ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

Turinys > Partizanai

Jonas Abukauskas – Siaubas, Vytenis. G. 1927 m. Užpalių vls. Norvaišių k. Už paramą partizanams, šautuvų slėpimą septyniolikmetis pateko į Šilutės kalėjimą. 1944 09 08 – 1947 09 08 atlikęs bausmę, 1949 m. birželio mėn. išėjo į partizanus, 1949 m. dalyvavo kautynėse su NKVD Remeikių k. Žuvus Audros būrio vadui Feliksui Stasiškiui (1949 12 04), paskirtas būrio vadu. 1952 m. vasario mėnesį legalizavosi. Po kelių mėnesių buvo suimtas. Paskirta mirties bausmė, paskui pakeista 25 m. lagerio. Kalintas 1952 10 17–1976 11 16 Mordovijos lageriuose . Gyvena Remeikių k.

Vytautas Abukauskas – Laisvutis. G. 1930 m. Norvaišių k. Užpalių vls. Nuo 1950 m. išėjo į Audros būrio partizanus, nes enkavedistai pradėjo priekabiauti dėl partizanauti išėjusio brolio Jono, o dvynį brolį Praną nuteisė 25 m. lagerių. Žuvo 1952 09 20 Martinčiūnuose su Juliumi Siručiu – Eimučiu.

Justinas Apacenka – Viesulas. G. 1928 m. Utenos aps. Adampolės k. Paimtas į sovietinę kariuomenę, 1950 m. rudenį su tarnybos draugais Br. Raškevičiumi ir Br. Tamusoniu pabėgo ir įstojo į H. Ruškulio – Liūto būrį. 1952 02 28 buvo suimtas , 1952 06 26 –28 d. teisiamas, o 1952 09 10 Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudytas.

Vincas Araminas – Šermukšnis. G. 1922 02 07 Rokiškio aps. Obelių vls. Papilių k. 1944–45 dirbo Rokiškio, Zarasų miškų urėdijoje girininku, 1945–47 m. Utenos miškų urėdijos, 1947–49 m. Ažvinčių girininku. Rėmė partizanus, buvo Lokio rinktinės organizacinio skyriaus (OS) viršininku. 1949 m. išėjo į partizanus. Žuvo 1949 11 06 d. Šiliniškių miške su broliu Petru Araminu (g. 1924 m.) ir partizanu Kaziu Blaževičiumi.

Dominykas Bagočiūnas – Briedis. G. Vyžuonose. Gyveno Kaune, dirbo siuvėju. Šaulys. Buvo vedęs Šaulių sąj. vado P. Saladžiaus seserį. Traukiantis vokiečiams, stoti į sovietinę kariuomenę nenorėjo, slapstėsi Aknystėlėse. N. Smerdovo išduotas 1945 10 01 žuvo Kaliekių k. Vyžuonų vls. su buv. mokytoju Jurgiu Vasiljevu – Viesulu.

Vytautas Baltušis – Girinis. G. 1924 m. Utenos aps. Anykščių vls. Šeimyniškių k. 1945 m. sausio mėnesį buvo paskirtas Medenių (Pušynėlės) prad. m-klos vedėju. Tų pačių metų pavasarį išėjo į partizanus, vadovavo Uosio kuopai, kuriai priklausė Ąžuolo, Sakalo ir Ūdros būriai. Žuvo 1946 10 04 prie Juknėnų k.

Mindaugas Barisa – Rimtautas. G. 1923 m. Utenos vls. Trečialaukio k. Nuo 1945 m. – partizanas (leitenantas), Vytauto apygardos vado adjutantas, Liūto rinktinės sekretorius. Žuvo 1948 06 29 su kitais trim partizanais – Aleksu Jakštoniu (būrio vadas), Domu Jakštoniu ir Vytautu Lesnikovu.

Jonas Bartašius – Saulius. G. 1921 m. Utenos aps. Vyžuonų vls. Tirmūnų k. Partizanas, Beržo kuopos Aušros būrio vadas. Veikė Debeikių, Leliūnų ir Vyžuonų vls. sandūroje. Žuvo 1951 04 05 Vasyliškio k. Antano Sriubo sodyboje buvusiame bunkeryje. Kartu žuvo mokytoja Zosė Girniūtė – Nendrė, Vincas Laucius – Kirvis ir Antanas Zabulionis – Plienas.

Antanas (G. 1921), Balys (G. 1929), Liudas (G. 1927) Berčiai. Utenos aps. Tauragnų vls. Bajorų k. partizanai. Antanas išėjo į partizanus ir žuvo 1945 12 13 netoli Spitrėnų, Mieliškėse. 1947 03 08 Lukošiūnų k. žuvo Liudas (slp. Kryžiuotis). Tame pačiame k. 1949 09 21 žuvo Balys (slp. Žvangutis), pabėgęs vežant šeimą į Sibirą. Motiną, seserį, ištrėmė, o sergantis tėvas buvo paliktas ir antrą dieną mirė.

Jonas Bitkevičius – Sakalaitis. G. Tauragnų vls. Politiškių k. Nuo 1944 partizanas, Laisvės būrio Erškėčio kuopos vadas. Agento Baublio išduoti Stūglių k., Gurkšnio sodyboje 1946 12 19 žuvo Jonas Bitkevičius, Antanas Markevičius ir dar vienas laisvės kovotojas.

Antanas Bulka – Dainius. Kuršaitis, Lakštingala. G. 1924 m. Ripaičių k. Partizanas. Šiaurės Rytų (Kalnų) srities ir Vytauto apygardos visuomeninės dalies viršininkas, išdaviko, saugumo agento ir smogiko Juozo Bulkos brolis. Žuvo 1951 03 19 Pakiaunyje kartu su 5 partizanais.

Jeronimas Bulka – Deimantas. G. Iš Saldutiškio sen. Staniuliškių k. Ėgliaus būrio partizanų vadas. Žuvo 1951 04 14.

Juozas Bulka – Svajūnas, Skrajūnas (KGB org. Bimba). G. 1923 m. Utenos aps. Ripaičių k. Partizanų rėmėjas, vėliau ryšininkas, 1948 10 15 užverbuotas kaip MGB vidaus agentas Vincas, buvo Kiaunės raj. vadas, gavo atsakingas pareigas partizanų Kalnų srities štabe. Jam padedant (VS pirmininko K. Liaudžio duomenimis) ir dažniausiai jam pačiam dalyvaujant sunaikinta 36 partizanai (tarp jų 3 srities štabo nariai), 8 suimti. Daugybė žmonių įduoti pateko į kalėjimus, lagerius. J. Bulka gyvena Baltarusijoje.

Jonas Deveikis – Lapas, Lakūnas. G 1916 m. Utenos aps. Kuktiškių vls. Aviniškio k. Zubrio būrio vadas, Erškėčių kuopos vadas, Liūto rikiuotės skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 04 22. Palaidotas Paąžuolių k.

Natalija Deveikytė – Vaidilutė. G. 1922 m. Kuktiškių vls. Kačiūnų k. Partizanų ryšininkė, partizano Vytauto Pakšto žmona, žuvo 1951 03 19 Labanoro girioje, netoli Šnieriškių k. kartu su 3 partizanais.

