituto vyresn. mokslinis bendradarbis, vyr. specialistas. 1988–94 – Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis, vyresn. mokslinis bendradarbis. 1994–2000 Archeografijos skyriaus vedėjas. Nuo 2000 – vyresn. mokslinis bendradarbis. Parašė ir parengė šias knygas: su V. Raudeliūnu ,,Lietuvos vyriausiojo tribunolo sprendimai (1583–1655)“. V. 1988. Su A. Miškiniu ir S. Mikulioniu ,,Trakai: istorija ir architektūra“ V. 1990. ,,Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 inventoriai“, V. 1994. Vienas ir su kitais 1994–2001 m. parengė Lietuvos Metrikos 1, 3, 8, 10, 12, 25, 51, 531, 532 ir 564 knygas. Sudarė ir parengė su E. Meilumi „LDK kasdienis gyvenimas“. Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija. V. 2001. Paskelbė straipsnių miestų ir miestelių istorijos klausimais.

Gediminas Isokas

Baltakis A.Algimantas Baltakis G. 1930 02 15 Utenos aps. Leliūnų miestelyje. Poetas, nusipelnęs meno veikėjas (1976), liaudies poetas (1986). 1949 baigė Kauno ketvirtąją g-ziją, 1954 VVU istorijos ir filologijos fak., įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1952–56 žurnalo ,,Tarybinė moteris“ literatūrinis darbuotojas, skyriaus vedėjas, atsakingas sekretorius. Nuo – 1956 iki 1990 (su dvejų metų pertrauka) žurnalo ,,Pergalė“ redakcijoje: 1964–76 vyr. redaktoriaus pavad. 1978–85 vyr. redaktorius. Išleido eilėraščių rinkinius: ,,Lietučiui dulkiant“ (1955), ,,Velnio tiltas“ (1957, 1961), ,,Keturios stygos“ (1959), ,,Mažosios poemos“ (1963) ,,Požeminės upės“ (1965, 1967), ,,Keliaujantis kalnas“ (1967), ,,Akimirkos“ (1970), ,,Stebuklinga žolė“ (rinktinė, 1971), ,,Vabaliukų balius“ (1972), ,,Duona ir debesys“ (1973), ,,Dedikacijos“ (1975), ,,Priemiesčio berniokas“ (rinktinė, 1976), ,,Upės ir lietūs“ (rinktinė, 1976), ,,Strazdiškio elegijos“ (1979), ,,Maratonas“ (rinktinė, 1980). ,,Rinktiniai raštai“, 2 t. (1983), ,,Mudviejų vakaras“ (meilės lyrika) (1986), ,,Kas kur gyvena“ (1989), ,,Atodūsis“ (1993), ,,Apvirtę Grižulo ratai (1995). Literatūros kritika: ,,Poetų cechas“ (1975), ,,Nepaklusnus šunytis“ (1989). Išvertė keliolika užsienio poetų: A. Bloko, R. Roždestvenskio, S. Čikovanio, R. Gamzatovo, G. Vijeraus, R. Borobulio ir kitų knygų. Išleido poezijos vertimų rinktinę: ,,Brolių valanda“ (1986). Poezijos spektaklis ,,Tiltas“ 1970 pastatytas Vilniaus akademiniame dramos teatre. Eilėraščiai išversti į anglų, bulgarų, čekų, latvių, prancūzų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, tadžikų ir kitas kalbas. Už eilėraščių knygą ,,Požeminės upės“ (1966) suteikta Lietuvos valstybinė premija. 1966 Poezijos pavasario laureatas. V. Sventickas parašė apie jį monografiją ,,Paskui pėsčią paukštį“ (1988). Nuo 1955 Rašytojų sąjungos narys. 1959–90 m., nuo 1998 Rašytojų sąjungos valdybos narys. 1960–61 Valdybos sekretorius, rašytojų sąjungos klubo tarybos, ,,Metų“ redakcinės kolegijos narys.

Gediminas Isokas

Baltrūnas D.Dalis Antanas Baltrūnas G. 1944 05 08 Utenoje. Fizikas, habil. dr. (2000). 1961 baigė penktąją Panevėžio vid. m-klą, 1969 – VVU fizikos fak. 1967–1969 Fizikos ir matematikos instituto technikas 1969 – jaunesn. mokslinis bendradarbis. 1969–1972 Maskvos cheminės fizikos instituto aspirantas. 1973 apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją. 1973–1977 Fizikos ir matematikos instituto jaunesn. mokslinis bendradarbis. Nuo 1977 vyresn. mokslinis bendradarbis, Fizikos instituto branduolinių ir optikos radioaktyvumo tyrimų laboratorijos vedėjo pavad. Paskelbė per 40 straipsnių, dalyvavo per 50 konferencijų darbe, stažavosi JAV, Švedijoje, Vengrijoje. Yra 3 doktarantūros komitetų, Lietuvos fizikų ir Eurofizikų d-jų narys.

