Utenos krašto enciklopedija. Istorijos paminklai

ASD1.gif (8484 bytes)

Daugailių miestelio Lietuvos karių kapai. Yra apie 50 m į P. nuo kapinių vartų, pagrindinio tako R. pusėje. 14 kapų sudaro 2 eiles; pietinėje eilėje yra 8 kapai, šiaurinėje – 6. Trylikoje kapų palaidota 1919 m. vasarą kautynėse su raudonarmiečiais žuvę pirmojo pėstininkų Gedimino pulko kariai: J. Dzenkus, P. Gužma, K. Janulevičius, Kazys Janulevičius, M. Juška, P. Kvesauskas, J. Lazauskas, A. Matuzevičius, J. Martinonis, M. Petrikas, S. Rakickis, J. Švedas, J. Zenkus. Prie kiekvieno kapo pastatyta po standartinį betono kryžių su saulute aplink kryžmos vidurį.
Šiaurinės eilės R. gale palaidotas 1919 m. kautynėse su bolševikais Balčių dvaro laukuose žuvęs ltn. Jurgis Sidaravičius (pirmasis žuvęs karininkas, baigęs Lietuvos karo mokyklą). Plotelis (2,65X2,1 m) aptvertas metaline tvorele. Ant kapo stovi betoninis kryžius su saulute aplink kryžmos vidurį ir paminklas, simbolizuojantis medį nukapotomis šakomis; viršuje – šakotas kryželis. Prie paminklo pritvirtinta balto marmuro plokštė su įrašu: ,,A+A / Jurgis Sidaravičius / I p. pulko leitenantas. / Gimė 1900. XI. 26/ žuvo mūšyje su rusais / 1919.VIII.24“. Paminklas pastatytas ir pašventintas 1939 08 27. Lėšas aukojo Daugailių apl. gyv.

Balys Juodzevičius

▲

Grybelių kaimo istoriko Adolfo Šapokos gimtinė (Vyžuonų sen.). 1906 02 16 Grybelių k. gimė būsimas istorikas Adolfas Šapoka. Mirė 1961 03 09 Kanadoje, Toronte. Ten ir palaidotas. Šapokų šeima iš pradžių gyveno Grybelių kaime. Vėliau persikėlė į vienkiemį ir tėvas ūkį išnuomojo Domo Lauciaus šeimai. 1948 m. Laucius ištrėmė į Sibirą, o sodybos pastatų nebeliko. Čia gyveno būsimasis istorikas, vėliau, iki 1944 m., atvažiuodavo atostogauti. Grybelių kaime stovėjo gyvenamasis namas, klojimas, klėtis, tvartas.
1990 m. Grybelių k. sodybos vieta įrašyta į istorijos objektų sąrašą. Paminklo teritorija – 0,45 ha, reguliuojamo užstatymo zona – 2,8 ha. 1993 m. uteniškis medžio drožėjas Pranas Kaziūnas sukūrė ąžuolinį stogastulpį su masyvia Rūpintojėlio skulptūra. Ji pastatyta buvusios sodybos vietoje. 1997 m. Utenos m. gimnazijai suteiktas istoriko A. Šapokos vardas, mokykloje įkurtas A. Šapokos muziejus.

Danguolė Stunžėnienė

▲

Jasonių kaimo Pranciškaus Vilčinskio kapas senosiose kapinėse (Leliūnų sen.). Yra beveik kapinių viduryje, truputį į P. pusę. Sklypelio (2,00X1,20 m) Š. dalyje stovi ąžuolinis stogastulpis (h 3,70 m) su saulute ir žmogaus statulėle, autorius – liaudies skulptorius Stasys Karanauskas. Stogastulpio P. pusėje iškaltas įrašas: ,,Archeologas / Pranciškus / Vilčinskas / 1796 m. – 1859“. Abiejose stogastulpio pusėse pasodinti dekoratyviniai krūmai. Stogastulpis pastatytas XX a. 8 dešimtmečio pab. – 1984 m. ir įrašytas į istorijos vertybių sąrašą.
Pranciškus Vilčinskis kraštotyrininkas ir archeologas, gimė 1796 m. Jasonyse. Jis Jasonių dvaro savininkas.

Gintautas Surgailis

▲

Juknėnų kaimo poeto Antano Miškinio ir literato, vertėjo Motiejaus Miškinio sodyba (Daugailių sen. Juknėnų k.) kaime gimė trys broliai: Vincas – neeilinis policijos darbuotojas, vėliau gyvenęs Kanadoje, Antanas – poetas, Motiejus – tarpukaryje buvęs Švietimo departamento direktorius, pokaryje – literatūros kritikas, mokslininkas, talentingas pedagogas.
Miškinių sodyba Namas, kuriame gimė Motiejus Miškinis (1897–1974), pastatytas daugiau kaip prieš 100 metų, 1914 m. Juknėnų kaimą išskirsčius į vienkiemius, perkeltas į vienkiemį. Antras namo galas pristatytas 1929 m. Čia 1944–1974 m. gyveno literatas, vertėjas Motiejus Miškinis.
1982 m. sodyba įrašyta į istorijos paminklų sąrašą. Paminklinė teritorija – 0,61 ha. Sodyboje išlikę pailgas gyvenamasis namas, tvartas, rūsys, svirnas. 1986 m. name ir svirne įrengta Utenos kraštotyros muziejaus ekspozicija, skirta A. ir M. Miškiniams. 1976 m. sodyboje mokytojui M. Miškiniui buvę mokiniai raseiniškiai pastatė ąžuolinį stogastulpį (skulptorius E. Talmantas). 1986 m. pastatytas ąžuolinis stogastulpis, skirtas poetui A. Miškiniui (skulptorius S Karanauskas).
Sodyba priklauso Jolantai Garjonienei gyvenančiai Vilniuje, Antano Miškinio dukrai, 2000 m. sodyba padovanota Utenos raj. savivaldybei.
Čia vyksta kasmetiniai tradiciniai uteniškių ir Utenos apskrities literatų poezijos pavasariai, literatūros šventės.

Danguolė Stunžėnienė

▲

Šlepečių kapinių Lietuvos partizanų ir nužudytų gyventojų kapas (Daugailių sen.). Pastatytas 0,7 m granito paminklas su 7 žuvusiųjų pavardėmis. 1945 07 01 NKVD kareiviai užpuolė Pušies kalne stovyklaujantį Mečio Medinio partizanų būrį. Per susišaudymą žuvo NKVD kareivių ir partizanai Antanas Blaževičius, Edvardas Dūdėnas, Jonas Peškaitis ir Antanas Rusakevičius. Vėliau keršydami NKVD kareiviai kluone sudegino Šlepečių k. gyventoją Juozą Žuklį, nužudė invalidą Praną Daubarą, Joną Lumpicką ir Joną Medinį. Visi žuvusieji (išskyrus Žuklį) palaidoti kaimo kapinėse.

Danguolė Stunžėnienė

▲

Šiožinių kaimo poeto Jono Šiožinio gimtoji sodyba (Daugailių sen.). Būsimasis poetas Jonas Šiožinys gimė 1915 06 26 ir pastoviai čia gyveno nuo 1915 m. iki 1938 m. Nuo 1940 m. iki 1946 m. gyveno Vilniuje. Nuo 1950 m. iki 1982 m. atostogaudavo ir lankydavosi tėviškėje. 1990 m. sodyba įrašyta į istorijos paminklų sąrašą. Išliko medinė klėtis, statyta XIX a. antroje pusėje, dabar naudojama kaip tvartas ir gyvenamas namas (statytas XIX a, antrojoje pusėje). Paminklinė teritorija 0,12 ha. Utenos raj. kraštotyros draugijos rūpesčiu 1989 m. vasarą sodyboje atidengtas ąžuolinis stogastulpis poeto Jono Šiožinio atminimui įamžinti (autorius – tautodailininkas Stasys Karanauskas).

Danguolė Stunžėnienė

▲

Sudeikių bažnyčios šventoriuje kunigo ir poeto Juozo Šnapščio-Margalio kapas. Aptvertas metaline tvorele. 1970 m. kapas įrašytas į kultūros vertybių sąrašus. Kapas įrengtas 1983 m.

▲

Taukelių kaimo senosiose kapinėse Jokūbo Šimkevičiaus kapas (Daugailių sen.) yra vidurinėje dalyje. Sklypo (1,20X0,60 m) pakraščiai apdėlioti akmenukais, Š. pakraštyje pastatytas ąžuolinis stogastulpis (h 4,20 m) su saulute ir žmogaus bajerlefu. Stogastulpio P. pusėje, vidurinėje dalyje iškaltas įrašas: ,,Čia ilsisi gydytojas / Jokūbas Šimkevičius / 1775–1818“. Š. pusėje įrašyta: ,,Tai Vilniaus medicinos draugijos steigėjas, Lietuvos pediatras, traumotologijos ir ortopedijos vadovėlių autorius“. Paminklą 1979 m. pastatė Utenos raj. medikai. Sukūrė Stasys Karanauskas.

Gintautas Surgailis

▲

Utenos Kristaus žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje palaidoto kunigo, literato, tautodailininko Petro Markevičiaus kapas. 1990 m. kapas įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą.

▲

Utenos miesto Tautos kančių memorialas Utenoje, šalia Užpalių g., prie Dauniškio ežero. Pastatyta 15 kryžių su 29 žuvusių partizanų pavardėmis. Kryžių autoriai Aleksas Jakštonis, Vladas Jankus, V. Pakalnis, I. Šapoka ir kt.

Danguolė Stunžėnienė

▲

Utenos naujųjų kapinių Lietuvos partizanų kapai. Tako Š. pusėje. 11 bendrų kapų sudaro eilę. 1945 m. palaidotas Nemeikščių k. (Mockėnų apl.) bunkeryje žuvęs partizanas Vladas Vaškelis. Toliau yra 4 partizanų, žuvusių 1951 m. Kušlių k. (Užpalių apl.) bunkeryje, kapai. Ant antro, trečio, ketvirto, penkto ir šešto kapo stovi standartiniai žemi gelžbetoniniai kryželiai. Septintajame kape palaidoti tremtiniai Antanas ir Jadvyga Ramanauskai. Aštuntajame kape – tremtinių Dijokų šeimos palaikai. Paminklas – stati šviesaus granito plokštė. Devintas kapas – tremtinės Juozapotos Dijokienės. Paminklas – iš gulsčių stačiakampių rusvo granito blokų. Dešimtajame (bendrame) kape palaidoti 1951 03 22 Napriūnų k. (Molėtų raj.) žuvę partizanai. Kape yra šių iš Rašės miško perkeltų partizanų palaikai: Juliaus Čipinio – Garso, Balio Graužinio – Uosio, Jurgio Graužinio, Juliaus Jakučio – Gintvyčio, Stasio Juodžio – Erškėčio, Juozo Klevo – Aido, Vandos Laurinavičiūtės – Žalgirės, Vytauto Ryliškio – Bitino, Alberto Rusteikos – Viesulo, Antano Sniegenos – Lizdeikos, Vytauto Šermukšnio, Balio Šinkūno – Paparčio, Algirdo Zitikio – Dobilo. Šiame kape palaidoti dar dviejų, kitoje Rašės miško vietoje rastų neatpažintų partizanų, manoma Natalijos Deveikytės – Vaidilutės ir Vytauto Pakšto – Vaidoto, palaikai. Eilės R. gale yra tremtyje mirusio Ričardo Stundžos kapas su akmens paminklu.