Verutė Deveikytė– Ramunė. G. 1923 m. Saldutiškio vls. Kemešio k. Partizanų apygardos ir srities vado ryšininkė, daugiausia padėjusi parūpinti dokumentus, legalizuotis. Bunkeryje Vidžiūnų k., J. Graužinio sodyboje, 1949 02 11 žuvo Juozas Skurkis, Balys Deveikis, o ji buvo sunkiai sužeista ir vasario 20 d. mirė.

Jonas Dūdėnas – Vynas, Dagys. G. Zarasų aps. Daugailių vls. Trinkuškių k. Laisvės būrio vadas. Būrys laikėsi Utenos ir Zarasų apsk. sandūroje. Šeši būrio vyrai 1951 11 24 užėjo pas Polekniškio k. gyventoją Kazį Juodvalkį, nes šis žadėjo parūpinti ginklų. K. Juodvalkis 5 partizanams uždavė migdomųjų ir atidavė enkavedistams. Sargyboje buvęs A. Dambrava buvo užmuštas. Keturi suimtieji, tarp jų ir J. Dūdėnas, 1952 08 27 sušaudyti.

Zigmas Drunga – Mykolas, Jonas, Šernas. G. 1903 m. Užpaliuose. Lietuvos aviacijos majoras, Tauro apygardos partizanų vadas. Šakių apskrities Lekėčių vls. Agurkiškės k. susidūrė su NKVD kariuomene. Susirėmimo metu buvo sužeistas. Nenorėdamas pasiduoti, 1946 06 12 susisprogdino. Apdovanotas trijų laipsnių Laisvės kovos kryžiumi (su kardais).

Antanas Eglinskas – Margiris. G. 1927 m. Salantų raj. Baigęs Klaipėdos mokytojų institutą, 1949 m. atvyko į Saldutiškio vid. m-klą. 1950 m. išėjo į mišką. Bet į partizanų vadovybę jau buvo įsitaisę saugumo statytiniai. 1951 03 02 buvo sužeistas. 1951 09 05 saugumo agento J. Bulkos spec. preparatais buvo užmigdytas, perduotas į saugumo rankas ir po teismo nuosprendžio 1952 07 11 sušaudytas.

Sofija Girniūtė – Nendrė. G. 1928 m. Šiaudinių k. Mokėsi Anykščių progimnazijoje, o 1945 m. baigė g-ziją, neakivaizdžiai studijavo VVU mediciną ir dirbo mokytoja Narkiškyje, Kuktiškėse, Gečionyse, Stabulankiuose. Ištekėjusi už partizano Jono Bartašiaus, slapstėsi. Žuvo 1950 04 07 bunkeryje Vasyliškio k., Ant. Sriubo sodyboje, su J. Bartašiumi, A. Zabulioniu ir V. Lauciumi.

Jurgis Graužinis – Liepa. G. 1906 m. Kuktiškių vls. Vidžiūnų k. Jo namuose 1949 02 11 surastas bunkeris, žuvo 3 partizanai (Juozas Skurkis, Balys Deveikis ir Verutė Deveikytė). J. Graužinis buvo išvykęs. Po šio įvykio namo nebegrįžo, išėjo partizanauti ir 1951 12 22 žuvo kartu su šešiais partizanais Vidžiūnų–Pelenių raiste.

Kazys Justinas Grigaitis G. 1945 08 08 Šakių aps. Janukiškių k. 1940 08 13 Molotovo sr. lageryje – inž. Buvo jauniausias ūkininkų šeimoje, kurioje augo 8 vaikai. 1933 m. baigė Marijampolės g-ziją, 1937 m. – Kauno aukštesniąją technikos m-lą, įgijo statybos inžinieriaus specialybę. 1939 m. baigė karo m-klą, turėjo jaunesniojo leitenanto laipsnį. Baigęs lakūnų kursus, iki 1941 birželio tarnavo 29 šaulių korpuso atskirojoje aviacijos eskadrilėje Ukmergėje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pateko į vokiečių nelaisvę, po pusės metų buvo paleistas. 1941 m. gruodyje įsidarbino Utenos apskrities statybos inž., prisidėjo prie vietinės rinktinės veiklos. 1944 m. buvo vienas iš pogrindinės ,,Kęstučio“ org. steigėjų. 1945 03 25 suimtas ir nuteistas 5 metams su turto konfiskavimu. Iš Utenos kalėjimo išvežtas į Molotovo srities Nyrobo konclagerį, ten ir mirė.

Vladas Grigaliūnas – Sakalas. G. 1921 m. Leliūnų vls. Ažugirių k. Tėvas buvo Lietuvos karininkas. Vladas baigė Utenos g-ziją, paskui karo m-klą. Vokiečių okupacijos metais buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Praėjus frontui, išėjo į partizanus. Buvo Liūto rinktinės spaudos ir propagandos skyriaus viršininkas, Vytauto apygardos ūkio ir ginkluotės skyriaus viršininkas. Slapstėsi Leliūnų, Pakalnių, Kvyklių apl. Žuvo 1948 03 07 Spuliuose. Palaidotas Kvyklių kapinėse.

Steponas Grumbinas – Audra. G. 1919 04 13 Ežerėnų aps. (dabar Zarasų raj.) Pauželiškių k. Įstojo į šaulių būrį. Vokiečių okupacijos metais buvo fronte. 1944 lapkričio mėn. įstojo į Lokio rinktinės partizanų Kadagio būrį, veikusį Ginučių ir Kirdeikių apl. Dalyvavo kautynėse Ažvinčių miške. Buvo paskirtas Lokio rinktinės vadu, bet po 3 mėnesių (1948 03 19) Baltelės kaime suimtas ir iki 1955 m. rudens kalintas Norilsko ir Taišeto lageriuose. Gyveno Gineitiškio k. 2000 04 10 mirė.

Vincas Gumauskas – Gailius. G. 1909 m. Marijampolės aps. Pamargių k. Augo didelėje šeimoje. Mokėsi Rygiškių Jono g-zijoje, paskui mokytojų seminarijoje. Salake dirbo mokytoju. 1931 m. įstojo į karo m-klą, o ją baigęs tarnavo kariuomenėje. Karo pradžioje buvo sužeistas. 1945 m. pradžioje buvo suimtas, bet pabėgo ir įstojo į Vinco Žilėno vadovaujamą Zubrio būrį. Jam, pasak Stepono Grumbino, buvo duota užduotis Ignalinos apyl. įkurti „Geležinio vilko“ rinktinę. Buvo sušauktas vadų susirinkimas, bet 1945 07 10 netoli Ginučių žuvo. Palaidotas Saldutiškio kapinėse.