Gediminas Isokas

Petras Baltrūnas G. 1895 10 31 Vilkmergės aps. Narkūnų k. M. 1943 10. Majoras, Vyčio kryžiaus kavalierius. 1911–15 mokėsi Utenos prog-zijoje. 1915 pašauktas į caro armiją. Baigė karo m-klą Kinešmoje. Armijoje buvo apdovanotas Georgijaus kryžiumi. 1918 Utenos aps. karo revoliucinio komiteto narys, vėliau išrinktas pirmininku. 1919 paskirtas aps. karo komisaru. 1920 kovėsi su lenkų generolo Želigovskio kariais. Už kautynes ties Širvintomis ir Giedraičiais apdovanotas Vyčio kryžiumi. Buvo 7-osios pėstininkų pulko mokomosios kuopos vadas. 1922 pasiųstas į Aukštuosius karininkų kursus Kaune, kuriuos baigęs gavo majoro laipsnį. 1939 paskirtas divizijos štabo viršininku. 1941 06 15 areštuotas ir ištremtas į Dudinką, Norilską. Reabilituotas.

Regina Stakėnienė

Petras Baltuška G. 1930 11 20 Panevėžio aps. Ramygalos vls. Užkalnių k. Kunigas, kraštotyrininkas, muziejininkas. 1942 baigė Barklainių prad., 1950 – Ramygalos vid. m-klas, 1954 Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1954 (dvi dienas) Utenos raj. Vyžuonų bažnyčios vikaras. 1954–56 Kupiškio raj. Palėvenės bažnyčios vikaras. 1956–64 Anykščių bažnyčios vikaras. 1964–70 Zarasų bažnyčios vikaras. Nuo 1970 Utenos raj. Daugailių par-jos klebonas. Per 15 m. aptarnauja Zarasų raj. Baltriškės par-jos tikinčiuosius, o nuo 1990 ir Zarasų raj. Vajasiškio. Par-jos klebonas. Rinko medžiagą apie arkivyskupus T. Matulionį ir M. Reinį, prelatą J. Prunskį. Knyga ,,Arkivyskupas M. Reinys“ 1977 išleista Amerikoje. Vertė įvairią literatūrą iš prancūzų, rusų, vokiečių kalbų. Yra LKMA Utenos skyriaus narys, buvo sąjūdžio suvažiavimo delegatas nuo Panevėžio vyskupijos. Dalyvavo 8 konferencijose, skaitė pranešimus apie arkivyskupą M. Reinį, suruošė prelato J. Prunskio 90 metų minėjimą, rašė straipsnius į laikraštį ,,XXI amžius“. Yra vienas iš Daugailių krašto istorijos muziejaus įkūrėjų ir rėmėjų, sukaupė turtingą biblioteką. Dėsto tikybą Daugailių, Juknėnų, Radeikių, Vajasiškio ir Baibių mokyklose.

Gediminas Isokas

Danguolė Stunžėnienė

Algirdas Banys G. 1929 03 17 Utenos aps. Leliūnų vls. Kilėviškių k. Agrarinių (biomedicinos mokslų) dr. (1993). Nusipelnęs zootechnikas (1967). Mokėsi Aknystėlių ir Leliūnų prad. m-klose. 1941 baigė Alantos ž. ū. m-klą, 1945 – Joniškėlio ž. ū. technikumą, 1958 – LŽŪA. 1948–50 m. Radviliškio aps. ž. ū. skyriaus zootechnikas. 1950–51 Šeduvos raj. ž. ū. skyriaus vedėjas. 1951–58 Kėdainių arklių veislyno direktorius. 1958–71 Lietuvos ž. ū. ministerijos veislininkystės padalinio vadovas. 1971–90 ž. ū. ekonomikos instituto skaičiavimo centro skyriaus vedėjas. 1990–1992 Agroskaičiavimo centro direktoriaus pavad. 1992–97 Valstybinio gyvulių veislininkystės informacijos centro direktorius. 1998–99 Ž. ū. rūmų vyresn. specialistas konsultantas. Išleido monografijas: „Lietuvos žalieji galvijai“ (1988), „Danijos žalieji galvijai“ (rusų kalba, 1967). Knygų „Matematika žemės ūkiui (1972), Gyvulininkystės ekonomika Lietuvoje“ (rusų kalba 1985) bendraautoris. Paskelbė per 200 mokslinių, mokslo populiarinimo straipsnių Lietuvos, Ukrainos, Australijos, Baltarusijos, Vokietijos ir kt. šalių leidiniuose. Gyvulių veislininkystės informacijos sistemų kūrimo (1971–97) vadovas ir vienas iš autorių. Lietuvos ž. ū. rūmų tarybos narys (nuo 1994), Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas (1993-1998), nuo 1999 pirmininko pav. 1987 apdovanotas R. Žebenkos premija, Lietuvos didž. kunig. Gedimino 5-to laipsnio ordinu.

