ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

Turinys > Personalijos > A

 

 

Adomavičius B.Bonifacas Adomavičius G. 1930 04 19 Utenos aps. Užpaliuose. Technikos mokslų dr., nostr. (1993). 1950 baigė Užpalių vid. m-klą, 1956 – LŽŪA, inžinierius–mechanikas. Nuo 1956 iki išėjimo į pensiją dirbo Lietuvos ž. ū. mechanizacijos ir elektrifikacijos institute moksliniu bendradarbiu ir skyriaus vedėju. Bendraautoris knygos „Žemės ūkio gamybos kompleksinio mechanizavimo mašinų sistema“, kartotinai išleistos 1965, 1970, 1973, 1976, 1982, 1993 ir 1997. Paskelbė straipsnių, 1967 dalyvavo mokslinėje konferencijoje, 1971–75 vadovavo dviems mokslų kandidatams. LŽŪA dėstė skaičiavimo mašinų ir programavimo disciplinas. 1978 apdovanotas LŪPP bronzos medaliu.

Gediminas Isokas

Petras Adomonis G. 1922 01 22 Utenos aps. Levaniškių k., kunigas. 1948 baigė Tarpdiecezinę Kauno kunigų seminariją. 1948–49 Vaškų ir Linkuvos vikaras. 1949–51 Panevėžio katedros vikaras. 1952–59 Rozalimo klebonas. 1960–63 Raguvos klebonas ir dekanas. 1963–68 Burbiškio klebonas, 1969–75 – Kriaunų klebonas, 1976–90 Skiemonių klebonas. Nuo 1990 Utenos klebonas ir dekanas. Priklauso kunigų tarybai. Dėstė tikybą mokyklose. Utenos Carito vadovas, LKMA Utenos skyriaus pirmininkas, Utenos dekanato Šeimos centro vadovas. Yra vienas iš Utenos katalikiškosios dvasios ,,Saulės“ g-zijos ir Utenos šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kūrėjų, visuomenininkas.

Danguolė Stunžėnienė

Jurgis Alekna G. 1873 02 04 Kuktiškių parapijoje. M. 1952 Kaune. Palaidotas Kaune. Gyd., visuomenės veikėjas. Baigė Vilniaus 2-ąją g-ziją, Maskvos univ. Medicinos fak. (1898). Dirbo Smolensko gub. ligoninėje, Vilniaus šv. Jokūbo ligoninėje. Už stipendiją tarnavo Onegos apskrityje. Važinėjo po Vidurio Europą. Grįžęs į Lietuvą, už slaptą lietuvybės darbą buvo kalinamas, ištremtas į Archangelską. Nuo 1902 dirbo privačiai Vilkmergėje, vadovavo Zarasų ligoninei, paskui vėl dirbo privačiai Vilkmergėje ir Rozalime. 1909 baigė bakteriologijos kursus ir išvyko į Vieną ir Berlyną studijuoti ausų, nosies ir gerklės ligų. Nuo 1910 gyveno Kaune. Per Pirmąjį pasaulinį karą dirbo Raudonojo Kryžiaus šiaurės fronto tarnyboje. 1918 grįžo į Vilnių. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, buvo Vidaus reikalų viceministras, vėliau Sveikatos departamento direktorius. 1919 kartu su kitais įkūrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Kauno medicinos d-ją. Nuo 1920 Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vedėjas. 1920 prisidėjo prie Aukštųjų kursų organizavimo, dėstė juose. 

Genovaitė Šnurova

Jonas Aleksa G. 1899 03 19 Vilkaviškio aps. Bartninkų vls. Šilbalių k. M. 1980 12 05 Ukmergėje. Pedagogas. 1929 baigė Kauno univ. humanitarinio fak. istorijos skyrių. 1927 pradėjo mokytojauti Utenos ,,Saulės“, vėliau valstybinėje g-zijos. 1931 paskirtas jos direktoriumi. Vadovavo buvusiuose Utenos dv. rūmuose įsikūrusios g-zijos pastato rekonstrukcijai. 1940 m., sovietinės valdžios atleistas iš direktoriaus pareigų, persikėlė į Ukmergę, ten mokytojavo ir gyveno iki mirties.