Albertas Guobužas – Šamas. G. 1928 m. Vyžuonų vls. Gaspariškių k. 1944 12 14 NKVD kariuomenė jų sodyboje užklupo partizanus. Buvo nušauti 2 raudonarmiečiai. Keršydami enkavedistai nušovė jo tėvą, o sodybą sudegino. Trys broliai (Mykolas, Vytautas ir Jonas) išėjo partizanauti. Albertas buvo Vytauto apygardos vado adjutantas. Atvykę su V. Kauliniu – Miškiniu į susitikimą su Lietuvos karininku Liudviku Šimonėliu, buvo išduoti ir 1949 03 03 Nolėnų k., išbėgę iš degančio namo su dar 5 partizanais, žuvo.

Mykolas Guobužas – Šaulys. G. 1922 m. Vyžuonų vls. Gaspariškių k. Nušovus tėvą (1944 12 14), sudeginus namus, su trim broliais (Albertu, Vytautu ir Jonu) išėjo į partizanus. Buvo Aušros būrio vadas, Vytauto apygardos vado adjutantas. Žuvo Narkiškio m-kloje, užkluptas enkavedistų – 1948 03 15. Seserį ir jauniausią 5 metų broliuką išvežė į Sibirą.

Stasys Juodis – Čižikas. Dūdelė, G. 1921 m. Saldutiškio vls. Pagilbiškio k. Partizanas, būrio vadas. Perlo–Bazalto raj. vadas. Žuvo 1951 03 19 prie Napriūnų k.

Jonas Juodka – Vėžys. G. 1924 m. Tauragnų vls. Avižieniškio k. Nuo 1944 Laisvės būrio vadas, 1950 08 28 žuvus Trimito būrio vadui Vytautui Pelėdai – Lupučiui, vadu buvo paskirtas Jonas Juodka. Žuvo 1951 04 14 su Juliumi Gaidamavičiumi – Viesulu ir Kaziu Gaideliu – Trimitu Tautiškio k., prie ištremtų Babrauskų sodybos, išduoti saugumo agento.

Kazimieras Kaladinskas – Erškėtis. G. 1903 m. Zarasų raj. Želmeniškių k. Partizanų kuopos vadas. Šeima buvo ištremta į Sibirą. Kuopa veikė Salako ir Kirdeikių apl. Turėjo apie 80 kovotojų. Žuvo 1947 11 15 Puziniškio k. (Ignalinos raj.) prie Balio Rukšėno sodybos, kur dienojo Lokio rinktinės štabas. Kartu žuvo vado adjutantas A. Skunčikas – Koltas ir kuopos partizanai A. Čičelis – Ūdra ir Signalas.

Benediktas Kaletka – Kęstutis. G. 1894 m. Lietuvos karininkas. Vokiečių okupacijos metais priklausė Kęstučio organizacijai. Lietuvos vietinės rinktinės 305 bataliono vadas. 1944 05 15 batalioną išvedė į nelegalią padėtį. Baigiantis karui, slapstėsi Utenos, Švenčionių ir Zarasų apsk., kūrė Tigro rinktinę (įkurta 1944 10 22), nuo 1945 m. sausio jai vadovavo. Po 1945 03 10–11 d. mūšių Labanoro miškuose slapstėsi netoli Pakalnių, Kvoselių k. 1945 06 14 kartu su F. Kvartūnu ir J. Tumėnu buvo suimtas. Per tardymą šoko pro langą, mirtinai susižalojo ir netrukus mirė.

Bronius Kalytis – Siaubas, KGB agentas smogikas, Serapinas, Ramojus ir kt. G. 1924 Utenos vls. Kauliniškio k. 1944 m. baigė Utenos g-ziją, buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Grįžus okupantams, dirbo mokytoju, bet 1945 m. pr. išėjo į partizanus. Nuo 1946 m. vadovavo Kęstučio kuopai, buvo Liūto rinktinės vado (V. Kaulinio) pavaduotojas. 1949 03 24 žuvus Vytauto apygardos vadui V. Kauliniui – Miškiniui, tapo apygardos vadu ir ŠR Lietuvos srities vadu. 1951 12 20 su partizanu M. Urbonu – Liepa buvo suimtas, tapo išdaviku, saugumo agentu, išdavė 35 partizanus, tarp jų keletą vadų ir buvusį ŠR Lietuvos srities vadą Joną Kimštą – Žalgirį, Žygūną.

Petras Karalius – Dobilas. G. Leliūnų vls. Mirkėnų k. Už peštynes ir policininko sumušimą vokiečių okupacijos metais buvo patekęs į IX fortą. Sovietų išleistas iš kalėjimo, išėjo į partizanus. Buvo Geležinio vilko būrio vadas. 1946 10 21 buvo užkluptas Vitkūnų k., Viburių sodyboje, enkavėdistų. Susišaudymo metu uždegtoje sodyboje žuvo P. Karalius ir Antanas Kakanis.

Aleksas Katinas– Barzda. G. Leliūnų vls. Aukštakalnių k. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Būrio vadas. Žuvo 1947 06 25 Buivydų k., Jono Staniulio sodyboje, su Povilu Kriaučoniu ir Jonu Ivanausku.

Vincas Kaulinis– Miškinis. G. 1912 m. Peterburge. Su tėvais grįžo gyventi į Vyžuonų vls. Biliūnų k. Baigė Utenos g-ziją, policijos m-klą, dirbo policijos vachmistru. Nuo 1944 m. partizanas, būrio vadas. 1946 08 25 paskirtas Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadu. Nuo 1947 m. – Vytauto apygardos vadas. Žuvo 1949 03 24 Utenos vals. Nolėnų k., Jono Šimonėlio sodyboje, kartu su 6 partizanais.

Antanas Kazakevičius – Bangaitis, Narsutis, Viesulas. G. 1925 m. Sudeikių apl. Bikūnų k. Į partizanus išėjo 1944 m. rugsėjo mėnesį. Priklausė Margio rinktinės Audros būriui. Dalyvavo kautynėse Ilgamiškyje (1944 12 03), Baraukoje. Buvo sužeistas. Nuo 1952 m. vasario – Audros būrio vadas. 1953 02 28 Kušlių miške prie Bajorų k. apgaulės būdu suimtas ir nuteistas 25 m. lagerių ir 5 m. tremties. Atbuvo visą priteistą laiką (iki 1978 02 28). Kalintas Omsko, Mordovijos, Čiunos, Permės lageriuose. Į Lietuvą grįžti neleido. 10 metų gyveno Latvijoje. Į Lietuvą grįžo prasidėjus Atgimimui. Gyvena Bikūnų k.

Bronius Kazickas– Saulius, Krivaitis. G. 1923 m. Utenos vls. Narkūnų k. Baigė Utenos g-ziją. Nors ir invalidas, 1945 m. išėjo į partizanus, buvo Liūto rinktinės štabo spaudos ir propagandos skyriaus viršininko pavaduotojas, laikraštėlių: ,,Partizanas“, ,,Aukštaičių kova“, ,,Laisvės šauklys“ redaktorius; rašė eilėraščius. Žuvo 1950 04 12 Balteniškių k. (Leliūnų vls.), Broniaus Tylos sodyboje įrengtame bunkeryje (nusišovė).