Gediminas Isokas

Jonas Banys G 1886 06 15 Debeikių vls. Rukšiškių vs. Muzikantas, pedagogas. Nuo 1907 iki 1914 m., vargoninkavo Utenoje. Čia subūrė didelį parapijos chorą, su g-zijos mokiniais Utenoje pastatė operetę. Jo veikla susijusi su 1911 pastatytais Liaudies namais. Buvo geras vargoninkas, mokėsi pas J. Naujalį. Išvykęs į JAV su broliu baigė muzikos institutą, vėliau Niujorke baritonų varžybose buvo užėmęs II vietą, studijavo dainavimą trijuose JAV miestuose, 15 metų dėstė muziką kolegijoje, chorams parašė per 20 kūrinių, kurie buvo spausdinami ,,Muzikos žiniose“.

Antanas Gasperaitis

Juozas Baranauskas (slapyvardis Paukštė) G. 1862 Sudeikių apl. Čižiškių k. M. 1928 01 21. Knygnešys, daraktorius. Baigęs prad. m-klą, dirbo ūkininku, gyveno su gausia šeima. Spaudą ėmė platinti jaunystėje. Vėliau apsimetęs elgeta, vežime su dvigubu dugnu, į mūsų kraštą iš Žemaitijos ir kitur yra pervežęs daug spaudos. Draugavo su garšviečiais, panevėžiškiais, Vaižgantu, mūsų krašto knygnešiais. Spaudą platino Zarasų, Švenčionių, Mogiliovo krašte. 1898 m., radus namuose spaudos slėptuvę, su broliu Alfonsu, platinusiu spaudą ir su posūniu Z. Rapševičiumi buvo suimtas. Tremtyje išbuvo 10 m., o grįžusį per karą išvežė į Vokietiją. Vėliau daraktoriavo, užsiėmė dailidės amatu, rašė atsiminimus. Gavo knygnešio pensiją. Apie jį buvo rašyta ,,Knygnešyje“ ir kt. Jo pavardė buvo iškalta knygnešių lentoje Kaune. Palaidotas Užpalių kapinėse.

Antanas Gasperaitis

Juozapas Bardišauskas G. 1898 01 18. 1945 sušaudytas Sibire. Kunigas kankinys, 1925–1930 dirbo vikaru Utenoje. Įšventintas 1925 Aktyviai dirbo su pavasarininkais, ateitininkais. Iš Utenos išvyko į Papilį, kur nuo 1934 dirbo klebonu. Čia pastatė kleboniją, špitolę, 1939 par-jos namus su sale. Būdamas Valkininkuose, dalyvavo Pirčiupio aukų laidotuvėse. Tuoj po karo, 1945 m., buvo suimtas, nuteistas 5 m. lagerio, o terminui baigiantis, už religinę veiklą lageryje bei todėl, kad pas jį buvo rasta religinis laikraštis ,,Žvaigždę“, buvo nuteistas dar 5 metams. Vėliau lagerio sargybinių išprovokuotas ir nušautas.

Antanas Gasperaitis

Bareišis J.Jonas Bareišis G. 1942 10 01 Utenos aps. Puodžių k. Inž. mechanikas, technikos mokslų kandidatas (1972) doc. (1978), habil. dr. (1995), prof. (1996). 1956 baigė Biliakiemio septynmetę, 1960 Utenos antrąją vid. mokyklas. 1965 KPI Mašinų gamybos fak. 1965-69 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos inž. konstruktorius. 1969-72 KPI aspirantas, 1972-74 to instituto Panevėžio fakulteto vyresn. dėstytojas. 1974-80 Inžinerinių dalykų katedros vedėjas, doc. 1990-93 doc., prof. (1996). Nuo 1998 Kauno technikos univ-to Panevėžio filialo direktoriaus pavad. akademiniams reikalams, filialo tarybos pirmininkas. Vadovavo 3 daktorantams. Dėsto medžiagų mechaniką, bakalaurams – konstrukcinį elementų atsparumą ir kt. Išleido knygas: „Matmenų grandinių sprendimas“ V. 1977, „Trauktuvų projektavimas“, K. 1988, „Medžiagų mechanika“,Šiauliai, 2000 ir kt. Paskelbė per 120 mokslinių straipsnių. Yra Mokslininkų sąj. Nevėžio skyriaus narys.