Balys Juodzevičius

▲

Utenos senųjų kapinių paminklai. Bažnyčios g. Paminkliniai yra 9 kapai ir 2 antkapiai.
Lietuvos karių kapai (IV 1296) yra kapinių R. pakraštyje – 40 m į Š R nuo koplyčios. 1919 – 21 žuvę kariai palaidoti 5 bendruose kapuose: pirmajame (2,1X2,16 m) – 3 kariai, antrajame (2,2X 6,9 m) – 8, trečiajame (2,33X4,6 m) – 6, ketvirtajame (2,2X6,0 m) – 7. Kapai aptverti metaline tvorele (h 0,6 m). Yra 28 standartiniai betoniniai kryžiai (h 0,75 m) su saulute aplink kryžmą.

Balys Juodzevičius

▲

Utenos senųjų kapinių Juozo Bakšio kapas. Yra pagrindinio tako R. pusėje. Paminklas – metalinė Jėzaus širdies skulptūra, stovinti ant 3 dalių marmuro pjedestalo; jo priekinėje plokštumioje iškaltas užrašas: ,,Eikite prie manęs visi, kurie / vargstate ir apsunkinti esate / aš jus atgaivinsiu. / (Mat. II 28)“, žemiau – ,,A+A kun. dr. Juozas / Bakšys, / g. 1884 IX 4. Mirė sužeistas už / tautinio švietimo darbą 1925 I 7“. Po užrašu iškalta taurė su ostija, statula, mišiolas ir lotyniškas užrašas: ,,Ilsėkis ramybėje“.
Juozas Bakšys – kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1884 09 04 Asmalų k. (Utenos raj.). 1904–08 m. mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, 1908–12 m. – Insbruko univ., teol. mokslų daktaras (1912). 1913 m. Vilniaus Visų šventųjų bažnyčios vikaras; dėstė liet. mokytojų kursuose. Nuo 1921 09 Merkinės progimnazijos vedėjas; čia dirbdamas aktyviai dalyvavo kultūrinėje ir politinėje veikloje. 1924 12 17 dėl tos veiklos buvo lenkų pašautas ir nuo žaizdų mirė.

Balys Juodzevičius

▲

Utenos senųjų kapinių Konstantino Jasiukaičio kapas. Yra apie 130 m. nuo pagrindinių vartų, 15 m į Š. nuo pagrindinio tako. Plotelio (2,00X1,50 m) pakraščiai iškloti betono plytelėmis. Antkapis – žemių sampilas (1,00X1,30 m) ir ąžuolinis stogastulpis (h 3,00 m) su stilizuota saulute; sukūrė Stasys Karanauskas. Po drožinėtais ornamentais papuoštu stogeliu yra statulėlė – žmogus su atversta knyga rankose. Liemens apatinėje dalyje yra įrašas: ,,Konstantinas / Jasiukaitis / rašytojas ir / publicistas / 1882–1941“. 1983 m. kapas sutvarkytas, pastatytas paminklas.
Konstantinas Jasiukaitis – rašytojas. Gimė 1882 m. Laboruose (Pakruojo rj.). Dalyvavo visuomeninėje veikloje, 1905–07 m. įvykiuose.

Gintautas Surgailis

▲

Utenos senųjų kapinių Karolinos Praniauskaitės kapas. Ant menamo kapo pastatytas ąžuolinis stogastulpis, kuriame užrašyta – ,,Karolina Praniauskaitė (1828–1859)“. Tačiau tiksli palaidojimo vieta nežinoma. Stogastulpį sukūrė Stasys Karanauskas.

Gediminas Isokas

▲

Utenos senųjų kapinių Pranciškaus Turauskio kapas su kryžiumi. P. Turauskis – kunigas, švietėjas, publicistas. Mirė 1919 m.

Gediminas Isokas

▲

Utenos Skaistašilio miško hitlerizmo aukų kapinės. Yra miško Š. R. dalyje, apie 150 m į Š. R. nuo Utenos – Užpalių kelio. Sklypas (ilgis 140 m, plotis – 30 ir 25 m) aptvertas betono stulpelių ir metalinių vamzdžių tvorele. Kapinių R dalyje 1988 m. pastatytas paminklas – Valentino Šimonėlio skulptūra ,,Skausmas“ (granitas, h apie 2,5 m).Yra 23 kapai – 19 bendrųjų ir 4 pavieniai. Bendrieji (didžiausi 60X2 m ir 55X2 m, kiti įvairaus dydžio) apie 1974 m. užlieti betonu, pavieniai apjuosti betono bordiūru.
1941 m. vasarą hitlerininkai ir jų vietiniai talkininkai šioje vietoje šaudė Molėtų, Tauragnų, Utenos ir kitų vietų gyventojus (daugiausia žydus). 1941 05 31 nužudyta 255, 1941 07 07 – 571, 1941 08 29 – 3782 žmonės (vyrai, moterys, vaikai). 1962 m. čia palaidoti iš Užpalių, Vyžuonų perkelti naujai surasti hitlerininkų nužudytų žmonių palaikai.

Birutė Šilinienė

▲

Antano Žvirono gimtosios sodybos liekanos yra Užpalių miestelio vidurinėje dalyje. Išlikęs tik Žvironų pirkios Š. galas (pietinis pristatytas XX a. II d-metyje). Dabar namas 1 aukšto, stačiakampio plano (15,5X7,3 m), su prieangiu ir ūkiniu priestatėliu šonuose. Pamatai iš akmenų, sienos iš rąstų, iš lauko apkaltos lentomis. Stogas dvišlaitis, dengtas skarda. Sodyba priklausė Paršiūnams. 1996 m. atidengta paminklinė lenta (autorius R. Šurkas). 1990 m. įrašyta į istorijos objektų sąrašą.

Danguolė Stunžėnienė

▲

Užpalių kapinėse palaidoto Lietuvos karo lakūno Juozo Namiko kapas. 1992 m. įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą. Paminklas atidengtas 1992 06 13.

Danguolė Stunžėnienė

▲

Užpalių kapinių Antano Žvirono kapas (IV 1303). Yra apie 25 m į P. V. nuo pagrindinio tako. Sklypas (2,5X3,7 m) išgrįstas akmenimis. Kapo P. V. gale yra paminklas – akmens luitas (h 1,25 m), papuoštas metaline saulute. Paminklo trijose plokštumose iškalta prof. Antano Žvirono ir kitų čia palaidotų Žvironų vardai, gimimo ir mirties datos.
Antanas Žvironas – fizikas, socialdemokratų veikėjas.

Juozas Banionis

▲

Vyžuonų kapinių Antano Masionio kapas yra kapinių P.V. dalyje, apie 30 m į V. nuo pagrindinių vartų, kapų III eilėje. Užima 2X2,5 m sklypą. Antkapį sudaro įv. dydžio akmenimis išdėliota kapavietė, želdynai ir stelos pavidalo dekoratyviai suskaidytas paminklas (pilkas akmuo; h 1,8 m, plotis 0,35 m). Paminklo viršutinės dalies skaidymas primena labai apibendrintų formų žmogaus figūrą. Apatinėje dalyje yra įrašas: ,,Antanas / Masionis / 1941–1974“. Antkapis įrengtas 1977 m.; skulpt. Steponas Šarapovas.
Antanas Masionis – poetas, literatūros kritikas.

Danguolė Stunžėnienė

▲

Vyžuonų kapinių Broniaus Radzevičiaus kapas yra apie 30 m, į Š. V. nuo Š.R. tvoros vartų, kapinių vidurinėje dalyje, kapų III eilėje. Užima 2,30X2,00 m plotelį. Antkapį sudaro šlifuoto akmens nutrūkstantis bordiūras, juosiantis želdynus, 2 gulsčios šlifuoto granito plokštės (0,6X0,6 m) kapavietės Š. V. dalyje ir paminklas – 2 akmenų (h 1,2 m, plotis 0,7 m) su geležies kompozicija. Paminklo viršuje įkomponuotas dekoratyvinis stiklo žibintas. Antkapinėse plokštėse iškalti įrašai: pirmojoje (arčiau paminklo) ,,1940.XII.24 / Bronius / Radzevičius / 1980.X.10“, antrojoje – ,,Aš čia buvau / Aš gyvenau / Kentėjau / Aš tikėjau / Mylėjau aš“. Antkapis įrengtas 1983 m., archit. Remigijus Repšys. Bronius Radzevičius – rašytojas.

Gintautas Surgailis

▲

Kapinės (Sąrašą sudarė Danguolė Stundžėnienė)

Daugailių seniūnija:

Antandrajos kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,13 ha plotą. Yra nedidelėje kalvoje, apjuostos keliu ir ganykla. Jose auga pavieniai lapuočiai medžiai, alyvų krūmai. Laidojimo žymių nėra.
Kapinėse išlikęs vienas antkapinis paminklas su benykstančiu memorialiniu užrašu: „A+A Drobelis Jonas, Justino 1925–1947 tragiškai žuvęs“ ir guli nusviręs akmeninio kryžiaus pjedestalas. Vietomis yra išlikę kapinių tvoros akmenys.

Antilgės kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Kapinės yra nedideliame pakilime, apjuostos mišku ir ariama žeme. Išlikę keli betoniniai ir geležiniai antkapiniai paminklai. Žymūs buvusios akmeninės kapinių tvoros likučiai.

Bajoriškių kaimo kapinės užima 0,10 ha plotą. Kapinės yra kalvoje, apjuostos ganykla. Apaugusios spygliuočiais ir lapuočiais medžiais. Išlikę keletas granitinių antkapinių paminklų, kurių memorialiniai užrašai lenkų kalba. Užrašų datos: 1855 m., 1860 m., 1905 m. Kapinėse palaidota Marijona Naruševičienė-Stankovskytė, Justinas Stankovskis.

Brinkliškių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos nenaudojama žeme. Jose auga alyvų krūmai. Yra keletas teracinių ir betoninių antkapinių paminklų, kurių užrašų datos: 1905 m., 1988 m. ir t. t. Kapinės aptvertos medine tvorele.

Daržinių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra lygioje vietoje, buvusioje J. Uborevičiaus kolūkio gamybinio centro teritorijoje. Jose auga seni lapuočiai medžiai ir krūmai. Išlikę keli betoniniai ir geležiniai antkapiniai paminklai, kurie datuojami – 1894 m., 1916 m., 1933 m.