Juozas Kemeklis – Rimtutis, Krivaitis, Granitas. G. 1918 m. Užpalių vls. Šarkių k. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo veterinarijos gyd. 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, priklausė Balio Jurgelionio būriui. Prasidėjus sovietų okupacijai, su 3 broliais (Pranu, Jonu ir Petru) išėjo į partizanus. Nuo 1945 m. Ąžuolo partizanų būrio vadas, nuo 1945 m. – Algimanto apygardos štabo propagandos ir agitacijos skyriaus viršininkas. 1949 11 02 sunaikinus štabo bunkerį, vienintelis pabėga ir atkuria rinktinę, pavadindamas ją Vaižganto vardu. 1952 m. rudenį paskirtas Šiaurės Rytų srities štabo viršininku. Žuvo išduotas 1951 12 22 Pelenių – Vidžiūnų raiste (tarp Suginčių ir Kuktiškių) su kitais 4 partizanais.

Pranas Kemeklis – Tėvas. G. 1907 m. Užpalių vls. Šarkių k. Šaulys, jaunimo organizatorius, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Nuo 1944 m. rudens – partizanas, Ąžuolo būrio vadas, kun. Margio rinktinės apsauginio būrio vadas. 1949 06 16 žuvo prie Vanagiškių k., Remeikių miške, kartu su Albinu Merkiu – Pomidoru, Pranu Velėniškiu – Demokratu.

Jonas Kimštas – Žalgiris, Dobilas, Žygūnas. G. 1911 01 09 Vilniuje.Partizanų judėjimo vadas. Baigė karo m-klą. 1941–1944 m. buvo savisaugos bataliono vadas Vilniuje ir kt. Nuo 1945 m. kovo mėn. – Vytauto apygardos partizanų vadas, nuo 1947 m. ŠR Lietuvos srities vadas, nuo 1949 m. rudens – LLKS Tarybos Prezidiumo narys, turėjo partizanų pulkininko leitenanto laipsnį. KGB smogikų suimtas (1952 08 16), žiauriai kankinamas išdavė keletą partizanų slėptuvių ir prisidėjo prie Mindaugo srities likusių vadų likvidavimo. Mirė Vilniuje 1974 m.

Antanas Kraujelis – Pabaisa,Siaubūnas. G.1928 m. Skudutiškio vls. Kaniūkų k. Jau paauglys padėdavo partizanams, o 1949 m. išėjo į mišką. 1950 įstojo į H. Ruškulio – Liūto būrį. Slapstėsi apie Pakalnius, Skudutiškį. Tėvai ir seserys buvo ištremti. Žuvo 1965 03 17 d., užtiktas Papiškių k. Utenos raj. Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name (po krosnimi) įrengtame bunkeryje. Prezidento dekretu, 1998 m. (po mirties) apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

Martynas Krukis – Banga. Žymaus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjo sūnus. 1949 m. baigė Priekulės g-ziją, vėliau Klaipėdos seminariją. Saugumo persekiojamas atvyko į Saldutiškį, dirbo mokytoju, iš čia išėjo į partizanus. Buvo būrio vadas, laikraštėlio ,,Aukštaičių kova“ redkolegijos narys. 1951 03 02 su kitais partizanais buvo užkluptas Indubakių k., pas Oną Klimavičienę. Per susišaudymą žuvo namų šeimininkė, M. Krukis ir Bonifacijus Ryliškis – Kėkštas, o A. Eglinskas – Margiris sužeistas pabėgo.

Teodoras Kvyklys – Klajūnas. G. 1926 m. Vyžuonose, bežemių nuomininkų šeimoje. 1944 m. pr. įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę. Sugrįžus sovietų valdžiai, įstojo partizanu į Šmėklos būrį, vėliau tapo Mindaugo būrio, o 1946–1949 m. Aro būrio vadu. 1949–1950 m. buvo Liūto rinktinės vado adjutantas, paskui Vytauto apygardos žvalgybos skyriaus viršininkas. 1951 11 14 ag. Grigas (mokyt. A. Ramelis) Varkujuose spec. preparatu T. Kvyklį užmigdė ir perdavė saugumo organams. 1952 08 27 nuteistas mirties bausme. 1952 12 02 sušaudytas.

Juozas Laucius – Barzda. G. 1922 Utenos vls. Grybelių k. Partizanas, žuvo 1950 11 12 Vosgėlių k., atėjęs pas Cibaitę į šokius ir užkluptas čekistų.

Antanas Limba – Bunkeris. G. 1924 m. Leliūnų vls. Pagirių vnk. Praėjus frontui, išėjo į mišką. Buvo paskirtas Audros būrio vadu. KGB agento Juškos išduotas, 1947 09 05 pateko į čekistų pasalą, buvo sunkiai sužeistas, bet nesurastas. Draugai jį pernešė į Šlapių k. pas A. Pinkevičių, ieškojo gydytojo, bet ligonis kitą dieną mirė. Palaidojo draugai Stabulankių kapeliuose, bet Leliūnų skrebai iškasė ir numetė prie skrebyno, paskui kažkur paraistėj užkasė. Partizanavo ir žuvo jo brolis Teofilis – Sakalas, o sesuo Levutė nuteista 8 m. lagerio.

Teofilis Limba – Sakalas. G. 1926 m. Leliūnų vls. Pagirių vs. Praėjus frontui, išėjo į partizanus. Buvo Aušros būrio vadas, 1950 04–1951 04 – Granito ir Rambyno rinktinių vadas. 1951 04 06 slėptuvė Antano Tumo sodyboje, Aknystėlių kaime, buvo išduota. Žuvo T. Limba – Sakalas, Deimantas (štabo narys), Jonas Tyla – Vaišvila ir Liūto rinktinės vadas Antanas Lapienis – Demonas.

Vitalijus Mačionis – Bevardis. G. 1914 Alantos vls. Krivaičių k. Buvo prad. m-klos mokytojas. Nuo 1945 – partizanas. Sakalo rinktinės štabo narys. Žuvo prie Pakalnių miško, Gulelių vs. 1945 06 19. Partizanai palaidojo Pakalnių piliakalnyje.

Antanas Markevičius – Barzda. G. 1918 m. Daugailių vls. Pliupų k. Buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę, o nuo 1948 02 01 tapo Uosio kuopos vadu. Žuvo 1949 03 02 su Baliu Markevičiumi ir Antanu Skurkiu netoli Narvydžių k.

Vladas Mikulėnas – Liepa, Lubinas. G. 1917 m. Utenos vls. Mockėnų k. Baigė Utenos gimnaziją, paskui Vilniaus universitete studijavo mediciną. Pradėjus suiminėti jo mokslo draugus, grįžo į tėviškę. Partizanai paprašė gydyti sužeistus kovotojus. Į universitetą nebegrįžo. Sunaikinus Sakalo rinktinę, jis 1945 06 15 įkuria Šarūno rinktinę ir tampa jos vadu. 1945 m. rugsėjį paskiriamas Vytauto apygardos vado (Jono Kimšto – Dobilo, Dėdės) pavaduotoju, kurį laiką ir apygardos vadu. Žuvo 1945 12 01 Biliakiemyje, Juozo Adomaičio sodyboje, kartu su Algirdu ir Jurgiu Katinais.