Gediminas Isokas

Sofija Barisaitė G. 1898 04 20 Novoaleksandrovsko aps. (dabar Zarasų raj.) Daugailių vls. Ignalinos k. M. 1985 03 17 Utenoje. Nusipelniusi mokytoja (1955). Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui su vyresne seserimi pasitraukė į Rusiją ir Maskvoje praleido karo metus. Grįžo į gimtinę, kur ją mokslui ruošė Motiejus Miškinis. 1926 Kaune baigė ,,Saulės“ mokytojų seminariją, įgijo mokytojos specialybę. Prieš tai (1922) buvo pasiųsta į Molėtų kraštą Rudilių k. įkurti pradžios m-klą. Po mokytojų seminarijos baigimo buvo paskirta dirbti Anykščiuose, o 1930 perkelta į Užpalių miestelį. Nepriklausomybės metais vadovavo šauliams, angelaičiams, šelpė neturtinguosius, padėjo auklėti našlaičius. 1957 išėjo į pensiją ir iš Užpalių persikėlė gyventi į Uteną. Likusius savo gyvenimo metus skyrė Dievui ir Tėvynei. Jaunystėje norėjo stoti į vienuolyną. 1970 įstojo į Jėzaus Eucharistijos kongregaciją. Užsiėmė vaikų katekizacija (mokė nelegaliai). Nuo 1972 platino „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“.

Vytautas Petronis

Juozas Bartašius G. 1890 Vyžuonų vls., Luknių k.. M 1965 Utenoje. Palaidotas Utenos senosiose kapinėse. Utenos miesto burmistras. Mokėsi Petrograde. Grįžęs dirbo Utenos miesto savivaldybėje, o 1930–1940 – Utenos miesto burmistru. Jam dirbant buvo pastatyti Lietuvos banko Utenos skyriaus rūmai, dvi pradžios m-klos, miesto pirtis, Šaulių namai, pieninė, elektros jėgainė, spaustuvė, rekonstruota ligoninė. Aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje. Už nuoširdų darbą Respublikos prezidento apdovanotas penkto laipsnio Gedimino ordinu. 1941 06 į Sibirą ištrėmus žmoną, paskui ją išvyko ir jis. Tačiau su žmona nesusitiko. Į Uteną grįžo 1953 m., praradęs sveikatą. Kurį laiką dirbo sargu.

Regina Stakėnienė

Liuda Bekinytė G. 1923 04 21 Utenos aps. Bekinčių k. 1943 baigė Utenos g-ziją. 1951 – VDI. Dailininkė–tapytoja. 1944–1945 mokytoja. 1951–53 Vilniaus ,,Dailės“ kombinato dailininkė. 1954–1978 Vilniaus modelių namų dailininkė – modeliuotoja. Nuo 1972 dalyvauja tapybos parodose Vilniuje, Panevėžyje, Zarasuose, Užpaliuose, Utenoje, su drabužių modeliais užsienio parodose ir mugėse Bulgarijoje, Japonijoje, Danijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje. Nuo 1967 Dailininkų sąjungos narė. Apdovanota LŪPP bronzos medaliu (1961), Lietuvos AT Prezidiumo Garbės raštu ir diplomais.

Gediminas Isokas

Vytautas Bernotas G. 130 08 10 Utenos aps.Radžiūnų k. Socialinių mokslų dr. (1993). Doc. (1976). Tarptautinės technikos akademijos techninių mokslų narys korespondentas (1995). 1951 baigė Utenos vid. m-klą, 1955 VPI, vid. m-kls geografijos mokytojas. 1952–55 VPI laborantas. 1955–58 Pandėlio Kazliškio vid. m-klos mokymo dalies vedėjas. 1959–64 Rokiškio raj. Čėdasų vid. m-klos direktorius, mokymo dalies vedėjas. 1964–65 VVU pedagogikos ir psichologijos katedros vyresn. dėstytojas. 1968–71 mokėsi aspirantūroje. 1971–71 VVU vyresn. dėstytojas, nuo 1976 doc. Knygos „Asmenybės ugdymas tautinėje mokykloje“ sudarytojas. Vadovauja edukologijos magistrantų baigiamiesiems darbams. 1982–92 Pedagogikos mokslų specializuotos Tarybos prie Vilniaus univ. mokslinis sekretorius. 1983–92 Vilniaus univ. Pedagogų d-jos pirmininkas. Mokslo darbuose „Acta pedagogica vilnensia“ ir „Pedagogika“ paskelbė 87 straipsnius, su pranešimais dalyvavo 28 konferencijose.

