ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

 Turinys> Ežerai

Aisetas. Utenos raj. priklauso tik ežero Š R šaka, kuri yra apie 2 km į P nuo Saldutiškio, o likusi dalis (apie 2/3 ploto) yra Molėtų raj. Viso ežero plotas siekia 501 ha, ilgis – 15,5 km, vandens tūris – 52 mln. m³, didžiausias gylis – 40 m (utenykštėje ežero dalyje); yra 5 salos (bendras plotas 2,3 ha). Iš jo išteka Aisetos upelis. Ežeras yra rininės kilmės, t. y. jo stačiašlaitį siaurą (vidutinis plotis 0,35 km) duburį išplovė upė, kadaise sruvusi nuo tirpstančio ledyno pakraščio. Galbūt iš čia ir ežero pavadinimas, kuris (šaknis ais-) pagal vieną iš kalbininkų pateikiamų versijų (indoeuropietiškąją) reikštų „greitai judėti, juda, kruta, skuba“. Maitinantis baseinas yra beveik 23 kartus didesnis už patį ežerą, tačiau smėlėtas ir apaugęs miškais, todėl suplaukiančiame vandenyje yra palyginti nedaug maistmedžiagių, galinčių skatinti ežero „žydėjimą“. Vandens skaidrumas vasarą esti apie 3 m. Atabradai siauri, todėl nendrių ir meldų juostos yra fragmentiškos, išplatėja tik nuo vėjo izoliuotose įlankose. Ežeras – šaltavandenis. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus esti apie 4–5°C, paviršinis šilto vandens sluoksnis (epilimnijonas) vidurvasarį siekia apie 5 m gylį. Dažniausia pasitaikančios žuvys – aukšlės, kuojos, ešeriai, lydekos, tačiau yra ir karšių, šamų, ungurių, sterkų.


AknystėlisAknystėlis. 29 ha ežeras, telkšantis prie to paties pavadinimo kaimo, apie 10 km į vakarus nuo Utenos. Ežeras – rininis. Jo ilgis yra apie 1,5 km, o vidutinis plotis 0,2 km, kranto linijos ilgis 3,4 km. Iš jo išteka Aknystos upelis – Šventosios kairysis intakas. Ežerą maitina 3,3 km² baseinas, vandens lygis per metus svyruoja vidutiniškai 50 cm. Pavadinimas siejamas su latvišku aka, reiškiančiu „šulinys“.

 


 

 

 

Alekniškis. 6 ha ežerėlis, telkšantis Utenos raj. šiaurės rytų iškyšulyje, apie 4,5 km į R nuo Daugailių miestelio, prie kelio, vedančio į Šlepečių kaimą. Per ežerą teka Šavaša – Šventosios kairysis intakas. Maitinančiojo baseino plotas 9,6 km², ežero ilgis 0,4 km, vidutinis plotis 0,15 km, kranto linija menkai vingiuota – jos ilgis 1 km. Vandens lygis per metus svyruoja vidutiniškai 120–130 cm.


Alksnas. 32 ha ežeras, telkšantis Utenos ir Molėtų raj. Sandūroje, prie Molėtų-Kuktiškių kelio, vakarinėje pakrantėje yra Paalksnės kaimas. Rininės kilmės ežeras ištįsęs iš V į R, jo ilgis siekia 1,7 km, vidutinis plotis 0,2 km, kranto linijos ilgis 4,2 km. Pakrantės miškingos, tačiau užpelkėjusios. Jungiasi su Dumblio ežeru, o pastarasis – su Aisetu (Aisetos baseinas).


Alksnas. 18 ha ežeras, esantis apie 4 km į R nuo Užpalių ir priklausantis Alaušo ežero baseinui (išteka Alksnaitė – Alaušo intakas). Seklus, užaugantis, lėkštakrantis. Jo ilgis 0,7 km, vidutinis plotis 0,4 km, kranto linijos ilgis 2,2 km; vakariniame krante yra Daugilio kaimas.