Stasys Morkūnas – Senelis, Kardas. G. Vyžuonų vls. Kunigiškių k. Buvo ŠR Lietuvos srities vado Jono Kimšto – Dėdės adjutantas. Žuvo 1947 06 24 Šimonių girioje.

Bronius Musteikis – Karvelis. G. 1925 Vyžuonų vls. Gaspariškių k. Praėjus frontui, buvo paimtas į sovietinę armiją, bet su Jonu Vyžintu pabėgo, slapstėsi su A. Kraujeliu. 1949–1951 m. Vyčio būrio vadas. Žuvo 1950 10 13 prie Buržilių k. kartu su Viliumi Sabaliausku ir Gintu Grigu.

Pranas Pakalnis – Briedis. G. 1923 m. Padbuožės k. 1945–1947 m. Aitvaro būrio partizanų vadas, Liūto rinktinės būrio vadas. 1948–1950 m. Vytauto apygardos vado (Br. Kalyčio) adjutantas. 1951 m. sausio mėn. už drausmės pažeidimus iš pareigų atleistas. 1951 m. pavasarį perėjo į Aitvaro būrį. 1952 04 27 Pranas Pakalnis – Briedis su Baliu Putrimu – Vaidūnu buvo pakviesti į susitikimą, saugumo agento Beržo užmigdyti, suimti ir nuteisti. 1953 01 08 sušaudyti.

Vytautas Pakštas – Naras, Vaidotas. G. 1922 m. Rokiškio aps. Obeliuose, geležinkelio tarnautojo šeimoje. 1941 m. baigė Utenos g-ziją, dirbo spaustuvėje. 1944 m. buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę (karo m-klą). Sovietams vėl okupavus Lietuvą, V. Pakštas dirbo Utenos g-zijos mokytoju. Slapta suimtas, saugumo (KGB kapitono Chazovo) buvo verčiamas dirbti agentu. V. Pakštas sutiko, bet pasirinko mišką. 1945 12 01 žuvus Šarūno rinktinės vadui V. Mikulėnui, buvo paskirtas rinktinės vadu. 1948 05 22 tėvai ir brolis Balys buvo ištremti. V. Pakštas persikėlė į Labanoro girią, netoli Šnieriškių k. Buvo Vytauto apygardos ir Šiaurės Rytų srities visuomeninio skyriaus viršininkas, ,,Aukštaičių kovos“ (apygardos laikraščio) redaktorius. Žuvo išduotas MGB agento 1951 03 19 kartu su žmona Natalija Deveikyte – Vaidilute ir dar 8 partizanais. Visi užmušti Rašės paraistyje, Alguvos kaime, perlaidoti į naująsias Utenos kapines prie Garnelių k.

Pranas Pašilys – Žaibas. G. 1918 m. Plepešiškių k. (partizanas) 1945 kovo mėnesį P. Pašilys sudarė Alaušo būrį, priklausiusį Gedimino kuopai. 1945 m. P. Pašilio ūkis buvo konfiskuotas, motina Elžbieta ir brolis Alfonsas ištremti, brolis Feliksas suimtas, brolis Leonas nukautas. 1945–1947 m. Alaušo būriui priklausė apie 20 partizanų. Būrys veikė Sudeikių, Daugailių, Užpalių, Antalieptės apl. Pasidirbęs pasą, gyveno svetima pavarde, bet buvo atpažintas, suimtas ir 1952 02 18 Butyrkų kalėjime (Maskvoje) sušaudytas.

Vladas Patumsis – Aukštaitis. G. 1914 m. Utenos vls. Antakalnių k. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. 1946 12–1949 09 28 Ąžuolo kuopos vadas. Agento Ruonio išduotas, 1949 09 28 žuvo. Kartu žuvo Jonas Morkūnas – Viesulas, Balys Jakštonis – Trockis, Jonas Karvelis – Klajūnas, Silva Urbonas – Lapinas, Antanas Palevičius – Zomeris, Juozas Šutinys – Paleckis. Išsigelbėjo tik Mykolas Urbonas – Liepa.

Vincas Paliukaitis – Šiaurys, Tauras. G. 1907 m. Kaunietis, leitenantas. Dirbo mokytoju Bielazariškiuose, Yliškiuose, Vėlaičiuose, Girstaitiškyje, Suginčiuose. Buvo vedęs uteniškę Juliją Gasiulytę. 1945 m. pavasarį išėjo į mišką ir 1945 07 02 žuvo netoli Pakalnių k., būdamas Sakalo rinktinės štabo nariu.

Vladas Pelėda – Luputis. G. 1924 m. Utenos aps. Šilo (Panatryčio) k. Partizanas, Trimito būrio vadas. Veikė Kuktiškių – Labanoro girioje. Žuvo 1950 08 28 su dar dviem kovotojais.

Vytautas Petravičius– Benius. G. 1923 m. Daugailių vls., Juknėnų k. Po trejų metų tėvai persikėlė gyventi į Inkartų k. 1941 m. baigė Utenos g-ziją. Vokiečių okupacijos metais buvo paimtas į darbus Vokietijoj. Grįžo po 1,5 m. ir dirbo Utenoje vertėju. Sužinojęs apie ruošiamas gaudynes, pranešdavo žmonėms. Praėjus frontui, buvo suimtas, bet pavyko pabėgti. Pradėjo slapstytis. Bendradarbiavo leidžiant antisovietinį laikraštėlį ,,Laisvės keliais“. Žuvo 1945 06 17 Biliakiemyje, ten ir palaidotas.

Balys Putrimas – Vaidūnas. G. 1920 m. Vyžuonų vls., Antakalnių k. 1945 m. įstojo į Aitvaro partizanų būrį, buvo būrio vadas, 1950 m. pavasarį paskirtas Liūto rinktinės žvalgybos skyriaus viršininku. 1951 m. slapstėsi su Lokio rinktinės Laisvės kuopos kovotojais. Tų pačių metų pavasarį su Pranu Pakalniu – Briedžiu perėjo į Aitvaro būrį. Būrį išblaškius, buvo globojamas buvusio Granito būrio vado A. Šimonėlio – Hitlerio. Briedį ir Vaidūną sekė buvęs ryšininkas, saugumo agentas Beržas. 1952 04 21 jam pavyko Pauolio k., Angelės Jasudytės sodyboje, juos spec. preparatu užmigdyti ir perduoti čekistams. Abu 1953 01 03 buvo sušaudyti.

Pranas Račinskas – Drugys, Žaibas. G. 1917 m. Geibų k. (dabar Ignalinos raj.) Nuo 1944 m. partizanas, būrio vadas, priklausė Lokio rinktinės Erškėčio kuopai. Suėmus Lokio rinktinės vadą S. Grumbiną, nuo 1948 03 24 paskirtas rinktinės vadu. Žuvo 1951 01 25 kautynėse Minčios girioje, prie Utenykščio ežero.

Vytautas Ryliškis – Bitinas. G. 1923 m. Kuktiškėse. Partizanas, Trimito būrio vadas. Veikė Kuktiškių – Labanoro girioje. Žuvo 1951 03 22 prie Napriūnų k.