Osvaldas Aleksa

Aleksa O.Osvaldas Aleksa G. 1931 05 01 Utenoje. Žurnalistas, 1954 m.baigė VVU Istorijos–filologijos fak., įsigijo lietuvių literatūros specialybę. 1954–58 dirbo Valstybiniame radijo ir televizijos komitete. 1958–75 ir 1984–1990 ,,Švyturio“ žurnalo atsakingasis Sekretorius. 1975–1984 savaitraščio ,,Literatūra ir menas“ vyr. redaktorius. 1990–92 savaitraščio ,,Ekspreso rytai – vakarai“ redaktorius. Nuo 1992 ,,Lietuvos rytas“ dienraščio apžvalgininkas. Parašė apybraižų knygas ,,Einu, nesilenkdamas vėtroms“ (1965), ,,Vidurnakčio sargybiniai“ (su Vyt. Misevičiumi, 1968), ,,Kortų nameliai“ (1983). Iš anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbų išvertė per dvidešimt knygų.

Gediminas Isokas

Andriušis P.Pulgis Andriušis (tikra pavardė Fulgencijus Andriusevičius). G. 1907 03 31. Tauragnų vls. Gaidžių k. M. 1970 12 19 Adelaidėje (Australijoje). Rašytojas, vertėjas. M. Miškinio paruoštas, įstojo į Utenos ,,Saulės“ g-ziją, kurioje baigė penkias klases. 1926 baigė Kauno ,,Aušros“ g-ziją. Vėliau mokėsi meno m-kloje. Jos nebaigęs, Kauno univ. studijavo lituanistiką. Buvo guvus, šnekus, jumoristas, gabus kalboms, bendradarbiavo spaudoje, rašinėdamas jumoristinius vaizdelius daugiausia iš kaimo gyvenimo, rašė teatro temomis. 1928 su žydeliu, gavęs iš prezidento leidimą, keliavo arkliu ir kitu transportu po Europą. Aplankė Angliją, Ispaniją, pasiekė net Maroką, pasiruošė versti Servantesą. Į Gaidžius jis buvo pasikvietęs A. Žmuidzinavičių, J. Mikėną, P. Cvirką. Įsitraukė į esperantų veiklą, leido šapirografu parašytą laikraštėlį ,,Šepšeliada“, lankė B. Sruogos vedamus teatro seminarus. Klaipėdoje dirbo dviejų laikraščių redakcijose. Atskiromis knygomis savo beletristinius kūrinius išleido po šio karo, atsidūręs Vokietijoje ir Australijoje. Išleido knygas: ,,Ir vis dėlto juokimės!“ Feljetonai iš DP buities. – Gunzenhausen, 1946, ,,Siuntinėlis iš Amerikos“. Antroji tremties humoro knyga. – Donauwörth, 1947, ,,Anoj pusėj ežero“. Lyrinės apysakos. – ,,Gunzenhausen“, 1947, Boston, 1953, ,,Esperanto kalbos vadovėlis su trumpu žodynėliu“. Dilingen – Donau, 1947; ,,Ispanų kalbos gramatika“, d. 1, Nürttingen, 1947; ,,Vabalų vestuvės“ apsakymas vaikams. – Schweinfurt, 1948, ,,Sudiev, kvietkeli“. Apysaka. – Adelaide, 1951, ,,Tipelis“. Humoristinis romanas. – Boston, leid. m. nežym., V. 1991; ,,Rojaus vartai“. Apysaka. – London, 1960; ,,Daina iš kito galo“. Feljetonai. – London, 1962; ,,Blezdingėlės prie Torenso“: Lietuvių įsikūrimas Pietų Australijoje 1947–1962. Red. su V. Radzevičiumi; ,,Purienos po vandeniu“. ,,Dykaduonio pasakojimai“, – London, 1963; ,,Rinktiniai raštai“ t. 1. Autobiografiniai memuarai. Lyrinės apysakos, – Boston, 1968; ,,Septinton įleidus“. Memuaro – autobiografiniai apmatai. – K. 1962.
Be to vertė R. Dorgeles romaną ,,Mediniai kryžiai“ ir kt., paskelbė kelionių apybraižų, literatūros ir teatro kritikos straipsnių, atsiminimų ir kt. Už knygas ,,Sudiev, kvietkeli“ ir ,,Rojaus vartai“ paskirtos literatūrinės premijos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