 

Alaušas

Alaušas. 1073 ha ežeras, telkšantis ledyno liežuvio išgulėtoje ir rinų performuotoje dubumoje. Šiaurinėje pakrantėje – Alaušų kaimas, pietinėje – Sudeikių miestelis. Iš šiaurinės dalies išteka Alaušos upelis – Šventosios kairysis intakas. Dugne apstu duobių, ir vienos iš jų, esančios tik 250 m nuo kranto (pietrytinėje dalyje), gylis siekia net 42 m. Ežere yra 2 salos, kurių bendras plotas 5,3 ha. Ežero ilgis – 5 km, vidutinis plotis – 2,2 km, kranto linijos ilgis – 22 km, vandens tūris 125,5 mln. m³. Ežerą maitina palyginti nedidelis baseinas (52 km²), todël vandens lygis svyruoja neženkliai – apie 30–40 cm per metus, o vandens skaidrumas vasarą siekia 4–6 m. Nors ežeras gilus, tačiau plačiaerdvis, vėjo gerai išmaišomas, ir vandens temperatūra priedugnyje per metus svyruoja nuo 2 iki 8°C. Taigi šiuo požiūriu Alaušas yra tik vidutiniškai gilus ežeras. Atabradai platūs, smėlėti ir palyginti menkai apaugę. Aukščiausi krantai (santykinis aukštis iki 30 m) juosia ežerą iš Š V ir R, o žemiausi (10–15 m) – iš V ir P. Pakrantėse pasitaiko smėlėtų terasų fragmentų. Ežeras yra verslovinis. Jame sugaunama seliavų, lydekų, karšių, lynų, kuojų, ešerių ir kt. žuvų – iš viso 11 rūšių. Ežero pavadinimas priklauso prie didelės grupės lietuvių hidronimų, turinčių šaknį al-, kuri siejama su „tekėti, varvėti“.


Alsuodis. 33,5 ha ežeras, telkšantis piečiausiame miškingame rajono kampe tarp Molėtų ir Ignalinos rajonų, apie 3 km į Š R nuo Labanoro. Ežero ilgis 1,4 km, vidutinis plotis 0,24 km, kranto linijos ilgis 3,6 km. Išteka Alsuodės upelis (Aiseto ežero intakas), priklausantis Žeimenos baseinui.


Anglinis. 7,5 ha ežerėlis apie 10 km į PV nuo Utenos, prie Pakalnių kaimo. Pavadinimas greičiausiai sietinas su liet. anglis. Išteka Gulbė – Vastapos (Virintos baseinas) intakas.


Apšlavas. 39 ha rininis ežeras, telkšantis apie 7 km į V nuo Utenos, apie 0,5 km į š nuo Utenos-Ukmergės plento. Jo pakrantėse yra Pagirių ir Stubulankių kaimai. Pavadinimo šaknis šlav- sietina su liet. šluoti. Ežeras ištįsęs iš P į Š 2,1 km, vidutinis plotis sieka tik 0,19 km. Krantai (jų ilgis 5,1 km) aukšti ir statūs, dugnas duobėtas, didžiausias gylis 22,7 m. Ežeras priklauso Utenaitės (Vyžuonos kairiojo intako) baseinui, iš jo išteka Radutės upelis.


Bagdoniškis. 5 ha ežerėlis apie 0,5 km į R nuo Alaušo ežero. Ilgis 0,29 km, vidutinis plotis 0,18 km, kranto linijos ilgis 0,8 km. V pakrantė miškinga. Išteka upelis, srūvantis į Alaušo ežerą.


Balčių ežeras. Plotas 42 ha, telkšo į Š R nuo Tauragnų, kairėje Sirvydžių-Minčios kelio pusėje. Rininis, ištįsęs iš Š V į PR 1,6 km, vidutinis plotis – tik 0,25 km. Didžiausias gylis siekia 22,5 m, kranto linijos ilgis – 4 km. Ežeras nenuotakus, priklauso Minčios baseinui. Pakrantėje yra miškų, pelkių, ganyklų, Balčių ir Antabaltės kaimai.


Baltelis. 10 ha ežeras Aukštaitijos nacionaliniame parke prie Vaišnoriškių kaimo. Pavadinimas iš liet. baltas, balta, baltajis – „baltasis“. Telkšo miške, rinoje, atsiveriančioje į Utenykščio ežerą. Į pastarąjį srūva trumpas (apie 0,1 km) upelis. Ežero ilgis 0,58 km, vidutinis plotis 0,18 km, kranto linijos ilgis 1,3 km.