Henrikas Ruškulis – Liūtas. G. 1924 m. Zarasų aps. Santupių k. Mokėsi policijos m-kloje, vokiečių buvo išsiųstas į frontą. Pateko į sovietų nelaisvę. Su keliais draugais pabėgo ir partizanavo Alantos, Pakalnių, Leliūnų apl. Buvo būrio vadas, Žėručio raj. vadas. 1951 12 07 buvo sunkiai sužeistas ir suimtas. Nieko iš jo neišgavę ir neprivertę dirbti smogiku, enkavėdistai 1952 m. Butyrkų kalėjime (Maskvoje) jį sušaudė.

Juozas Skurkis – Laisvūnas. G. 1917 m. Daugailių vls. Vidnapolio vs. Baigė karo m-klą. 1945 m. pavasarį buvo partizanų Sakalo rinktinės štabo ryšių viršininkas. Rinktinę išblaškius, buvo Vytauto apygardos, vėliau Šiaurės Rytų Lietuvos srities vado adjutantas, Vytauto apygardos štabo viršininkas. 1949 02 11 pagal agentų Laimutės ir Miško pranešimus, čekistai apsupo Jurgio Graužinio sodybą Vidžiūnų k. Partizanai pasiduoti nesutiko. Žuvo Juozas Skurskis – Laisvūnas, Kovo būrio vadas Balys Deveikis – Beržas ir sunkiai sužeista Verutė Deveikytė – Ramunė mirė ligoninėje po 9 dienų.

Juozapas Stanėnas (Stanevičius) – Lizdeika. G. 1922 m. Ignalinos raj. Makniūlaukės k. Baigė konservatoriją. Antrąkart sovietams okupavus Lietuvą, slapstėsi apie namus, paskui išėjo į partizanų būrį. 1946 01 15 žuvo brolis Kazimieras. Jis buvo paskirtas būrio vadu. Žuvo 1951 03 22 prie Napriūnų, Kuktiškių girioje.

Bronius Stasiškis – Sūkurys. G. 1924 m. Užpalių vls. Žaibiškių k. Praėjus frontui, išėjo į partizanus. Buvo Margio rinktinės štabo viršininkas. Su dar 3 partizanais (broliu Feliksu Stasiškiu – Smūgiu, Jurgiu Čyžiumi ir Ignu Klibu) buvo enkavėdistų užpulti Vaiskūnų k., A. Masiulio sodyboje, ir 1949 12 04 visi keturi traukdamiesi į Paindrės kaimą žuvo.

Feliksas Stasiškis – Smūgis. G. 1922 m. Užpalių vls. Žaibiškių k. Tuoj po karo išėjo partizanauti, priklausė Audros būriui. 1949 11 20 buvo paskirtas Dariaus ir Girėno kuopos vadu. Rašė eilėraščius, buvo paruošęs rinkinėlį ,,Trys žingsneliai“. Su broliu Broniumi ir kovos draugais Jurgiu Čyžiumi bei Ignu Klibu 1949 12 04 Vaiskūnų k., A. Masiulio sodyboje, buvo užpulti enkavėdistų ir visi žuvo.

Juozas Straižys – Gediminas. G. 1911 m. Utenos vls. Nemeikščių k. Tarnavo pasienio policijoj. 1941 m. tėvus ištrėmė į Sibirą. Aktyviai dalyvavo Birželio sukilime. Vokiečių okupacijos metais dirbo savo ūkyje. Lietuvą vėl okupavus bolševikams, slapstėsi. Žuvo brolis Povilas, kiti 2 partizanai, o jo tuo metu bunkeryje nebuvo. Žuvo 1948 11 01 Bareišių k., J. Liulevičiaus sodyboje.

Jonas Stundžia – Klajūnas. G. apie 1907 m. Tauragnų vls. Pilkenių k. Tarnavo policijoje. 1941 m. jo žmona Veronika su mažais vaikais buvo ištremta į Sibirą. Jonas Stundžia su broliu Vincu pabėgo. Vokiečių okupacijos metais dirbo vachmistru. Grįžus sovietų valdžiai, išėjo į mišką, suorganizavo didžiulį Kovo partizanų būrį. Slapstėsi Kačiūnų apl. Krašuonos pelkėse, apie Biliakiemį, Inkartus. Mirė 1945 m. vasarą po sunkaus sužeidimo.

Petras Šileikis - G. 1901 m. Vyžuonose. 1926–1939 m. tarnavo pasienio policijoje. 1944 m. rudenį pradėjo slapstytis. Buvo suimtas ir mėginta užverbuoti. Paleistas išėjo į partizanus. Buvo būrio vadas. 1945 05 05 žuvo su Jonu Kvykliu, Kostu Jurevičiumi ir Broniumi Puodžiumi.

Pranas Švilpa – Barzdyla, Ąžuolas, Abstinentas. G. 1920 m. Leliūnų vls. Labeikių k. VU studijavo ekonomiką, kol mokykla buvo uždaryta. 1945 m. padėjo organizuoti Tigro rinktinę ir buvo paskirtas štabo adjutantu, propagandos skyriaus viršininku. 1945 m. gegužės – liepos mėn. suorganizavo Sakalo rinktinę ir jai vadovavo iki ji buvo išblaškyta. Išsirūpino dokumentus Antano Stanevičiaus – Stonkaus pavarde ir tapo Šeduvos g-zijos mokytoju, paskui ir direktoriumi, bet ir toliau organizavo pasipriešinimą sovietų valdžiai, susitikinėjo su kovos ir idėjos draugais. Buvo išaiškintas ir 1952 10 08 suimtas. Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas sušaudyti. 1953 09 30 nuosprendis įvykdytas.

Alfredas Treinys – Stumbras. G. 1925 m. Utenos vls. Gaspariškių k. Būdamas Utenos g-zijos aštuntoje klasėje, išėjo į partizanus. Slapstėsi apie Žibėčius (Alantos apylinkėse) buvo būrio vadas, ten 1948 12 24 žuvo.

Leonas Tursa – Patrimpas. G. 1914 m. Užpalių vls. Kušlių k. Baigė Utenos gimnaziją ir Kauno universitetą (ekonomiką). 1944 m. rudenį pradėjo slapstytis. Įstojo į Ąžuolo partizanų būrį. Iš Aro, Ąžuolo ir kitų būrių buvo sudaryta Gedimino rinktinė. L. Tursa buvo paskirtas rinktinės štabo viršininku. 1946 m. gegužės mėnesį L. Tursa gavo fiktyvius dokumentus ir gyveno Šatkaus pavarde. 1947 02 03 buvo suimtas ir kalinamas Sverdlovsko srities Ivdelio lageriuose. Dabar gyvena Kaune.