Gediminas Isokas

Janina Bertašiūtė G. 1926 04 14 Utenos aps. Sudeikiuose. 1946 baigė Utenos g-ziją, 1953 VDI, dailininkė–grafikė. 1953–91 VDI grafikos katedros vyresn. laborantė. Nuo 1959 dalyvauja parodose. Apdovanota: 1960 respublikinės parodos diplomu už ,,Namų ruošos vadovėlio“ iliustracijas paskirtos, kelios premijos už atvirukus, 2 premijos už suvenyrines dėžes, ,,Minties“ leidykloje išleido 3 plakatus ir 18 atvirukų.

Gediminas Isokas

Vlademaras Beržinskas G. 1957 07 12 Utenos raj. Vilučių k. Inž. Mechanikas. 1972 baigė Vilučių aštuonmetę, 1975 Užpalių vid. mokyklas, 1980 KPI Mašinų gamybos fakultetą. 1980–87 dirbo komjaunimo organizacijose. 1989–94 AB „Lituanica“ avalynės fabriko direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1994 AB Vilniaus banko Kauno filialo administravimo direktorius.

Gediminas Isokas

Natalija Bičiūnienė (Namikaitė) G. 1897 05 01 Ukmergės aps. Užpalių vls. Užpalių vnk. M. 1976 01 25. Tautodailininkė. 1920 ištekėjo už literato ir teatralo Vytauto Bičiūno, 1935 baigė Dramos studiją ir dirbo aktore ,,Vyties“ ir ,,Žvaigždikio“ teatruose, piešė, kūrė dekoracijas. Kauno meno m-kloje eksternu išlaikė egzaminus ir tapo dailininke. 1936–40 dirbo drabužių dailininke ir siuvėja Kauno operos ir baleto teatre. 1941 06 14 su vaikais ištremta į Altajaus kraštą. Ten įkūrė evenkų bei išvežtų lietuvių teatrą ir per nepilnus 1941 m pastatė 7 spektaklius: ,,Meška“, ,,Dekabristai“ ir kt. 1942 išvežama į Jakutiją, apie 12 km nuo Laptevų jūros. Ten siuva, piešia. Grįžusi iš tremties, 1956–59 dirbo Operos ir baleto teatre. Jos dukra Jūratė Bičiūnaitė-Masiulienė parašė knygą ,,Jaunystė prie Laptevų jūros“.

Gediminas Isokas

Bikelis A.Algimantas Bikelis G. 1937 08 04 Utenos aps. Pikčiūnų k. Matematikas. Fizikos–matematikos mokslų dr. (1973). Profesorius (1975). 1961 baigė Vilniaus universitetą, jame dėsto. 1971–80 taikomosios matematikos katedros vedėjas. 1979–1985 prorektorius. Nuo 1985 Matematinės statistikos katedros vedėjas. Mokslinę veiklą pradėjo nepriklausomų atsitiktinių vektorių sumų tikimybių paskirstymų nagrinėjimu, sudarė dėmenų paskirstymo klasifikaciją, gardeliškumo įtaką asimptoninių skleidimų išraiškai, gavo bendrąsias nelygybes, leisžiančias charakteringųjų funkcijų metodą efektyviai panaudoti daugiamačių tikimybinių pasiskirstymų asimptoninei analizei. Vėliau charakteringų funkcijų ir kompozicijų metodais tyrė asimptoninių skleidinių marginaliųjų Puasono pasiskirstymų arba konveruojančių į juos atvejų sąlyginių tikimybinių pasiskirstymų asimptonika. 1976 jam paskirta Lietuvos valstybinė premija.

Gediminas Isokas

Klementina Birietienė (Bunevičiūtė). G. 1905 06 11 Peterburge. M. 1987 01 13. Solistė, mokytoja. Mokėsi Petrogrado šv. Kotrynos katalikiškoje gimnazijoje. 1919 grįžo į Lietuvą, gyveno Alytuje. Alytuje baigė gimnaziją, o 1937 Kauno konservatorijos dainavimo klasę, KU humanitarinių mokslų fak. 3 kursus. Prieš Antrajį pasaulinį karą dirbo Lietuvos radiofone soliste. Antrojo pasaulinio karo metu atsikėlė į Uteną ir 1946–1967 antroje vid. mokykloje dėstė rusų kalbą. Ji koncertavo Utenos kultūros namuose, mokytojų sąskrydžiuose, režisavo spektaklius, vadovavo baleto mėgėjų grupėms.