Daugailių I kapinės veikiančios, yra kalvoje, apjuostos mišku, keliu, ganykla, apaugusios lapuočiais medžiais, krūmais. Vyrauja teraciniai, akmeniniai paminklai. Palaidojimų datos: 1886 m., 1896 m., 1901 m., 1910 m., 1919 m., 1929 m., 1934 m. ir t. t. Čia palaidoti 17 Lietuvos karių savanorių, žuvusių 1919 m. – 1921 m. Jų kapai yra istorijos paminklai. 1996 m. pabaigoje kapinėse buvo palaidotas vienas iš seniausių Lietuvos kariuomenės savanorių ir kūrėjų Jonas Valiukėnas. 1990 m. iš Irkutsko buvo atvežti ir palaidoti tremtinio Kazimiero Kilbausko palaikai (1885–1949 m.). Yra rezistentų kapų: Juozo Kilbausko (1921–1945 06 11), Kazimiero Juodėno (1905–1945), tragiškai žuvusių A. Norkūno ir A. Juodėno, Vytauto Kruopio (1925–1945), Antano Tutino (1926–1945) m. ir kitų. Kapinėse ilsisi keletas kunigų: K. Kiršinas (1828–1929) ir nuo 1897 iki 1936 m. dirbęs Daugailių parapijos klebonu kunigas Juozas Čepėnas.

Daugailių II kapinės neveikiančios, yra Daugailių piliakalnio viršūnėje. Užima 0,10 ha plotą. Teritorijos ribos apsodintos gyvatvore. Yra teracinių ir granitinių paminklų. Palaidojimai 1945 m., 1948 m., 1957 m., 1960 m.,1966 m. 1990 m. buvusios Daugailių bažnyčios vietoje, kapinėse, pastatytas medinis ornamentuotas kryžius (meistras Edvardas Mozūra).

Duobių kaimo I kapinės neveikiančios, užima 0,09 ha plotą. Yra nedidelėje kalvelėje, apjuostos kultūrine ganykla ir mišku. Laidojimo žymių nėra.

Duobių kaimo II kapinės neveikiančios, užima 0,15 ha plotą. Yra nedidelėje kalvelėje, apjuostos ariama žeme. Š.R. šlaite yra lapuočių medžių eilė. Laidojimo žymių nėra.

Garnių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra nedidelėje kalvelėje, apjuostos nenaudojama žeme. Jose auga įvairūs medžiai bei krūmai. Laidojimo žymių nėra.

Gatelių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Kapinės apaugusios mišku. Yra keli betoniniai antkapiniai paminklai ir du akmeniniai paminklai su geležiniais kryžiais viršūnėse.

Juknėnų kaimo kapinės neikiančios, užima 0,22 ha plotą. Yra nedideliame pakilime, apjuostos ariama žeme bei keliuku. Vakarinėje dalyje ribos apsodintos lapuočių medžių eile. Vyrauja teraciniai paminklai.

Kubilių kaimo kapinės veikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra kalvos viršūnėje, apjuostos ariama žeme bei mišku. Jose daug įvairių antkapinių paminklų.

Maneičių kaimo I kapinės neveikiančios, užima 0,11 ha plotą. Yra 0,8 m aukščio pakilime, apjuostos ariama žeme bei akmenų krūvomis. Auga retos pušys. Yra išlikę keli geležiniai ir bevirstantys mediniai kryžiai, kurių užrašai neįskaitomi bei du betoniniai paminklai.

Mikolojūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,08 ha plotą. Yra nedidelėje kalvoje, apjuostos ariama žeme. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Išlikęs tik vienas betoninis antkapinis paminklas.

Narvydžių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra 1 m pakilime, apjuostos ariama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais bei krūmais. Laidojimo žymių nėra.

Nečėnų kaimo sentikių kapinės veikiančios, užima 0,20 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos mišku. Apaugusios retu mišku. Daug betoninių ir teracinių paminklų.

Nuodėgulių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra nedidelėje kalvoje, apjuostos ariama žeme ir mišku. Apaugusios mišku. Laidojimo žymių nėra. Išlikę buvusios tvoros akmenys, antkapinis paminklas, kurio užrašas: ,,Jonas Pakalnis 1875–1956 m.“ ir penki kapai, kurie prižiūrimi.

Paberžės kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos mišku. Auga pavieniai medžiai. Yra betoninių ir geležinių antkapinių paminklų. Kapinių centre stovi aukštas metalinis kryžius.

Pakryžės kaimo kapinės. Ant kapinių buvo daug kryžių, todėl kapinės pavadintos Pakryže. Neveikiančios.

Pikčiūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra 1 m pakilime, apjuostos mišku bei keliuku. Jose yra betoninių antkapinių paminklų.

Pliupų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra nedideliame pakilime ir apjuostos ariama žeme. Apaugusios įvairiais medžiais bei krūmais. Išlikę keli betoniniai antkapiniai paminklai.

Radeikių kaimo kapinės veikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra lygioje vietoje, šalimais – ūkininko sodyba. Vyrauja teraciniai, akmeniniai antkapiniai paminklai, kurių memorialiniai užrašai byloja mirties datas: 1894 m., 1902 m., 1923 m., 1944 m., ir t. t. Keletas kapaviečių aptverta metalinėmis ornamentuotomis tvorelėmis. Prieš keletą metų kapinėse pastatytas medinis ornamentuotas kryžius.

Ruklių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,13 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos ganykla. Auga reti medžiai ir krūmai. Yra teracinių ir akmeninių paminklų, išlikę neįskaitomi užrašai. Keletas kapaviečių aptverta metalinėmis ornamentuotomis tvorelėmis.

Šikšnių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Kapinės yra nuokalnėje, apjuostos ganykla, keliuku. Auga keli maumedžiai ir alyvų krūmas. Išlikęs vienas akmeninis paminklas. Laidojimo žymių nėra. Užrašas akmeniniame paminkle lenkų kalba, iškalta data – 1863 m.

Šiožinių kaimo kapinės.
Neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra didelės kalvos šlaite, apjuostos ganykla ir mišku. Auga pavieniai medžiai. Išlikę keletas betoninių antkapinių paminklų. Yra devyni kapų kauburėliai. 1993 metais kapinėse pastatytas metalinis aukštas kryžius su dedikacine lentele: ,,A+A Jūs amžinai gyvi mūsų širdyse. Šiožiniškiai ir Voliškis“. Čia ilsisi rezistentai Antanas Štuka iš Šiožinių kaimo ir Antanas Žalkauskas iš Antalieptės. Ant jų kapų paminklai nepastatyti.

Šlepečių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,07 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos pieva bei ganykla. Jose auga pavieniai medžiai bei krūmai. Yra teracinių ir betoninių antkapinių paminklų. Kapinėse palaidoti Lietuvos rezistencijos dalyviai, nužudyti NKVD (4 žmonės) ir 3 kaimo gyventojai.

Taukelių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,07 ha plotą. Jos yra lygioje vietoje. Išlikusi akmenų mūro tvora ir kapinių koplyčios griuvėsiai. Auga reti lapuočiai medžiai. Yra vienas betoninis antkapis, vienas akmeninis antkapinis kryžius su sunkiai įskaitomu memorialiniu užrašu bei data ,,1893“. 1979 m. pastatytas stogastulpis gydytojui Jokūbui Šimkevičiui. Sukūrė Stasys Karanauskas.

▲

Kuktiškių seniūnija:

Avižieniškio (Tauragnų) žydų kapinės neveikiančios, užima 0,6 ha plotą. Aptvertos akmenų tvora. Auga lapuočiai medžiai ir krūmai. Išlikę daug akmeninių paminklų.

Buitūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra 1 m aukščio pakilime, apjuostos ariama žeme. Jose auga pavieniai medžiai. Išlikę keli nugriuvę mediniai kryžiai. Laidojimo žymių nėra. Kapinės apjuostos akmenų tvora ir pastatytas ornamentuotas kryžius.

Jauniškių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,10 ha plotą. Yra miške, vadinamame Kapų kalnu. Kapinės apaugusios tankiu lapuočių mišku.

Kuktiškių miestelio kapinės veikiančios, užima 2,2 ha plotą. Yra kalnelyje. Jose auga pavieniai mišrūs medžiai. Daug antkapinių paminklų. Vyrauja teraciniai antkapiniai paminklai. Kapinėse palaidoti partizanai Pranas Cibas, Vincas Deveikis ir kt., kuriems paminklus 1996 m. pastatė Lietuvos šaulių sąjungos Utenos rinktinė.
Kapinėse palaidotas knygnešys Liudvikas Kuliešius (Misevičius), kuris spaudos į Vilnių eidavęs pėsčias. Kuktiškėnai, jį pagerbdami, pastatė paminklą su pavaizduota šviesą simbolizuojančia liepsnele.

Kačiūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Auga vienas klevelis. Apjuostos akmenų mūro tvora. Išlikę keli antkapiniai paminklai. Jose palaidoti Lietuvos partizanai: Vytautas Augulis (1912–1945), Juozas Kunigėlis (1898–1945), Jonas Liulevičius–Dobilas (1924–1945 03 23), Jonas Stundžia (1907–1945), Juozas Vitkus (1913–1945). Yra geležinis kryžius su užrašu: ,,Žuvusiems už Lietuvos laisvę“.

Liepiniškių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apaugusios lapuočiais medžiais. Laidojimo žymių nėra. Išlikęs vienas akmeninis antkapinis paminklas. Akmeniniame paminkle iškalta data ,,1832“. Kapinės aptvertos akmenų tvora.
Ryliškių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra nedideliame pakilime. Išlikęs vienas medinis kryžius.

▲

Leliūnų seniūnija:

Antalgės kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,68 ha plotą. Yra lygumoje. Apjuostos ganykla, miškeliu. Auga lapuočiai ir spygliuočiai medžiai. Yra keletas teracinių paminklų. Palaidojimų datos: 1902 m., 1909 m., 1942 m., 1952 m. Kapinių centre stovi ąžuolinis stogastulpis, kuriame surašyta šiose kapinėse palaidotų žmonių pavardės: Apacenkos, Bagočiūnai, Čarnai, Girniai, Jurgelevičiai, Kalasauskai, Limbai, Matuliauskai, Pakajevai, Putrimai, Radzevičiai, Ramoškai, Slapšiai, Šapokai, Šimeliai, Voveriai, Žinduliai. Paminklą sukūrė uteniškis tautodailininkas Stasys Karanauskas. Kapinėse palaidotas nežinomas kareivis, jam yra pastatytas teracinis paminklas.

Avižienių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,11 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos ariama žeme. Apaugusios mišriais medžiais. Yra keletas teracinių paminklų. Įskaitoma tik 1914 m. palaidojimo data, kitos datos neįskaitomos. Pastatytas vienas neaukštas medinis kryželis prie atnaujinto kapo kauburėlio.

Ažugirių kaimo I kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra nedidelėje kalvelėje, apjuostos sodu, mišku, ariama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais ir krūmais. Yra vienas akmeninis kryžius, 2 antkapiniai paminklai. Palaidojimų datos: 1894 m., 1897 m., 1907 m.