Balys Vaičėnas – Liubertas, Pavasaris, Lordas. G. 1923 m. Rokiškio aps. Obelių vls. Vaičėnų k. Baigė puskarininkių m-klą ir tarnavo pasienio policijoje. 1944 m. rudenį suorganizavo partizanų būrį, kuris paskui išaugo iki kuopos. 1948 12 16 trečiosios Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas Žaibas (Pr. Račinskas) paskyrė Vaičėną rinktinės Spaudos – švietimo skyriaus viršininku, partizanų laikraštėlio ,,Sutemų keleivis“ redaktoriumi. 1950 m. rudenį jis tampa Lokio rinktinės organizacinio skyriaus viršininku, Vytauto apygardos ir Rytų Lietuvos srities vado pavaduotoju. Partizanais persirengę čekistai Strazdų k., Jono Čibiro sodyboje, surengė susitikimą, kurio metu smogikai nušovė 7 partizanus ir 4 civilius. Kartu su partizanais 1951 04 11 žuvo ir B. Vaičėnas.

Bronius Vaivada - G. 1900 Vabalninko vls. Žadeikių k. Baigė Strasbūro universitetą. Vokiečių okupacijos metais dirbo Utenos g-zijoje. Buvo atsargos majoras, apdovanotas Gedimino ordinu, Klaipėdos vadavimo medaliu, Plieno sparnų garbės ženklu. Vokiečių okupacijos metais įkūrė Kęstučio organizaciją, tapo štabo viršininku. Organizacijai 1943 m. priklausė apie 350 žmonių, leido laikraštį ,,Prošvaistė“, vėliau ,,Laisvės keliais“. Sugrįžus sovietams, Kęstutėnų veikla buvo atgaivinta. Už antisovietinę veiklą 1945 06 22 buvo suimtas ir 1946 06 07 sušaudytas.

Mykolas Valančiūnas – Aitvaras, Vaiduoklis. G. 1921 m. Vyžuonų vls. Tirmūnų k. Po karo tapo partizanu, buvo Aušros būrio vadas. 1948 03 27, Didįjį šeštadienį, nešdami į Leliūnus trispalvę, žuvo kartu su kovos draugu Vytautu Perevičiumi – Dobilu.

Jurgis Vasiljevas – Viesulas. G. 1924 m. Rybninkų k., šalia Utenos. Baigė Utenos g-ziją ir dirbo mokytoju. 1945 m. išėjo į partizanus. 1945 10 01 d. keturis partizanus Kaliekių k., J. Eidžiulio sodyboje, užklupo čekistai. Per susišaudymą užsidegė namas. Jurgis Vasiljevas ir Domas Bagočiūnas – Briedis žuvo, o M. Guobužas ir V. Kaulinis pabėgo.

Juozas Zabulionis - G. 1918 m. Vyžuonų vls. Šileikių k. Dirbo vairuotoju. Gyveno Utenoje netoli milicijos ir vežiojo apsk. saugumo viršininką Česnokovą. Ilgainiui čekistai pajuto, kad apie jų rengiamas operacijas kažkas partizanus įspėja. 1947 m. liepos mėn. pasišaukė tardyti. Kai tardytojas kažkur ramiai išėjo, išėjo iš milicijos ir parbėgo į savo butą. Atbėgančius milicininkus ir kareivius pasitiko šūviais. Atsišaudė ilgai. Namą enkavėdistai padegė. Sprogo granata, ir ugnyje žuvo J. Zabulionis, jo žmona Zenona ir 3–4 m. dukrelė Aldutė.

Bronius Zinkevičius – Skudutis, Kalvis, Artojas. G. 1921 m. Utenos aps. Sūdalaukio k. 1944 m. rudenį suorganizavo 18 partizanų būrį. 1945 m. rudenį pradėjo leisti laikraštį ,,Aukštaičių kova“ (redaguodavo Pranas Ivonis). Buvo paskirtas Vytauto apygardos organizacinio skyriaus viršininku, vėliau laikinai ėjo ir vado pareigas. 1946 10 11 žuvo Sūdalaukio k., eigulio Kazio Petkevičiaus sodyboje.

Jonas Žemaitis – Maumedis. G. 1923 m. Svėdasų vls. Būtėnų k. Paskui persikėlė gyventi į Utenos vls. Katlerių k. Buvo partizanų būrio vadas. Žuvo patekęs į pasalą 1948 03 17 Katlerių kaime, Mikulėnienės sodyboje. Aleksandras Žemaitis žuvusio brolio Jono ir motinos atminimui Dauniškyje (Utenoje) pastatė įspūdingą koplyčią, (architektas A. Kuras).

Stasys Žibėnas – Aušrys. G. 1922 04 24 Biliakiemyje. Baigė Utenos g-ziją. Jau 1940–1941 m. buvo kalinamas už antisovietinę veiklą. Vokiečių okupacijos metais įstojo į Kęstučo organizaciją, prisidėjo prie ,,Prošvaistės“ leidimo. Praėjus frontui, su bendraminčiais leido antisovietinį laikraštį ,,Laisvės keliais“. 1945 03 01 vyko per Užpalius susitikti su Gedimino rinktinės kovotojais, bet Užpaliuose buvo sulaikytas, mėgino bėgti, ir buvo nušautas.

Vytauto apygardoje platinta partizanų spauda

Aukštaičių kova – laikraštis, kurį leido Vytauto apygardos štabas nuo 1945 10 iki 1952 09. Platintas Utenos, Švenčionių, Zarasų, Rokiškio, Panevėžio aps. Daugintas rotatoriumi, šapirografu. Tiražas apie 200 egzempliorių. Redaktoriai – P. Ivonis-Sakas, V. Pakštas-Vaidotas, B. Kazickas-Saulius, B. Krivickas-Vilnius.

Laisvės keliais – LAF Utenos apskrities Kęstučio organizacijos štabo laikraštėlis, leistas 1944–1945 m. Daugintas rašomąja mašinėle. Redaktoriai – B. Stasiūnas, G. Puslys, S. Žibėnas, B. Kazickas, V. Petravičius.

Laisvės kova – Mindaugo srities leidinys.

Laisvės kovotojas buvo spausdinamas pas Pikčiūnų k. gyventoją Antaną Drungą.

Laisvės šauklys – laikraštis, kurį leido Vytauto apygardos Liūto rinktinės štabas 1946–1950 m. Platintas Utenos aps. Daugintas rotatoriumi, rašomąja mašinėle. Tiražas buvo apie 500 egz. Redagavo V. Grigaliūnas-Sakalas, B. Kazickas-Saulius.

Partizanas – laikraštis, leistas Gedimino LPS rinktinės štabo nuo 1945 01. Platintas Utenos aps. Spausdintas rotatoriumi, rašomąja mašinėle. Redaktoriai – J. Mierkis-Siųstuvas, B. Kazickas-Saulius.

Partizaninė kova – Algimanto apygardos štabo laikraštėlis, leistas 1947–1951 m. Platintas Rokiškio, Utenos, Panevėžio aps. Daugintas rotatoriumi, rašomąja mašinėle. Redaktoriai – J. Urbonas-Lakštutis, J. Deksnys-Ramunis, Jonas Kemeklis-Tauras, Juozas Kemeklis-Rokas.