Baltys. 9 ha miško ežerėlis apie 1,5 km į Š R nuo Vyžuonų ir 0,3 km į R nuo kelio, vedančio į Užpalius. Ilgis 0,42 km, vidutinis plotis 0,22 km, kranto linijos ilgis 1,4 km. Išteka upelis, srūvantis į Lydekio ežerą (Vyžuonos baseinas).


Baltis. 9 ha ežerėlis apie 1,5 km į Š nuo Kvyklių kaimo, prie Utenos-Švenčionėlių geležinkelio. Rytiniame jo krante yra Pabaltės kaimas. Ežero forma ovali. Jo ilgis 0,41 km, vidutinis plotis 0,21 km, kranto linijos ilgis 1,1 km. Išteka upelis, srūvantis į Viešą – Vyžuonos kairįjį intaką.


Bareišių (Vyžinto) ežeras. Plotas 21 ha, ilgis 0,65 km, vidutinis plotis 0,32 km, kranto linijos ilgis 1,9 km, baseino plotas 5 km². Įteka du bevardžiai upeliai, išteka Kuksa, kuri toliau vadinama Vyžinta (Aisetos baseino upelis).


Baukio ežeras. 5 ha miško ežerėlis apie 6 km į PV nuo Užpalių ir apie 0,5 km į P nuo Kunigiškių kaimo. Pavadinimas iš asmenvardžio Baukys. Ilgis 0,41 km, vidutinis plotis 0,13 km, kranto linijos ilgis 0,91 km. Išteka upelis, srūvantis į Nasvę (Šventosios dešinįjį intaką).


Byvainis. 5 ha miško ežerėlis Aukštaitijos nacionaliniame parke, prie Vaišnoriškių kaimo. Toje pačioje rinoje, kuri nutįsta į PR nuo Utenykščio ežero, telkšo ir Baltelio ežeras. Pavadinimas iš asmenvardžio Byvainis. Ežero ilgis 0,57 km, vidutinis plotis 0,09 km, kranto linijos ilgis 1,6 km. Priklauso Būkos upės baseinui.


Bradesas. 37,5 ha ploto ežeras, telkšantis apie 1 km į PV nuo Sudeikių. Ilgis 1,2 km, vidutinis plotis 0,27 km, kranto linijos ilgis 3 km, baseino plotas 5,7 km². Didžiausias gylis siekia 24 m, vidutinis – 9,1 m, vandens tūris – apie 3 mln. m³, vandens lygis per metus svyruoja vidutiniškai 60–70 cm. Iš ežero išteka kanalizuota Bradesa (kairysis Šventosios intakas). Pavadinimas sietinas su liet. bradas, brada, reiškiančiais „didelis purvas, šlapia vieta, brasta“.


Brinkliškis. 8 ha ežerėlis apie 3 km į PR nuo Juknėnų ir 0,3 km į rytus nuo Ilgio ežero. Jo pakrantėje yra to paties pavadinimo kaimas. Jo ilgis (iš PV į Š R) 0,56 km, vidutinis plotis 0,14 km, kranto linijos ilgis 1,2 km. Išteka upelis, srūvantis į Ilgio ežerą (Ligajos baseinas).


Čiaunas. 18 ha ežeras telkšo apie 10 km į Š R nuo Užpalių, jo šiauriniame krante – jau Rokiškio rajono žemės. Dubuo išgulėtas ledo luisto, todėl forma palyginti kompaktiška: didžiausias ilgis siekia 0,55 km, o vidutinis plotis – 0,32 km, kranto linijos ilgis yra 1,8 km, didžiausias gylis – 8 m, baseino plotas 3 km², vandens lygis svyruoja per metus apie 60 cm. Išteka Pašilės upelis, srūvantis link Paščio ežero (Šventosios baseinas). Ežero pavadinimas sėliškas, kilęs iš Kiaunas.