Ažugirių kaimo II kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos gamybinio centro kiemu, ganykla. Yra vienas akmeninis kryžius ir antkapinio paminklo liekanos. Apaugusios lapuočiais medžiais.

Bajoriškių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,08 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos ganykla ir nenaudojama žeme bei lauko keliuku. Auga lapuočiai medžiai ir krūmai. Yra vienas antkapinis paminklas ir vienas medinis kryžius.

Bulinskių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos kultūrine ganykla. Auga alyvų krūmai ir beržai. Yra vienas medinis kryžius.

Budreikėlių kaimo kapinės neveikiančios. Yra lygumoje, apjuostos mišku, užima 0,01 ha plotą. Yra arkiniai vartai. Laidojimo žymių bei antkapių nėra. Buvusios dvaro kapinaitės.

Jasonių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,12 ha plotą. Yra lygioje vietoje, šalia kiemas, asfaltuotas kelias. Apaugusios lapuočiais medžiais ir krūmais. Išlikę keletas betoninių ir akmeninių paminklų be metalinių kryžių viršūnėse ir vienas laidojimo rūsys su juodo marmuro paminklu, kurio užrašas lenkų kalba. Čia palaidota keletas Jaloveckų, mirusių 1885 m., 1886 m., 1895 m. Kitų palaidojimų datos: 1863 m., 1930 m.

Labeikių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra nedideliame pakilime. Apjuostos nenaudojama žeme, šalimais yra sodyba. Teritorijoje auga spygliuočiai medžiai. Antkapinių paminklų nėra.

Leliūnų miestelio kapinės veikiančios, užima 0,81 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos lauko keliuku, ganykla. Palei kapinių tvorą pasodinta lapuočių medžių eilė. Yra daug akmeninių ir teracinių antkapinių paminklų. Palaidojimų datos: 1859 m., 1885 m., 1889 m., 1905 m., 1920 m., 1936 m., 1943 m., 1966m. ir t. t. Kapinių P. pusėje įrengti partizanų kapai su cementiniais kryželiais. Senųjų paminklų užrašai lenkų kalba. Daug kapaviečių aptverta metalinėmis ornamentuotomis tvorelėmis.

Medinių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,07 ha plotą. Yra nedidelėje kalvelėje, apjuostos ariama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais ir krūmais. Yra keli kapų kauburėliai. Ant kapinių paminklų nėra.

Mirkėnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos ariama žeme, ganykla, šalimais yra sodyba. Apaugusios lapuočiais medžiais ir krūmais. Yra vienas medinis kryžius ir trys teraciniai paminklai. Kapines juosia sukrautų akmenų tvora. Prieš keletą metų kapinėse naujai supilta 52 kapų kauburėliai ir pastatytas medinis ornamentuotas kryžius.

Narkūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,16 ha plotą. Yra kalvoje, apaugusios beržais ir alyvų krūmais. Apjuostos krūmais ir ariama žeme, ganykla. Yra trys akmeniniai antkapiniai paminklai. Jų užrašai išdilę, nebeįskaitomi. Vienas paminklas datuojamas 1911 m. Kapinėse palaidotas kaimo daraktorius ir sodžiaus švietėjas Vincentas Šyvis. Antkapinio paminklo nėra.

Pakalnių kaimo kapinės veikiančios. Įkurtos XIX a. pabaigoje. Užima 0,59 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos ganykla ir asfaltuotu keliu. Auga pavieniai lapuočiai medžiai ir dekoratyviniai krūmai. Yra daug teracinių ir akmeninių paminklų. Aptvertos 0,7 m aukščio akmens mūro tvora. Yra palaidoti 3 Lietuvos savanoriai, 9 Lietuvos partizanai. Lietuvos savanorių kapai: K. Radzevičiaus, V. Bruzbarto ir P. Didžiulio, kurie žuvo 1919 05 21.

Stabulankių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Ant kalno, apjuostos krūmais ir nenaudojama žeme. Auga pavieniai lapuočiai medžiai ir krūmai. Aptvertos akmenų mūro tvora. Yra 1 medinis , 1 geležinis ir 2 akmeniniai kryžiai. Yra keliolika antkapinių paminklų. Kapinėse palaidoti du Lietuvos partizanai: Jurgis Vasiljevas ir Domas Bagočiūnas.

Šileikių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 hą plotą. Yra nedidelėje kalvelėje, apjuostos nenaudojama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais. Yra 1 medinis kryžius ir 3 teraciniai paminklai. Fragmentiškai išlikusi akmenų tvora.

Vaitkūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra lygioje vietoje, aptvertos akmenų tvora. Apaugusios lapuočiais medžiais. Yra 1 akmeninis kryžius. Laidojimo žymių nėra.

Velbiškių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos nenaudojama žeme. Auga lapuočiai medžiai. Yra vienas medinis kryžius.

Viskėnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra nežymioje kalvelėje. Apjuostos miškeliu. Aptvertos 0,6 m aukščio akmenų mūro tvora. Jose auga lapuočiai medžiai. Yra vienas medinis kryžius.

Vieteikių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra lygioje vietoje, miške. Auga pavieniai medžiai ir alyvų krūmai. Yra trys mediniai kryžiai. Laidojimo žymių nėra.

Vieteikių (Ignapolio) kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,20 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos ariama žeme. Jose auga lapuočiai medžiai. Yra pavienių akmenų. Laidojimo žymių nėra.

Vosgėlių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra nedidelėje kalvoje, apjuostos mišku, pieva, lauko keliuku. Jose auga lapuočiai medžiai. Aptvertos 0,7 m aukščio akmenų mūro tvora. Yra vienas akmeninis 2,5 m aukščio kryžius. 1996 m. Lietuvos šaulių sąjungos Utenos rinktinė pastatė betoninį paminklą kapinėse palaidotam partizanui Kunčiūnui – Leopardui (1914–1946), buvusiam Vosgėlių kaimo šaulių būrio vadu.

▲

Saldutiškio seniūnija:

Antalamiestės kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,09 ha plotą. Yra kalvelėje. Apaugusios mišriais medžiais. Yra išlikęs vienas antkapinis paminklas. Jo užrašas išblukęs, neįskaitomas. Kapinės aptvertos sukrautų akmenų tvora.

Alžutėnų kaimo kapinės veikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Yra daug antkapinių paminklų. Vyrauja teraciniai.

Dryžių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos kultūrinė ganykla ir lauko keliuku. Apaugusios lapuočiais medžiais. Laidojimo žymių nėra. Kapinėse yra dailės paminklas – stogastulpis su ornamentuotu kryželiu, pastatytas 1871 metais. Stogastulpis su keturšlaičiu stogeliu aptvertas 1 m aukščio medine tvora. Kapinės aptvertos krautų akmenų tvora.

Gaivenių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra nedideliame pakilime. Apjuostos ariama žeme. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Yra išlikę daug antkapinių paminklų, ypač teracinių.

Gatakiemio kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra nedideliame pakilime. Apjuostos ariama žeme. Apaugusios pušimis. Išlikę du antkapiniai paminklai.

Indubakių kaimo kapinės.
Neveikiančios, užima 0,02 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos ariama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais ir krūmais. Išlikę tik du mediniai kryžiai. Kapinėse yra naujas ornamentuotas kryžius, stogastulpis ir medinis originalios formos paminklas.

Kirdeikių kaimo I kapinės veikiančios, užima 0,49 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos ariama žeme. Apaugusios mišriais medžiais. Yra daug antkapinių paminklų. Vyrauja teraciniai. Kapinėse palaidotas 1939 09 06 tragiškai žuvęs 35 metų amžiaus policininkas Petras Juodagalvis.

Kirdeikių kaimo II kapinės. neveikiančios, užima 0,09 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apaugusios medžiais ir krūmais. Palaidojimų datos: 1931 m., 1933 m., 1935 m. Išlikę 24 antkapiniai paminklai. Kapinės aptvertos medine tvora.

Lamėsto kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra kalnelyje. Apjuostos ariama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais. Išlikęs tik vienas medinis kryžius ir antkapis. Atgimimo laikotarpiu kapinėse pastatyta 16 vienodų, mažų, medinių kryželių ir vienas aukštas medinis kryžius.

Paąžuolių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apaugusios lapuočiais medžiais. Yra išlikę keletas antkapinių paminklų. Palaidojimų datos: 1925 m., 1931 m., 1933 m., 1946 m., 1949 m. Kapinių viduryje stovi aukštas medinis neornamentuotas kryžius ir stogastulpis su Nukryžiuotojo skulptūrėle bei mediniu ornamentuotu kryžiumi viršūnėje. Kapinės aptvertos sukrautų akmenų tvora.

Plaučiškių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra kalvelėje. Auga reti lapuočiai medžiai. Yra išlikę keturi antkapiniai paminklai. Palaidojimų datos: 1944 m., 1953 m. Yra palaidoti Lietuvos partizanai: Vladas Vedrickas ir Ignas Šutinys (1923–1945), Jonas Ryliškis (1929–1944), Albertas Jurgelevičius – 1953 m.. Kapinės aptvertos sukrautų akmenų tvora.

Ripaičių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Apaugusios mišriais medžiais. Yra išlikęs 1 antkapinis akmeninis paminklas, datuojamas 1908 m. Kapinės aptvertos medine tvora. Išlikę 13 kapų kauburėlių.

Saldutiškio miestelio kapinės veikiančios, užima 0,51 ha plotą. Yra kalnelyje. Apaugusios įvairiais medžiais. Yra daug antkapinių paminklų. Vyrauja teraciniai, akmeniniai paminklai ir metaliniai ornamentuoti kryželiai. Palaidojimų datos: 1925 m., 1941 m., 1947 m. ir t. t. Kapinėse yra palaidota rezistentų: Stasys Baltys (1895–1949), Bronius Žala (1924–1946), Kazimieras Bubulis, Kazimieras Kaladinskas, Antanas Skunčikas, Kazimieras Milašius, žuvę 1947 m., Albinas Guiga, Vincas Gumauskas – Gailius, Jaronimas Kaušyla, Vincas Žilėnas – Zubrys, žuvę 1945 m., Bronislovas Zinkevičius, žuvęs 1946 m., bei neįvardinti, nežinomi partizanai, žuvę 1946 11 17. 1996–1997 m. perlaidoti buvę partizanai Justinas Balčiūnas, Antanas Maknys.

Saldutiškio II-ojo pasaulinio karo rusų karių kapinės neveikiančios, užima 0,02 ha plotą. Yra kalnelyje. Kapinėse buvo pastatytas 2X2 m ir 4 m aukščio paminklas. Palaidoti rusų kariai, žuvę 1941–1945 metais. 1994 m. Utenos raj. Saldutiškio sen. tarybos sprendimu pakeistas kapinių pavadinimas į ,,Dvaro kalno kapines“ ir nugriautas obeliskas.

Stasiūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,1 ha plotą. Nekartografuotos. Neparuoštas kapinių teritorijos planas.

Strokinių kaimo kapinės užima 0,06 ha plotą. Yra nedideliame pakilime. Apaugusios lapuočiais medžiais. Yra daug antkapinių paminklų. Vyrauja teraciniai.

Šarkių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos kultūrine pieva. Apaugusios lapuočiais medžiais. Išlikęs tik vienas akmeninis antkapinis paminklas.

Trinkūnų kaimo kapinės buvo neveikiančios. Užėmė 0,04 ha plotą. Augo keli lapuočiai medžiai. 1995 m. kapinės buvo praplėstos ir dabar jose intensyviai laidojama. Senoji kapinių dalis aptverta sukrautų akmenų tvora, yra keletas naujų palaidojimų: 1991 m., 1993 m., 1995 m. Čia stovi įdomus paminklas su užrašu lenkų kalba, skirtas grafų Jaloveckių atminimui.

▲

Sudeikių seniūnija:

Armališkių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,09 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos ganykla ir ariama žeme. Jose yra du mediniai kryžiai.

Baltakarčių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos ganykla ir lauko keliuku. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Išlikęs vienas betoninis antkapinis paminklas Konstantinui Geleževičiui. Jis datuojamas 1890 m.

Bikūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,08 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos ganykla, mišku ir nedirbama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais. Jose daug teracinių ir betoninių antkapinių paminklų. Kapinėse ilsisi 1944 m. žuvusių ,,Eimučio“ būrio partizanų palaikai: Leono Braknio, Jono Kanapecko, Adolfo Slapšinsko ir kitų.

Juškėnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos mišku, ganykla. Yra keletas betoninių antkapinių paminklų. Apaugusios medžiais. Palaidojimų datos nežinomos.

Kruopiškio (Ruzgiškių) kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra kalvelėje, apaugusios spygliuočiais medžiais, apjuostos mišku, nenaudojama žeme ir kultūrine ganykla. Yra vienas akmeninis antkapinis paminklas, kurio memorialinis užrašas skelbia, kad čia palaidotas Tadeušas Burokas. Kapinės neaptvertos.

Liepakalnio (Ubagų) kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apaugusios lapuočiais medžiais, apjuostos ariama žeme. Šalimais yra sodyba. Yra keli teraciniai antkapiniai paminklai.

Luknių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,17 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos kultūrinė pieva. Apaugusios pušimis. Buvo išlikęs vienas 6 m aukščio medinis kryžius, kuris iki šių dienų sunyko ir nuvirto. Kapinių teritorijoje vietoje sunykusių, sukasti 3 kapų kauburėliai prižiūrimi. 1996 metais kapinių viduryje pastatytas aukštas medinis, neornamentuotas kryžius.

Nolėnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,16 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos ariama žeme ir ganykla. Apaugusios spygliuočiais, lapuočiais medžiais. Yra išlikęs vienas 5 m aukščio medinis kryžius. Jis baigia sunykti.

Pilvelių kaimo kapinės veikiančios, užima 0,04 ha plotą. Auga keletas senų lapuočių medžių. Laidojama eilėmis. Palaidojimų datos: 1883 m., 1927 m., 1993 m, ir t. t. Vyrauja akmeniniai ir teraciniai paminklai. Kapinės aptvertos vielos tinklo tvora. XX a. kapinėse palaidotas dvarininkas Drazdauskas.

Sirutėnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,02 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostoje nenaudojama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais. Išlikę kapinių koplyčios sienų fragmentai ir rūsinė dalis. Antkapinių paminklų, kapų kauburėlių nėra.

Sudeikių miestelio kapinės veikiančios, užima 1,1 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apaugusios įvairiais medžiais, aptvertos 1 m aukščio akmens mūro tvora, apjuostos ariama žeme, miškeliu ir asfaltuotu keliu. Vyrauja teraciniai antkapiniai paminklai. Yra senų geležinių kryžių. Vienas senesnių antkapinių paminklų datuojamas 1894 m. Kapinėse palaidotas prof. Antanas Kavolėlis (1938–1987), pastatytas akmeninis paminklas su bareljefiniu portretu.

Šeimyniškių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apaugusios lapuočiais medžiais. Apjuostos ganykla ir ariama žeme. Yra du betoniniai antkapiniai paminklai.

Toleikių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,09 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apaugusios lapuočiais medžiais, apjuostos ganykla ir ariama žeme. Išlikę du mediniai kryžiai. Laodojimo žymių nėra.

Verbūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,1 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos ariama žeme, ganykla ir keliuku. Apaugusios lapuočiais medžiais. Yra išlikęs vienas antkapinis paminklas.

Viešeikių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apaugusios lapuočiais medžiais, apjuostos ariama žeme, ganykla, šalimais yra sodyba. Yra trys metaliniai kryžiai ir keletas betoninių antkapinių paminklų. Memorialiniai užrašai, datos neišlikusios. Vienas kapas aptvertas metaline tvorele.

▲

Tauragnų seniūnija:

Antabaltės kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,43 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos mišku, ariama žeme ir lauko keliuku. Išlikę 10 antkapinių akmeninių, betoninių paminklų bei kaltinių kryžių. Palaidojimų datos: 1927 m., 1944 m., 1973 m. Kapines juosia sukrautų akmenų tvora.

Balčių kaimo kapinės veikiančios, užima 0,13 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos ariama žeme ir ganykla. Jose auga pavieniai lapuočiai medžiai. Yra daug teracinių ir akmeninių paminklų. Seniausias pastatytas 1931 m., naujausias – 1996 m. Yra palaidoti trys Lietuvos partizanai: Antanas Kindurys, Rapolas Kučinskas ir Petras Šyvis. Taip pat palaidotas Lietuvos savanoris Augustinas Šyvis (1888–1942). Kapinės aptvertos medine tvora.

Bajorų kaimo kapinės nevaikiančios, užima 0,13 ha plotą. Yra kalvelėje. apjuostos kultūrine ganykla. Auga keli medžiai, krūmai. Laidojimo žymių nėra.

Daunorių kaimo kapinės veikiančios, užima 0,43 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos ariama žeme, ganykla. Vakarinėje kapinių dalyje auga pavieniai lapuočiai medžiai. Yra daug antkapinių teracinių ir akmeninių paminklų.

Gaidelių kaimo kapinės. Neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos mišku. Apaugusios lapuočiais medžiais. Yra antkapinių teracinių paminklų.

Gaidžių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra kalnelyje. Apjuostos mišku. Apaugusios spygliuočiais medžiais. Yra antkapinių teracinių paminklų.

Kalvių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos mišku. Apaugusios lapuočiais medžiais. Yra 2 akmeniniai ir 1 geležinis kryžiai.

Kvyklių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos ariama, nenaudojama žeme ir asfaltuotu keliu. Apaugusios lapuočiais medžiais. Yra granitinis paminklas.

Lukošiūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos mišku ir ganykla. Apaugusios spygliuočiais medžiais. Yra keletas antkapinių paminklų ir teracinių kryžių.

Minčios miško kapinės. Palaidoti 1863 m. sukilėliai. Žr. Žigų kaimo kapinės (taip įvardinta kartografavimo medžiagoje).

Paduobio kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos mišku. Nei medžiai, nei krūmai neauga. Antkapinių paminklų, kryžių nėra. Laidojimo žymių nėra.

Rukšėnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,02 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos mišku. Apaugusios alyvų krūmais. Yra keletas kryžių ir teracinis antkapis.

Ruzgiškės kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos sodintų eglių jaunuolynu. Apaugusios lapuočių mišku. Yra vienas akmeninis kryžius. Laidojimo žymių nėra.

Sirvydžių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,09 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos mišku, lauko keliuku. Neauga nei medžiai, nei krūmai. Antkapinių paminklų, kryžių nėra. Laidojimo žymių nėra.

Sirvydžių kaimo sentikių kapinės veikiančios, užima 0,23 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos mišku. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Yra daug teracinių ir akmeninių paminklų.

Sėlos kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,10 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos mišku ir nenaudojama žeme. Apaugę spygliuočiais medžiais ir krūmais. Yra keletas medinių kryžių ir 1 geležinis, keletas akmeninių ir betoninių paminklų. Palaidojimų datos: 1884 m., 1910 m., 1925 m. Kapinėse yra palaidotų Lietuvos partizanų, išlikę betoniniai antkapiai, antkapiniai paminklai, tačiau nėra memorialinių lentų. Kapinės aptvertos sukrautų akmenų tvora.

Stūglių kaimo I kapinės neveikiančios, užima 0,09 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos ariama žeme, lauko keliuku ir keliu. Neauga nei medžiai, nei krūmai. Yra 1 metalinis kryžius. Laidojimo žymių nėra.

Stūglių kaimo II kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos keliu, ariama žeme. Apaugusios medžiais. Yra keletas teracinių, betoninių paminklų, metalinių kryžių. Kapavietės aptvertos metalinėmis tvorelėmis.

Stučių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos mišku. Apaugę spygliuočiais medžiais bei krūmais. Yra 3 akmeniniai ir 1 geležinis kryžiai.

Šeimaties kaimo sentikių kapinės veikiančios, užima 0,54 ha plotą. Yra kalvos šlaite. Apjuostos mišku, ariama ir nenaudojama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais. Yra daug teracinių, akmeninių paminklų. Dar išlikę seni, menantys 1863 metus, akmenys.

Šeimaties kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,14 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos ariama ir nenaudojama žeme. Apaugusios spygliuočiais medžiais. Laidojimo žymių nėra.

Tauragnų I kapinės veikiančios, užima 1,6 ha plotą. Yra kalvoje su lygiu paviršiumi. Apjuostos ganykla, nenaudojama žeme, šalia jų yra sodyba bei Tauragnų bažnyčia. Kapinėse auga pavieniai lapuočiai medžiai ir dekoratyviniai krūmai. Yra daug teracinių, akmeninių paminklų. Kapinėse palaidotas knygnešys Motiejus Balčiūnas-Medinis. Jo atminimui anūkė Stefanija Lagūnienė pastatė gražų kryžių. 1996 m. palaidota habilituota gamtos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė. 1995 m. kapinės buvo išplėstos. Naujoji dalis užima 1,3 ha plotą ir yra aptverta akmenų mūro tvora.

Tauragnų II kapinės neveikiančios, užima 0,51 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos nenaudojama žeme ir sodybomis. Auga pavieniai lapuočiai medžiai ir krūmai. Yra keletas akmeninių paminklų. Čia buvo laidojami kunigai. Palaidojimų datos: 1886 m., 1924 m., 1951 m. Šioje teritorijoje ilgą laiką stovėjo Tauragnų bažnyčia. Išlikę pamatai. Buvusio altoriaus vietoje 1990 m. pastatytas medinis aukštas, gausiai ornamentuotas kryžius (sukūrė uteniškis tautodailininkas Pranas Kaziūnas). Jis skirtas paskutinėms čia aukotoms šv. mišioms 1944 07 19, sudegus bažnyčiai. 1997 m. bažnyčios vietoje buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai.