Leonardas Algirdas Birieta

Gediminas Isokas

Bivainis J.Juozas Bivainis G. 1944 03 19 Utenos aps. Šeimaties k. Socialinių mokslų habil. dr. (1993), prof. (1994). 1962 baigė Tauragnų vid. m-klą, 1970 VISI, specialybė – inžinierius ekonomistas. 1962–64 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos darbininkas. 1964–70 Statybos organizacijų meistras, inž., vyresn. inž. Nuo 1970 VISI, Vilniaus Gedimino technikos univ. mokslinis bendradarbis, doc., prof. Nuo 1994 Ekonomikos ir privatizacijos instituto (nuo 2000 – Lietuvos ūkio ministras) direktorius. Dėsto automatizuotų valdymo sistemų, marketingo, vadybos, įmonių organizavimo ir valdymo, firmos strategijos ir kt. disciplinas. Išleido knygas: „Statybos valdymo šiuolaikinė technologija“ (rusų kalba). (M. 1990), „Informacijos tinklai statyboje“ (M. 1991), „Statybos valdymas“. Vadovas. (V. 1993), „Marketingas statyboje“ (V. 1994), „Privatizavimas Lietuvoje – 1997: mikro ir makro ekonominiai aspektai“ (anglų kalba) (V. 1998).Yra Rytų Europos demokratijos instituto narys (Vašingtonas), leidinių „Pinigų studijos“ ir „Verslo ir komercinės teisė“ redakcinių kolegijų narys, Lietuvos ūkio ministerijos kolegijos narys, Lietuvos nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos narys, VGTU vadybos ir administravimo mokslo krypties kvalifikacijos komisijos pirmininkas ir kt. visuomeninių organizacijų narys, Tarptautinės informatizacijos akademijos akademikas (1999).

Gediminas Isokas

Bronius Borisa G. 1916 04 20 Leliūnų vlsč. Avižienių k. Antrojo pasaulinio karo partizanas, kovojęs prieš vokiečius. Lietuvos nusipelnęs inžinierius (1961). 1950 baigė Kauno univ., įsigijo inži. – mechaniko specialybę. 1953–54 Maisto produktų pramonės ministro pavaduotojas. 1956–1971 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos direktorius. 1971–76 Vilniaus skaičiavimo technikos gamybinio susivienijimo ,,Sigma“ gen. direktoriaus pavaduotojas. Už skaičiavimo priemonių komplekso ,,Rūta“ sukūrimą ir gamybą kartu su kitais 1970 apdovanotas respublikine premija. Išleido memuarų knygą „Mano gyvenimo išpažintis“ V. 2000.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

Hubertas Borisa G. 1920 08 27 Utenos aps. Žadavainių k. M. 1944 05 Kaune. Tarybų Sąjungos Didvyris (1958). 1938 mokėsi Kauno aukštesnioje technikos m-kloje. Karui prasidėjus, pasitraukė į Rusiją. 1941 kovėsi su vokiečiais prie Maskvos, Utenos. 1942 05 10 su grupe ,,Stas“ atvyko į Kauną ir organizavo partizanų būrius, komjaunuolių kuopeles. 1944 03 31 vokiečių apsuptas, sužeistas, bet paspruko. 1944 04 27 sugautas. Nusižudė ligoninėje.

Antanas Gasperaitis

Nijolė Virginija Bražėnaitė G. 1923 08 26 Utenoje. Medikė, visuomenės veikėja, 1941 baigė ,,Aušros“ mergaičių g-ziją. Nuo 1941 studijavo mediciną VDU, nuo 1943 – Vokietijoje. 1947 mokslus baigė Insbruke (Austrija). Iki 1952 dirbo Kraujo transfūzijos centro tyrimų laboratorijoje ir Vėžio instituto bakteriologijos skyriuje Paryžiuje. 1952 persikėlė į Vokietiją, dirbo VLIK-o tarybos sekretore. 1953 išvyko į JAV. Lietuvių katalikų organizacijų sąjungos valdybos (1948), Lietuvių katalikų religinės šalpos direktorių tarybos (1992), Lietuvių fronto bičiulių ir kitų organizacijų narė. 1952 dalyvavo Pasaulinės katalikų moterų organizacijos kongrese Romoje.