Pogrindžio tiesa – LLA Vytauto apygardos štabas 1947 04 01 išleido šį laikraštį su šūkiu: ,,Lietuvos komunistai, ratavokitės!“

Pragiedruliai – Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo laikraštėlis, leistas 1947–1948 m., platintas Rokiškio ir Utenos aps. Daugintas rašomąja mašinėle.

Pogrindžio žodis – LLA Šarūno rinktinės štabo laikraštėlis, leistas 1945 m. pabaigoje, platintas Utenos aps. Daugintas rašomąja mašinėle. Redaktoriai V. Pakštas-Vaidotas, V. Mikulėnas-Liepa.

Prošvaistė – LAF Utenos apsk. Kęstučio organizacijos štabo laikraštėlis, leistas 1943–44 metais. Daugintas rotatoriumi. Platintas Utenos, Zarasų, Švenčionių aps. Tiražas apie 300 egz. Redaktoriai – B. Stasiūnas, S. Žibėnas, V. Pakštas, G. Puslys ir kt.

Rytų Lietuva – laikraštėlis, leistas Vytauto apygardos Tigro rinktinės štabo 1947 03 – 1949 m. Platintas Švenčionių aps. Daugintas rašomąja mašinėle. Redaktoriai – L. Balsys-Pavasaris, Švyturys.

Sutemų keleivis – partizanų laikraštėlis, leistas 1947–1949 m. Vytauto apygardos Lokio rinktinės štabo. Spausdintas rašomąja mašinėle. Redaktorius – P. Račinskas-Žaibas, B. Vaičėnas.

Tėvynei šaukiant – Didžiosios kovos apygardos ,,B“ rinktinės štabo laikraštėlis, leistas nuo 1946 iki 1949 m. Platintas Ukmergės apskrityje. Daugintas rašomąja mašinėle. Redaktoriai – A. Leščinskas-Šaltekšnis, J. Jūras-Žilvinys, S. Statkevičius-Gintvytis.

Baudėjai

Skrebų (istrebitelių) būriai

Skrebų (istrebitelių) būriai sukurti LKP (b) CK 1944 07 24 nutarimu. Skrebų būriai buvo organizuojami ne tik apskričių centruose, bet ir valsčiuose. Daugelis skrebų buvo prasigėrę, degradavę sovietinių okupantų talkininkai, padėję jų represiniams organams sekti ir žudyti laisvės kovotojus, aktyviai dalyvavę tremiant žmones į Sibirą. Sovietų valdžia jiems algų nemokėjo, todėl, turėdami ginklus, jie nebaudžiami vagiliavo ir plėšikavo. LKP (b) CK 1945 09 01 nutarimu, skrebai buvo prilyginti kaimo milicininkams, pradėjo gauti algas, aprangą, maisto davinį. Buvo įrengtos būstinės, įvesta karinė drausmė, bet vagystės ir girtavimas jau nesiliovė. Skrebų būrys (40 žmonių) Utenoje buvo organizuotas 1944 07 13–08 07. 1948 m. sausio mėnesį Utenos apskrityje buvo 12 vls. ir tiek pat skrebų būstinių, kur buvo 191 skrebas. Skrebų ir NKVD kareivių įgulos buvo Leliūnuose, Vyžuonose, Užpaliuose, Daugailiuose, Tauragnuose, Saldutiškyje, Kuktiškėse, Utenoje. Skrebų skaičius svyravo nuo 20 iki 30 žmonių. 1951–1954 m. skrebų būriai palaipsniui buvo mažinami ir pagaliau panaikinti. Skrebai dalyvaudavo čekistų operacijose prieš partizanus ir būdavo jų vedliai. Ypač aktyviai jie talkino okupantams suimant ir tremiant žmones.

137 NKVD šaulių pulkas

Priklausė antrajai šaulių divizijai. Pulkas po mūšių prie Šiaulių buvo perkeltas į Šiaurės Rytų Lietuvą slopinti partizanų judėjimo. Pulkui vadovavo papulkininkis Kalabuchovas. 1945 m. liepos mėn. pulke buvo 1008 žmonės, 1950 m. sausio mėn. – 1081 karys: 137 karininkai, 310 seržantų, 634 eiliniai. Valsčių centruose (Leliūnuose, Vyžuonose, Užpaliuose, Daugailiuose, Tauragnuose, Saldutiškyje, Kuktiškėse...) buvo skrebų būriai ir kareivių įgulos. Pulkas turėjo apie 50 automašinų, 10–12 kinkomų arklių, kavaleristų, kulkosvaidininkų, automatininkų, pionierių, artileristų ir kt. kuopas. 137-ajam šaulių pulkui buvo priskirta Utenos, Švenčionių, Zarasų ir Kupiškio apskritys. Pulkas stovėjo, kol buvo palaužtas partizanų judėjimas – maždaug iki 1952 m.

Moksleivių rezistencija

Utenos g-zijoje buvo daug patriotiškai nusiteikusių mokytojų, nemažai jų dalyvavo antinacinėje ir antikomunistinėje veikloje (A. Marčiulynas, B. Vaivada, V. Pakštas, G. Puslys ir kt.). Mokinių priešiškumas okupantams reiškėsi jau 1944 m. rudenį. Mokiniai sudarinėjo partizanų rėmimo grupeles ir rinko jiems drabužius, parūpindavo maisto, tvarsliavos, vaistų, rašomųjų mašinėlių, popieriaus, teikė žinių apie kareivių ir skrebų judėjimą. Prasidėjo areštai. Saugumo agentas Pr. Liuima sukūrė pogrindžio būrelį ir pats 1945 07 22 jį išdavė. Suėmė Marytę ir Oną Pernaravičiūtes, Pranutę Bašmaitę, Marytę Vyšniauskaitę, Aldoną Kuliešytę ir kt.
1945 m. lapkričio mėnesį buvo suimta kita moksleivių grupė – H. Čipkus, A. Matulionis, J. Maželis, O. Mockutė, V. Labuckaitė, V. Pošiūnas, Stp. Puodžius ir kt. 1946 05 15 beveik visi jų karinio tribunolo nuteisti ilgą laiką kalėti.
1946 06 24 buvo sužeistas Utenos g-zijos komsorgas Br. Bislys. Po to įvykio daug mokinių suimta. 1947 03 04 suimta didelė grupė mokinių, priklausiusių ,,Vyčio“ organizacijai: V. Krugiškis, L. Musteikis, A. Girnius, V. Rukas, P. Babrauskas, A. Žvirblis ir kt. 1947 m. gruodžio mėnesį (po m-klos direktoriaus P. Kuliešiaus nušovimo)vėl suimta ir nuteista didelė grupė mokinių – N. Kitkauskas, B. Šapoka, V. Malaiška, B. Grušeckas, J. Petroka ir kt. Pavienių areštų būta net pasibaigus partizanų kovoms, o vėliavos ir atsišaukimai buvo keliami Utenos gimnazistų (brolių Jono ir Juozo Sagatauskų) net 1953–1954 m. Daug Utenos g-zijos mokinių, mokyt. dalyvavo ginkluotame pasipriešinime ir žuvo kaip partizanai.

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002