Tauragnų III kaimo kapinės neveikiančios. Yra kalvelėje, apjuostos ariama žeme. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Yra 1 geležinis kryžius.

Taurapilio kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,26 ha plotą. Yra kalvelėje. Apjuostos kultūrine ganykla. Auga pavieniai medžiai ir krūmai. Laidojimo žymių nėra. Kapinių teritorijoje yra keletas seniai iškastų duobių.

Vyžių kaimo kapinės veikiančios, užima 0,09 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos ganykla, mišku. Rytinėje kapinių dalyje yra medžių eilė. Yra teracinių, akmeninių paminklų. Kapinės aptvertos akmenų mūro tvora. Biologijos mokslų daktaras Romualdas Šimkūnas 1997 m. kapinėse pastatė medinį kryžių visiems Vyžių žmonėms, išėjusiems nebūtin.

Vidžiūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos ganykla, ariama žeme, mišku. Apaugusios spygliuočiais medžiais. Yra keletas teracinių paminklų, akmeninių bei geležinių kryžių.

Žiezdrių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra šlaite. Apjuostos kultūrine ganykla. Neauga nei medžiai, nei krūmai. Laidojimo žymių nėra.

Žigų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos mišku. Auga pavieniai spygliučiai medžiai. Yra vienas geležinis kryžius, skirtas Jonui Dimbauskui, mirusiam 1927 m., atminti. Atgimimo laikotarpiu kapinės sutvarkytos, išvalytos ir pastatyti du mediniai kryžiai. Manoma, kad pokaryje čia palaidoti Lietuvos partizanai Petras ir Povilas Šnuorai. Čia taip pat ilsisi 1863 m. sukilėlių palaikai. Jų kapavietės nepažymėtos.

Utenos seniūnija:

Alių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Jos yra nedideliame pakilime, apjuostos nenaudojama žeme. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Yra vienas medinis ir vienas akmeninis kryžiai. Laidojimo žymių nėra. 1989 m. kapinėse pastatytas aukštas, medinis ornamentuotas kryžius su Nukryžiuotojo skulptūrėle.

Biliakiemio kaimo kapinės veikiančios, užima 0,38 ha plotą. Yra nedideliame pakilime, apjuostos ganykla. Yra daug abocementinių ir akmeninių antkapinių paminklų. Palaidojimų datos: 1924 m., 1938 m., 1943 m. ir t. t. Yra keletas kapaviečių, aptvertų metalinėmis ornamentuotomis tvorelėmis. Kapinės buvo praplėstos ir laidojama naujoje kapinių teritorijos dalyje. Yra palaidota Lietuvos partizanų: Pranas Čižas (1910–1945), Juozas Čižas (1915–1945), Jonas Valiulis (1927–1946), Vytautas Petravičius, Albertas Petravičius ir kt.

Degučių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,07 ha plotą. Yra nedideliame pakilime. Jos apjuostos mišku ir ganykla. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Yra daug akmeninių ir betoninių antkapinių paminklų. Palaidojimų datos: 1927 m., 1941 m., 1947 m., 1952 m., 1959 m., 1964 m., 1974 m.,1987 m. Išlikęs laidojimo rūsys, aptvertas akmens mūro tvorele, ir akmeninis paminklas, kurio memorialinis užrašas neįskaitomas. Likusios datos: 1884–1927 m.

Dičiūnų kaimo kapinės užima 0,09 ha plotą. Yra kalvoje, miškelyje. Jose išlikę keli betoniniai, akmeniniai antkapiniai paminklai. Palaidojimų datos: 1883 m., 1915 m., 1920 m., 1932 m., 1945 m., 1954 m. Yra palaidoti Lietuvos partizanai: Bronius Gylys (1912–1945), Antanas Gurskis (1914–1945), Anicetas Kecorius (1917–1945), Albinas Tubelis (1927–1945)

Droničėnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra nedideliame pakilime, miškelyje. Apjuostos ganyklomis. Yra keli kapai. Antkapiniai paminklai akmeniniai, teraciniai, geležiniai kryžiai. Palaidojimų datos: 1882 m., 1945 m., 1946 m. Palaidoti keli Lietuvos partizanai: Bronius Doveika (1928–1945), Jonas Graužinis (1926–1945), Algirdas Mitalas (1924–1945 06 17), Bronius Paragys (1920–1945 06 17), Vladas Paragys (1926–1946).

Gaižiūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra kalvelėje. Apjuostos mišku ir smėlynu. Yra vienas geležinis kryžius ir keletas antkapinių paminklų. Prižiūrima 13 kapų. Kapinės aptvertos medine tvora. 1997 m. kapinėse pastatytas aukštas medinis kryžius (autorius Gaižiūnų kaimo gyventojas Stasys Pinkevičius).

Griūčių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra nedideliame pakilime. Apjuostos keliukais ir ganykla. Kapinių pakraščiuose auga lapuočiai medžiai ir krūmai. Yra vienas medinis kryžius ir vienas akmeninis antkapinis paminklas, kurio memorialinis užrašas iškaltas lenkų kalba. Čia ilsisi Kryželių dvarininkė Emilija Krzycka, gim. 1827 m., mirusi 1866 m. 1989 m. į kapines iš Griūčių kaimo buvo perkeltas dailės paminklas – ornamentuotas kryžius su Marijos ir Nukryžiuotojo skulptūrėlėmis, kai vietoje jo buvo padaryta kryžiaus kopija ir pastatyta senojo vietoje. Kapinaitėse anksčiau buvo laidojami visi mirusieji, vėliau – tik seneliai ir vaikai. Kapų kauburėliai jau susilyginę su žeme.

Katlėrių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra nedideliame pakilime. Apjuostos ganykla, lauko keliuku ir mišku. Apaugusios lapuočiais medžiais ir krūmais. Išlikęs vienas akmeninis ir vienas medinis kryžiai. Yra keli kapai. Dalis kapinaičių aptverta akmenų mūro tvora, kita dalis – eglučių eile. 1991 m. kapinaitėse palaidotiems Lietuvos partizanams pastatytas akmeninis paminklas (autorius uteniškis Vytautas Giedraitis). 1945–1948 m. čia buvo palaidoti Vytautas Baltušis, Jurgis Cibas, Juozas Juknevičius, Petras Kiškis, Jonas Liutkevičius, Jonas Šireika, Povilas Šireika, Jonas Žilys. Čia palaidoti ir 1863 m. sukilimo metu žandarų nukankinti sukilėliai. Tiksli jų palaidojimo vieta nežinoma.

Kvyklių kaimo kapinės veikiančios, užima 0,51 ha plotą. Yra nedideliame pakilime, apjuostos keliu ir mišku. Daug akmeninių ir asbocementinių antkapinių paminklų. Kapinėse palaidoti Lietuvos partizanai, žuvę 1949 10 15: Adomas Bražėnas, gim. 1914 m., Jonas Simutis, gim. 1911 m., Kazimieras Steiblys, gim. 1919 m.; Adomas Ramonas žuvo 1945 06 24, Pranas Jakštonis (1905–1945), Antanas gim. 1913 m., Jonas, gim. 1926 m. broliai Antanas, Jonas Snukiškiai, Antanas Cibas, gim. 1925 m., žuvę 1945 m., Antanas Biržietis (1927–1946), Vincas Tumėnas (1921–1946) ir kt.

Mockėnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos keliu ir ganykla. Apaugusios lapuočiais medžiais ir krūmais. Iškastos duobės. Antkapinių paminklų ir laidojimo žymių nėra.

Pačkėnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra nedidelėje kalvelėje, apjuostos ganykla. Apaugusios lapuočiais medžiais. Išlikęs sukrautų akmenų tvoros fragmentas. Naujai pastatytas aukštas medinis neornamentuotas kryžius ir metalinis kryžius.

Pagirėlės kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,08 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos ariama žeme. Neauga nei medžiai, nei krūmai. Išlikęs vienas akmeninis paminklas. Palaidojimo data: 1848 m.

Puodžių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra nedidelėje kalvelėje. Apjuostos keliuku bei ariama žeme. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Yra du asbocementiniai ir du akmeniniai kryžiai. Kapinėse palaidoti du Lietuvos partizanai: Juozas Gaidelis (1922–1947) ir Mockus. Kapinės aptvertos sukrautų akmenų tvora.

Radžiūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra nedideliame pakilime. Apjuostos ariama žeme. Auga pavieniai lapuočiai medžiai ir krūmai. Yra du akmeniniai ir vienas metalinis kryžius. Palaidojimų datos: 1915 m., 1953 m. Keletas kapaviečių aptverta metalinėmis ornamentuotomis tvorelėmis.

Spitrėnų kaimo kapinės veikiančios, užima 0,48 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos keliu, ganykla ir krūmais. Auga pavieniai lapuočiai medžiai ir dekoratyviniai krūmai. Yra daug antkapinių paminklų, vyrauja teraciniai. Palaidojimų datos: 1923 m., 1925 m., 1932 m., 1944 m. ir t. t. Yra metalinių vamzdinių kryželių, vienas įdomios formos medinis antkapinis paminklas.

Šeduikių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra nedidelėje kalvelėje ir apjuostos ganykla bei mišku. Auga pavieniai lapuočiai medžiai ir krūmai. Yra vienas akmeninis kryžius su data ,,1926“. Kapinėse palaidotas Lietuvos partizanas Bronius Vytėnas (1926–1946) ir du 1944 m. vasarą šiuose kraštuose sunkiai sužeisti ir mirę rusų kareiviai. Abu kapus puošia mediniai liaudiškų motyvų kryžiai.

Vaikutėnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,15 ha plotą. Yra nedideliame pakilime, apjuostos ariama žeme ir ganykla. Auga pavieniai lapuočiai medžiai ir krūmai. Iškasinėtos duobėmis. Laidojimo žymių ir antkapinių paminklų nėra.

Zamotiškio kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,12 ha plotą. Yra nedideliame pakilime, apjuostos ariama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais. Iškasinėtos duobėmis. Laidojimo žymių nėtra. Baigia sunykti du mediniai kryžiai.