Viktoras Andriušis G. 1908 01 10 Tauragnų vls. Gaidžių k. JAV dailininkas, tapytojas, dekoratorius. 1925 baigė Kauno g-ziją, 1931 – Kauno meno m-klą. 1931–44 Valstybės teatro scenografas ir vyr. dailininkas. Lietuvos dailininkų sąj. narys. Sukūrė dekoracijų dramos, operos ir baleto spektakliams. 1944 pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, vėliau JAV ir ten kūrė dekoracijas lietuviškiems spektakliams.

Antanas Gasperaitis

Aramavičiūtė V.Vanda Aramavičiūtė G. 1936 08 29 Utenos aps. Rožialaukio k. Doc. (1984), habil. dr. (1990), prof. (1993). 1956 baigė Utenos antrąją vid. m-klą, 1960 VPI. Prancūzų kalbos mokytoja. 1960–67 Prienų raj. Stakliškių vid. m-klos mokytoja. 1967–72 Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto vyresn. Mokslinė bendradarbė, 1972–79. Auklėjimo problemų sekretoriaus vadovė. 1969–73 mokėsi aspirantūroje. 1973 apgynė kandidatinę (hostr.) dr. disertaciją. 1979–1984 VVU pedagogikos katedros vyresn. dėstytoja, 1984–1993 doc, nuo 1993 prof. Vadovauja magistrantams, doktorantams, disertantams. VVU bakalaurams ir magistrantams dėsto edukologijos įvadą, bendrąją ir delinkvetinę edukologiją, hodegetiką. Kai kuriuos edukologijos kursus skaito Šiaulių ir Vilniaus pedagoginių universitetų studentams. Išleido knygas „Ugdymo samprata“ V. 1998, „Mokinių dorovinės pozicijos formavimas“. K. 1985, „Vaikai ir šeima“ K. 1978. Parengė kelias mokymo priemones, sudarė 3 auklėjimo tematikos leidinius, paskelbė 150 straipsnių.

Gediminas Isokas

Jonas Asminavičius G. 1885 05 23 Salako par-joje – M. 1966 11 10 Salake. Kanauninkas, ilgametis (1924–1940) Utenos par-jos klebonas, dekanas, Biliakiemio par-jos įkūrėjas ir bažnyčios statytojas, nuo 1940 Biliakiemio par-jos klebonas. Kunigu įšventintas 1909 Be Utenos, dirbo Švėkšnoje (1915–19), Šimonyse. Utenoje jis aptvėrė mūro tvora kapines, sutvarkė bei 1927 išdekoravo bažnyčios vidų. Jam dirbant Utenoje 1924–26 pastatyti nauji ūkiniai pastatai. Palaidotas Salako bažnyčios šventoriuje.

Antanas Gasperaitis

Vytautas Augustinas G. 1912 07 25 Leliūnuose. M. 1999 10 22 Vilniuje, palaidotas Saltoniškių kapinėse (Vilnius). Fotografas. Dirbo fotografu Kaune. 1944 pasitraukė į užsienį, išsaugojo apie 5000 Lietuvoje fotografuotų vaizdų. Išleido albumus ,,Mūsų šalis Lietuva“ (1951), ,,Tėvynė Lietuva“ (1952), ,,Lietuva–Lituania“, iliustravo Vytės Nemunėlio eilėraščių rinkinį ,,Po tėvynės dangum“. Jo nuotraukomis iliustruota ,,Lietuvių enciklopedija“, B. Kviklio ,,Mūsų Lietuva“, žurn. ,,Aidai“, vadovėliai ir kt. Dalyvavo tarptautinėse fotografijos parodose, kuriose pelnė apdovanojimų. 1996 grįžo į Lietuvą ir pargabeno savo archyvą, kurį padovanojo Seimo bibliotekai ir Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Regina Stakėnienė

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002