Regina Stakėnienė

Konstantinas Bražėnas G. 1894 07 25 Vilkmergės aps., aps. Vosgėliuose. M. 1933 01 06 Utenos aps. Jasonių k. Lietuvos Steigiamojo seimo narys. 1916 baigė g-ziją Petrapilyje ir įstojo į Karo medicinos akademiją (lankė iki 1918 m.). Grįžęs į Lietuvą buvo išrinktas į Utenos aps. komitetą, vėliau paskirtas Utenos aps. viršininko padėjėju. Nuo 1919 12 mėn. aps. viršininku. Išrinktas į Steigiamąjį seimą (krikščionių demokratų sąraše). Vėliau dirbo notaru Utenoje, nuo 1930 Panevėžyje mokytojavo ,,Saulės“ g-zijoje. Dalyvavo katalikiškų organizacijų veikloje.

Regina Stakėnienė

Vytautas Bražiulis G. 1929 12 02 Utenos aps. Blusiškių k. 1948–1950 dirbo Antalieptės ir Utenos vaikų namuose auklėtoju – būrelių vadovu. Pašauktas į karinę tarnybą, Grozno mieste (Čečėnija) baigė vid. ir Čkalovo vardo (Orenburgas) aviacijos m-klas. 1967 baigė VPI, mokėsi aspirantūroje prie LMA. 1962–1967 Alytaus rajono liaudies kontrolės komiteto pirmininkas. 1970–1980 Lietuvos skęstančiųjų gelbėjimo d-jos Centro k-to pirmininkas. Aktyviai dirbo stiprindamas materialinę draugijos bazę respublikoje, organizuodamas švietėjišką veiklą. Nuo 1999 Lietuvos žmonių gyvybės asociacijos prezidentas. Vadovaudamas šiai visuomeninei organizacijai, daug dirba vystant prevencinį darbą valstybės mastu, kad nebūtų nelaimių vandenyje, keliuose, gaisruose ir kitur. Parašė knygą ,,Žmogus ir vanduo“(1984). Rašo į respublikinę spaudą, propaguodamas žmonių gyvybės apsaugą.

Rimgaudas Mališauskas

Juozas Breiva G. 1891 01 16 Biržų vls. Natiškių k. M. 1939 01 21 Kirdeikiuose. Kunigas, lietuviškos spaudos platintojas, m-klų steigėjas. Nuo 1925 iki mirties dirbo Kirdeikiuose, 1927 čia pastatė bažnyčią, įkūrė par-ją. Mokėsi su A. Smetona Mintaujoje, paskui Panevėžio g-zijoje, 1909 įstojo į Vilniaus kun. seminariją, o 1911 tapo kunigu. Nuo 1913 m., metus pabuvęs Rodunės vikaru, 1914–1915 buvo Molėtų, vėliau Daugų vikaras, 1919–1925 Linkmenų klebonas. Visur jis sakė lietuviškus pamokslus, platino lietuviškas maldaknyges, su kun. Mironu Dauguose steigė liet. m-klas, d-jas, kursus mokyt., kooperatyvus. Jam klebonaujant Linkmenyse, 1919 po Velykų užėjo lenkų legionai, bažnyčia, klebonija atsidūrė lenkų pusėje. Pastatė par-jos salę, čia kviesdavos klierikus, per demarkacinę liniją į okupuotą Lietuvą perdavinėjo pašalpas ir kt. Jis buvo šaulių–partizanų eilėse. Iškilus pavojui, persikėlė į Kirdeikius ir, susitaręs su Kaišiadorių vyskupu, įkūrė par-ją, pastatė dviaukščius kun. S. Gimžauskui pagerbti Liaudies namus su sale, scena, biblioteka, skaitykla organizavo dūdų orkestrą. Ir čia per sieną lietuviams gabeno daug laikraščių, knygų. Buvo Vilniui vaduoti sąjungos narys. Kai okupacijos metais kirdeikiečiai nebegalėjo susisiekti su savo Linkmenų par-jos bažnyčia, – atsigabeno buvusios par-jos metrikų knygas, liturginius daiktus,nemokamai iš valdžios išsirūpino miško medžiagos bei 3500 Lt paramą, ir per metus bažnyčia buvo pastatyta. 1927 bažnyčią pašventino arkivyskupas R. Bartolini.