Utenos miesto naujosios civilinės kapinės yra Padbuožės kaime (Sudeikių sen.) kalvos šlaite, auga keli lapuočiai medžiai, dekoratyviniai krūmai. Laidojama eilėmis, takai išbetonuoti. Daug akmeninių, teracinių, medinių paminklų. Atgimimo laikotarpiu į šias kapines perlaidoti Lietuvos partizanų, žuvusių 1945 m., palaikai: Liudviko Šinkūno, gim. 1918 m., Karolio Žalos, gim. 1919 m., Adolfo Trinkūno, 1920, Silvestro Vaišnoro, gim. 1920 m., Vaclovo Sirgedo, gim. 1922 m., Mykolo Bivainio, gim. 1923 m., Broniaus Raudonio, gim. 1924 m., Liudviko Sirgedo, gim. 1925 m., Juozo Šakalio, gim. 1926 m., Vlado Vaškelio, gim. 1922 m., Ferdinando Mikėno, gim. 1929 m., žuvę 1951 m.: Bronius Morkūnas, gim.1922 m., Zofija Tylaitė, gim. 1924 m., Gasparas Baronas, žuvę 1951 03 22: Jurgis Graužinis, gim. 1906 m., Juozas Kemeklis, gim. 1918 m., Juozas Klevas, gim. 1929 m., Vanda Laurinavičiūtė-Žalgirė, gim. 1927 m., Juozas Stanėnas-Lizdeika, gim. 1923 m., Vytautas Ryliškis-Bitinas, gim. 1923 m., Algirdas Zitikis-Dobilas, gim. 1929 m., Albertas Rusteika-Viesulas, gim. 1928 m., Julius Jakutis-Gintvytis, gim. 1928 m., Balys Graužinis-Uosis, gim. 1923 m., Stasys Juodis-Erškėtis, gim. 1921 m., Balys Šinkūnas-Papartis, gim. 1928 m., Julius Čipinys-Garsas, gim. 1922 m., Vytautas Šermukšnis, gim.1923 m., Antanas Sniegena-Viršaitis, gim. 1929 m. Jų kapai yra istorijos paminklai.

▲

Utenos miestas:

Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės. Pirmojo pasaulinio karo metu prie Utenos vyko smarkūs rusų–vokiečių mūšiai. Jiems pasibaigus, vokiečiai surinko žuvusiusius rusus ir vokiečius. Prie tvoros buvo cementiniai sudai ir kirchė. Jie papalentėje įruošė dailias karių kapines, aptvėrė mūro tvora, apsodino eglėmis. Visiems žuvusiems kariams buvo pastatyti dailūs paminklėliai ir kapinės būdavo gerai prižiūrimos. Prie kapinių buvo medinė. Ši vieta – vienas gražiausių Utenos kampelių. Buvo palaidota 975 žmonės. 1944 m. rusų kareiviai nuplėšė visus antkapinius kryžius, paminklėlius išvežė. Antrasis kapinių naikinimas įvykdytas apie 1967 m. jau vietinių. Obeliskas ir didieji antkapiniai paminklai buvo skaldomi vietoje, o skeveldros sumestos į gilias duobes kapinių teritorijoje. Rūpestingai susodintos eglaitės buvo palaipsniui išpjautos. 1972–1973 m. buvusios kapinės aptvertos betonine tvora, teritorija išlyginta, apsėta žole, įrengtas skveras, nutiesti pėsčiųjų takai.

Rašės žydų masinio sušaudymo vieta. Antrojo pasaulinio karo prad., Uteną užėmus vokiečiams, vokiečių naciai Rašės miškelyje suruošė masines Utenos ir jos apylinkėse gyvenusių žydų žudynes. 1941 m. čia buvo nužudyta ir masiniuose kapuose užkasta apie 4000 žydų tautybės žmonių: vyrų, moterų ir vaikų.
Pokaryje buvo sutvarkyta masinių žudynių vieta: kapavietės užbetonuotos, aptverta tvora, pastatytas betoninis obeliskas. Vėliau aukoms atminti pastatyta akmeninė skulptūra ,,Skausmas“, kurią sukūrė uteniškis skulptorius Valentinas Šimonėlis.

Šilinės žydų kapinės neveikiančios. Yra Utenos miesto teritorijoje, buvusiame Šilinės kaime. Užima 0,45 ha plotą. Daugelį metų jos buvo apleistos, neprižiūrimos, išvartyti akmeniniai paminklai. 1994 m. buvo pasirūpinta kapinių sutvarkymu: ligotų, išlūžusių medžių iškirtimu, krūmų išretinimu, paminklų atstatymu ir nuvalymu. Buvo pastatyta kapines žyminti paminklinė lenta. Paminkliniai užrašai užrašyti hidiš kalba.

Utenos miesto rusų kareivių kapinės. Yra Utenoje, prie Užpalių gatvės. Tai rusų karių, žuvusių 1941–1945 m., amžinojo poilsio vieta. Čia palaidoti 457 kariai. 1970 m. kapinės įrašytos į kultūros vertybių sąrašus.
Iš rajono apylinkių buvo surinkti žuvusių karių palaikai ir palaidoti Utenos miesto kapinėse. Taip susiformavo memorialas, kuris buvo rekonstruotas ir įgavo dabartinį vaizdą: buvo demontuota kario automatininko skulptūra ir kapinių pakraščiuose įrengtos memorialinės sienelės su užrašais.

Utenos miesto civilinės kapinės veikiančios, yra prie Užpalių gatvės ir Dauniškio ežerėlio, kalnelyje, apaugusiame lapuočiais medžiais ir dekoratyviniais krūmais. Teritorija aptverta metaline ornamentuota tvora. Gausu akmeninių, betoninių antkapių bei neaukštų medinių kryželių. Tai buvusios Dauniškio kaimo kapinaitės. Vienose kapinėse laidojami lietuvių ir rusų tautybės mirusieji. Paminklų užrašai lietuvių ir rusų kalbomis. Yra keletas rusų kareivių kapų. Palaidojimų datos: 1933 m., 1937 m., 1942 m., 1948 m., 1949 m., 1951 m., 1995 m. ir t. t.

Utenos miesto senosios katalikų kapinės. Įdomios senos Romos katalikų kapinės, esančios prie pat bažnyčios. Čia yra daug senų, retų kryžių, gražių paminklų. Kapinėse yra keletas istorinių kapų. Yra palaidota Lietuvos partizanų, įžymių mokytojų, kultūros ir švietimo darbuotojų, kunigų. Kapinėse stovi sena koplyčia. Auga keletas senų tuopų.

Utenos miesto senosios žydų kapinės. Yra Stoties gatvės gale, sunaikintos statant Utenos miesto gamybinio susivienijimo bazės pastatus. Antkapiniai paminklai buvo naudojami statyboms. Iš kapinių tarp sandėlių ir gamybinių pastatų telikusi maža kalvelė, apaugusi senomis pušimis. Laidojimo žymių ir antkapinių paminklų nėra. Vieta pažymėta paminkline lenta.

▲

Užpalių seniūnija:

Antakalnių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos ganykla ir ariama žeme. Apaugusios įvairiais medžiais. Yra antkapinių paminklų. Palaidojimų datos – 1896 m., 1898 m.

Armoniškio kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos mišku, nenaudojama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais. Jose yra 1 medinis kryžius.

Bėkinčių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos mišku, ganykla, šalimais yra sodyba. Jose auga pavieniai lapuočiai medžiai. Išlikę keli betoniniai ir geležiniai antkapiniai paminklai. Šių paminklų datos:1862 m., 1869 m.

Degesių kaimo kapinės neveikiančios. Plotas 0,21 ha. Kartografuotos. Apjuostos ariama žeme ir ganykla. Auga keli lapuočiai medžiai ir krūmai. Išlikęs vienas akmeninis paminklas. Iškalta data – 1907 m.

Gailiešionių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra kalvelėje, apaugusios jaunais medžiais ir krūmais. Išlikęs kapinių pylimėlis, du antkapiniai paminklai. Vieno užrašas neįskaitomas, antras – ,,Balys Vaičiūnas 1921–1945“. Baigia sunykti nuvirtęs medinis kryžius.

Gaigalių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apaugusios lapuočiais medžiais. Apjuostos ariama žeme ir ganykla. Yra išlikę keli betoniniai antkapiniai paminklai.

Ilčiukų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos ariama žeme. Apaugusios pušimis. Yra keletas teracinių antkapinių paminklų. Keli paminklai guli nuvirtę. Kapinių viduryje ant akmeninio pagrindo stovi aukštas geležinis kryžius. Paminklų datos: 1880 m., 1921 m., 1951 m. Kapinėse naujai iškasta keliolika kapų kauburėlių. Kapinės aptvertos akmenų mūro tvora.

Juškonių kaimo kapinės. Nekartografuotos. Plotas nežinomas. Ši vieta dar vadinama Milžinų kapais. Neauga nei medžiai, nei krūmai, tik veši žolė. Teritorija iškasinėta duobėmis. Kryžių, antkapinių paminklų nėra.

Kaimynų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,09 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos mišku, keliu, šalimais yra sodyba. Apaugusios spygliuočiais medžiais. Yra keli betoniniai antkapiniai paminklai ir vienas medinis kryželis. Jų datos: 1928 m., 1945 m.

Kaniūkų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra kalvelėje. Apjuostos nenaudojama žeme, mišku, keliu, šalimais yra sodyba. Aptvertos 1,3 m aukščio akmens mūro tvora. Apaugusios spygliuočiais medžiais. Jose yra keletas betoninių antkapinių paminklų. Palaidojimų datos: 1879 m., 1882 m., 1908 m., 1946 m.

Kaniūkų kaimo kapinės vadinamos Miško pakriauše neveikiančios. Nekartografuotos. Plotas nežinomas. Teritorija apaugusi klevais, drebulėmis. Antkapinių paminklų ir laidojimo žymių nėra.

Kišiūnų kaimo kapinės neveikiančios.

Kuprių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos ariama žeme, keliu, šalimais yra sodyba. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Aptvertos 1 m aukščio akmens mūro tvora. Yra daug teracinių antkapinių paminklų. Yra palaidoti Lietuvos partizanai, tragiškai žuvę 1945 07 12: Nikodemas Kupris, Lapinskų šeima, Antanas Juodelė, Balys Juodelė, Bronius Vygėlis. 1991 m. pastatytas medinis kryžius.

Kustų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra nedidelėje kalvelėje, kultūrinėje ganykloje. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Jose yra du akmeniniai antkapiniai paminklai ir 1 medinis kryžius, kuris baigia sunykti.

Kušnieriūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,09 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apaugusios mišriais medžiais. Apjuostos ariama žeme. Yra išlikę keli betoniniai antkapiniai paminklai.

Krokulė. Užpalių II kaimo kapinės neveikiančios, yra lygioje vietoje, užima 0,10 ha plotą. Apaugę įvairiais medžiais. Yra mūrinė 5 m aukščio koplytėlė, 1X1 m dydžio. Jos viduje – Kristaus statulėlė. Laidojimo žymių nėra. Trykšta šaltinis, įrėmintas akmeniniu kiauradugniu žiedu. Teritorijoje įkasta keletas ilgų medinių suolų. Kapinės aptvertos metaline ornamentuota tvora. Krokulėje laikomos užpalėnų šv. Trejybės (Traicės) mišios. Manoma, kad čia kapinių ir nebuvo.

Linskio kaimo kapinės neveikiančios. Nekartografuotos. Teritorijos plotas nežinomas. Išlikęs kapinių pylimėlis. Teritorijoje auga retos pušys. Baigia sunykti nuvirtęs medinis kryžius. Išlikę du neaukšti kapų kauburėliai. Antkapinių paminklų nėra.

Martinčiūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos ariama žeme, šalimais yra sodyba. Apaugę lapuočiais medžiais. Aptvertos 1 m aukščio akmens mūro tvora. Jose yra penki apgriuvę betoniniai paminklai. Jų datos: 1885 m., 1901 m.

Mažionių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,07 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos nenaudojama žeme. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Išlikęs vienas akmeninis kryžius. Užrašas: ,,Antanas Masiulis 1943“. Baigia sunykti nuvirtęs stogastulpio kamienas.

Mikėnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos mišku, nenaudojama žeme. Auga lapuočiai medžiai. Yra keletas betoninių paminklų. Palaidojimų data, iškalta ant abiejų paminklų: 1913 m.

Norvaišių kaimo kapinės neveikiančios.

Nosvaičių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra kalvoje. Apjuostos ariama žeme. Auga pavieniai medžiai. Jose yra keletas teracinių paminklų. Palaidojimų data: 1895 m., laidota daugiausia Paškevičiai ir Dabregos.

Plaviškių kaimo I kapinės neveikiančios, užima 0,02 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos kultūrine ganykla. Apaugusios lapuočiais medžiais. Laidojimo žymių nėra. Išlikę 7 geležiniai kryžiai ant akmeninių pagrindų. Užrašų ir datų nėra.

Plaviškių kaimo II kapinės neveikiamčios, užima 0,03 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos ganykla ir ariama žeme. Aptvertos 1 m aukščio akmens mūro tvora. Apaugusios lapuočiais medžiais. Antkapinių paminklų ir kryžių nėra.

Poškonių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra nedidelėje kalvelėje, apjuostos ariama žeme. Apaugę įvairiais medžiais. Išlikę du akmeniniai antkapiniai paminklai. Iškaltos datos: 1894 m., 1897 m. Teritorijoje yra stambus medinis kryžius.

Rameikių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos ariama žeme. Apaugę lapuočiais medžiais. Jose yra keli teraciniai antkapiniai paminklai. Išlikę dviejų paminklų datos: 1910 m., 1928 m.

Satarečiaus kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos ariama žeme. Apaugusios pavieniais lapuočiais medžiais. Yra išlikęs vienas akmeninis paminklas su kaltiniu kryžiumi viršūnėje. Iškalta data: 1877 m.

Stasiškių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Apjuostos ganykla, ariama žeme, sodu. Yra išlikęs 1 nugriuvęs medinis kryžius. 1990 m. pastatytas naujas ornamentuotas kryžius.

Šeimyniškių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,44 ha plotą. Yra kalvelėje, apjuostos ariama žeme. Dalis kapinių apaugusios pušimis. Laidojimo žymių nėra. Teritorija iškasinėta duobėmis.

Tarvydžių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,07 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos ariama žeme. Jose yra vienas 5 m aukščio medinis kryžius. Kapinių Š.V. kampe įrengtas rūsys. Laidojimo žymių nėra. Auga erškėčių krūmai, baigia sunykti medinis kryžius.

Traidžiūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra kalvoje, apaugusios spygliuočiais medžiais. Aptvertos 1 m aukščio akmens mūro tvora. Jose daug teracinių antkapinių paminklų. Išlikę 11 antkapių ir 6 antkapiniai paminklai. Palaidojimo data – 1946 m.: tragiškai žuvę, Jonas Broga, Juozas Galvydis (1857–1946), Seržintas (1859–1946), paskutinis palaidojimas – Juozapas Būga (1888–1952).

Trumpėlių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,03 ha plotą. Yra kalvoje. Apjuostos mišku, nenaudojama ir ariama žeme. Yra keli betoniniai antkapiniai paminklai.
Užpalių miestelio kapinės veikiančios, užima 2,0 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos ariama ir nenaudojama žeme. Jose yra gausu įvairių antkapinių paminklų. Čia palaidota knygnešys J. Baranauskas, lakūnas J. Namikas, prof. A. Žvironas ir kt. Seniausių paminklų datos: 1877 m., 1879 m., 1887 m. Prieš keletą metų kapinės praplėstos. Naujojoje kapinių teritorijos dalyje jau laidojama. Jose pastatyti betoniniai paminklėliai Užpalių krašto partizanams, kurių palaidojimo ar užkasimo vietos nežinomos.

Užpalių sentikių kapinės veikiančios, užima 0,35 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos pelkėta pieva. Aptvertos 1 m aukščio medine bei betonine tvora. Jose gausu įvairių antkapinių paminklų. Memorialiniai užrašai atlikti lietuvių ir rusų kalbomis.

Užpalių žydų kapinės neveikiančios, užima 0,87 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apaugusios įvairiais medžiais. Apjuostos ganykla, šalia yra gamybinis centras. Daug teracinių antkapinių paminklų. Kapinės aptvertos sukrautų akmenų tvora.

Vaiskūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos ariama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais. Yra išlikę keletas betoninių antkapinių paminklų. Palaidojimų datos: 1844 m., 1944 m., 1945 m., 1949 m. Keletas kapaviečių aptverta geležinėmis tvorelėmis. Kapinėse palaidoti Lietuvos partizanai: Antanas Narbutas (1921–1949), Juozas Masiulis (1921–1945), Pranas Repšys, Stasė Vanagaitė, Bronius Vilutis (1917–1945).

Vygėlių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Uždarytos 1926 m. Yra kalvelėje. Apjuostos ganykla, ariama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais. Jose yra vienas betoninis paminklas. Jo memorialinis užrašas skelbia, kad palaidotas ,,Inž. Kazimieras Vygėlis 1861–1926“

Vilučių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos keliu, ariama žeme, šalimais yra sodyba. Auga pavieniai lapuočiai medžiai. Išlikęs vienas antkapinis paminklas: pagrindas akmeninis, kryžius geležinis. Iškalta data: ,,1869 m“.

Voverynės kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra kalvelėje. Apjuostos ariama žeme ir mišku. Apaugę įvairiais medžiais. Yra keli betoniniai antkapiniai paminklai. Vienas akmeninis paminklas nuverstas. Betoninis paminklas aptvertas geležine tvorele. Užrašas: ,,Leonas Paunksnis 1925–1945“

Žaibiškių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,07 ha plotą. Yra lygioje vietoje. Apjuostos ariama žeme ir mišku. Aptvertos 1 m aukščio akmenine tvora. Apaugusios įvairiais medžiais. Laidojimo žymių nėra

Vyžuonų seniūnija:

Antakalnių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,13 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos ariama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais. Išlikę daug teracinių antkapinių paminklų. Trys kapai su paminklais aptverti metaline tvorele. Iškalti du užrašai: ,,Markūnas Juozas 1902–1945 Ilsėkis, mylimas tėveli, auka tragedijų tautos“, ,,Šapoka Antanas ,,Liepa“ 1926–1947“, tai Lietuvos partizanai. Keli kiti paminklai su sulaužytais kryžiais, be viršūnių.

Biliūnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra kalvelėje, apaugusioje lapuočiais medžiais ir krūmais. Apjuostos ariama žeme ir mišku. Išlikę keletas teracinių antkapinių paminklų liekanų. Keletas paminklų viršūnėse be metalinių kryžių . Yra palaidotas Lietuvos partizanas Liudvikas Kruopis (1912–1945). Ant vieno paminklo išlikusi data: 1909 m.

Dusynų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos ariama žeme, ganykla ir krūmais. Apaugusios lapuočiais medžiais. Išlikęs tik vienas akmeninis antkapinis paminklas. Jis be viršūnės. Čia palaidotas Lietuvos partizanas Karvelis (1924–1945).

Kaliekių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,24 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos ariama ir nenaudojama žeme. Apaugusios lapuočiais medžiais. Išlikę keletas betoninių antkapinių paminklų. Palaidotas Lietuvos partizanas Stasys Rimonis, žuvęs 1945 metais. Paskutinis palaidojimas 1959 metais.

Pašilių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apaugusios mišku. Laidojimo žymių nėra.

Sprakšių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,06 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos ariama žeme ir keliuku. Apaugusios alyvų krūmais. Išlikę keli antkapiniai paminklai. Palaidojimų datos: 1893 m., 1908 m., 1939 m. Kapinių centre stovi akmens–betono paminklas–kryžius su užrašu: ,,A+A Sprakšių pavasarininkų kuopa. Dievui ir Tėvynei“.

Stalinoniškio kaimo sentikių kapinės veikiančios, užima 0,38 ha plotą. Yra miške, lygioje vietoje. Apjuostos mišku ir keliuku. Vyrauja teraciniai antkapiniai paminklai. Memorial. Užrašai lietuvių ir rusų kalbomis.

Starkių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,07 ha plotą. Yra nedidelėje kalvelėje, apjuostos ganykla ir nenaudojama žeme. Išlikęs vienas medinis kryžius. Kapinių teritorija iškasinėta duobėmis. 1997 m. kapinėse pastatytas naujas medinis aukštas ornamentuotas kryžius.

Šeiminiškių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,07 ha plotą. Yra lygioje vietoje, miške. Apaugusios lapuočiais ir spygliuočiais medžiais. Apsuptos mišku ir keliu. Vyrauja teraciniai ir akmeniniai paminklai. Palaidojimų datos: 1882 m., 1887 m., 1894 m., 1919 m., 1920 m., 1930 m., 1933 m., 1939 m., 1947 m., 1948 m., 1952 m. Kapinėse palaidoti Lietuvos partizanai: ,,Žuvę už Lietuvos laisvę 1945–1946. A†A S. Augutis, K. Bernotas, P. Bernotas, E. Ruzgas, J. Šaltenis“. Yra pastatytas ąžuolinis stogastulpis su skulptūrėlėmis, skirtas Šeimyniškių kaimo kankiniams. Kapinės aptvertos metaline tvora.

Šiaudinių kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,47 ha plotą. Yra kalvoje, apjuostos keliais, nenaudojama žeme ir pelke. Auga reti lapuočiai medžiai. Yra keletas akmeninių antkapinių paminklų (trys). Vienas be užrašo. Vieną kryžių 1935 metais pastatė Šiaudinių kaimo gyventojai, antrą – ,,Š. S. Jaunimo atmintis 1922“. Baigia sunykti senas medinis kryžius.

Vyžuonų miestelio kapinės veikiančios, užima 2,1 ha plotą. Yra lygioje vietoje, miške. Apaugusios spygliuočiais ir lapuočiais medžiais. Apsuptos miško ir keliuko. Vyrauja teraciniai ir akmeniniai paminklai. Seniausių paminklų datos: 1881 m., 1895 m., 1898 m. Yra palaidota Lietuvos partizanų ir savanorių, įžymių šio krašto žmonių.

Vyžuonų žydų kapinės neveikiančios, užima 0,28 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos ganykla. Neauga nei medžiai, nei krūmai. Yra granitinių antkapinių paminklų. Išlikę apie 80 antkapinių paminklų. Antkapiniai užrašai atnaujinti baltais dažais.

▲