Antanas Gasperaitis

Leonora Buičenkienė (Graužinytė). G. 1949 12 01 Utenos aps. Kuktiškių vls., Pagaluonės k. Pedagogė, kraštotyrininkė. 1958–1965 mokėsi Sudeikių aštuonmetėje, 1966–1968 – Utenos antrojoje vid. m-klose. 1976 baigė VPI, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. 1968–69 dirbo Daugailių, 1969–1970 Kuktiškių aštuonmečių m-klų mokytoja. 1970–1981 Tauragnų vid. m-klos, nuo 1982 – Aukštakalnio pagrindinės m-klos mokytoja. 1994 suteiktas mokytojos ekspertės vardas. Keletą metų Utenos, Molėtų, Anykščių raj. apl. rinko tautosaką. Išleido knygas: ,,Utenos krašto padavimai“ (1996), ,,Utenos krašto sakmės“ (1999). Rašo eilėraščius, vaizdelius, miniatiūras. 1996 išleido eilių, miniatiūrų knygą ,,Dienų tėkmė“. Raj. ir respublikos spaudoje paskelbė straipsnius metodikos, auklėjimo klausimais. 1992 įkūrė Aukštakalnio pagrindinės m-klos etnografijos muziejų. Veda apžvalgines ekskursijas ir temines pamokas.

Regina Stakėnienė

Bronė Buivydaitė (slap. Tyrų duktė). G. 1895 12 08 Vilkmergės aps. Svėdasuose. (dabar Anykščių raj.). M. 1984 01 29 Anykščiuose. Rašytoja. Utenoje kartu su O. Birietaite mokėsi rusiškoje dviklasėje m-kloje, dalyvavo kunigo N. Pakalnio vadovaujamame ateitininkų lietuvybės mylėtojų būrelyje, rašė grožinius kūrinėlius. 1918 Voroneže baigė lietuvių g-ziją. 1918–1934 mokytojavo Skuode, Veiveriuose. Panevėžyje, vėliau Alytuje. Išleido eilėraščių knygas: ,,Vasaros šnekos“ (1921), ,,Skudučiai“ (1933). ,,Po žilvičiais“ (1939). Pjeses pasakas: ,,Mėlynasis drugelis“ (1927), ,,Stebuklingoji radasta“ (1933), ,,Lapė gudragalvė“ (1935), parašė libretą K. Banaičio operai ,,Jūratė ir Kąstytis“ (pastatyta 1972), romaną ,,Atversti lapai“ (1934), apysaką ,,Pro vaikystės langą“ (1969), ,,Vargai vartus kilojo“ (1982) ir kt.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

Bronius Bulika G. 1923 03 23 Utenos aps. Pučkoriškių k. M. 1988 06 22 Kaune. Kunigas, visuomenininkas. Mokėsi Saldutiškio prad. m-kloje. 1942 baigė Utenos g-ziją. 1947 įšventinamas kunigu. Dirbo vikaru Kauno šv. Trejybės, Kaišiadorių, Beižionių bažnyčiose, klebonu Zigaluose. Čia 1949 suimtas, nuteistas 10 m., išvežtas į Karagandos ir Omsko statybas. 1955 grįžęs į Lietuvą dirbo Viduklės bažnyčios altarista, vėliau Bobriškio, Molėtų, Vievio klebonu. Jiezno klebonu dirbo 14 m. (iki 1974). Suremontavo bažnyčią, sutvarkė šventorių. Iš Jiezno vyko į Berlyną, Briuselį, Lurdą, Romą. Išvertė ,,Olandų katekizmą“, išleido ,,Krikščionių vienybės maldas“ (1985), ,,Meditacijas sąmoningo tikėjimo metams“ (1986) ir kt. knygas.

Gediminas Isokas

Leonas Bušma G. 1928 03 09 Utenoje. Baigė LŽŪA. Inžinierius. Dirbo LMA. Išleido humoro ir satyros knygą ,,Velnio tuzinas“ (1977), apsakymų rink. ,,Šventiškas interviu“ (1979), aforizmų rink. ,,Minčių paunksmė“ (1981).

Antanas Gasperaitis

Vladislovas Butvila G. 1891 01 Raseinių aps. Juodeikių k. M. 1961 03 14 Panevėžyje. Kunigas, m-klų steigėjas, garbės kanauninkas. 1918 Utenoje įkūrė ,,Saulės“ prog-ziją, joje buvo kapelionas, direktorius, organizavo mokyt. kursus, buvo aps. Tarybos pirmininkas, Lietuvos gynimo k-to prmininkas, Utenos šaulių sąjungos skyr. pirmininkas. Dirbo Panevėžio vyskupijos kancleriu, vėliau vysk. K. Paltaroko perkeltas į Rokiškį, kur pateko į saugumo rankas, kankintas, verčiamas bendradarbiauti nesutiko ir buvo ištremtas. Lageryje sumuštas. Į Panevėžį grįžo 1955 invalidu, netekęs kalbos, pusiau paralyžuotas , kur ir mirė.

Antanas Gasperaitis

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002