Daglėjėlis. 5 ha ežerėlis Utenos ir Rokiškio rajonų sandūroje 0,1 km į Š nuo Paščio ežero. Pavadinimas sietinas su liet. dėglė – „gili, klampi vieta pelkėje“. Ilgis 0,39 km, vidutinis plotis 0,13 km, kranto linijos ilgis 0,95 km. Telkšo užpelkėjusiame senslėnyje. Per jį teka Pašilės upelis.


Dauniškis. 16 ha pelkėjantis ežeras, telkšantis pačiame Utenos mieste. Pavadinimas iš asmenvardžio Daunys. Ilgis 0,62 km, vidutinis plotis 0,18 km, kranto linijos ilgis 1,65 km. Išteka Rašės upelis, Vyžuonos baseino intakas.


Davilas. 9 ha ežeras yra apie 5 km į PV nuo Sudeikių, pakrantėje yra Nolėnų kaimas. Iš PR į Š V ištįsęs 0,85 km, siauras (vidutinis plotis 0,11 km), kranto linijos ilgis 1,8 km. Baseino plotas 4,7 km², per jį teka Davila, įtekanti į Lukno ežerą (Vyžuonos baseinas). Pavadinimo šaknis dav- greičiausiai yra tarmybė iš dov-, o pastaroji sietina su sanskritiškais dhavatė, dhautih – „bėga, teka, šaltinis, upelis, tėkmė“.


Davilėlis. 1 ha ežerėlis apie 0,2 km į PR nuo Davilo ežero toje pačioje rinoje. Pietinė kranto dalis užpelkėjusi.


Dumblis. 17 ha ežeras telkšo apie 2 km į P nuo Kuktiškių, Utenos ir Molëtų raj. sandūroje. Ežeras rininis, iš V į R 1,1 km (vidutinis plotis siekia tik 0,13 km), kranto linijos ilgis 2,6 km, vakariniame krante yra Perkasynės kaimas. Baseinas (plotas 6 km²) miškingas, smėlėtas, jame yra dar du ežerai (Alksnas ir Kuojinis). Iš ežero išteka Dumblės upelis, įtekantis į Aiseto ežerą (Žeimenos baseinas). Pavadinimas kilęs iš liet. dumblas.


Dumblys. 11 ha ežeras Utenos ir Zarasų rajonų sandūroje apie 1,5 km į R nuo Traidžiūnų kaimo ir Užpalių-Dusetų kelio. Ežeras trikampio formos. Jo ilgis 0,55 km, vidutinis plotis 0,19 km, kranto linijos ilgis 1,7 km. Krantai žemi ir užpelkėję. Išteka upelis, srūvantis į Šventąją.


Duobys. 18 ha ežeras apie 1 km į V nuo Kvyklių ir 6 km į Š R nuo Suginčių. Pavadinimas iš liet. duobė, duoba. Ežeras – trikampis Jo ilgis 0,74 km, vidutinis plotis 0,24 km, kranto linijos ilgis 2,2 km. Rytinė pakrantė užpelkėjusi. Išteka upelis, srūvantis į Talę – Viešos intaką.


Duobys. 13,5 ha ežeras apie 2,5 km į PV nuo Daugailių, vakariniame krante yra Duobių kaimas. Ežeras pasagos formos, ilgis 0,7 km, vidutinis plotis 0,19 km, kranto linijos ilgis 2 km. Baseino plotas 9,2 km², vandens lygis per metus svyruoja apie 90 cm.


Dusynas. 65 ha ežeras, telkšantis apie 2 km į PV nuo Vyžuonų. Pakrantėse yra įsikūrę Dusynių ir Šiaudinių kaimai. Ežeras rininis, stačiašlaitis (ypač statūs vakariniai ir rytiniai krantai), tačiau seklus, didžiausias gylis siekia tik 4,1 m. Iš Š V į PR ištįsęs 2,3 km, vidutinis plotis 0,28 km, kranto linijos ilgis 5,3 km. Ežerą maitina palyginti didelis baseinas (18,5 km²), todėl vandens lygis pavasarį pakyla vidutiniškai 80 cm. Per jį prateka Dusynos upelis (Vyžuonos kairysis intakas). Pavadinimas sietinas su liet. dusti – „stigti oro, trokšti“.


Gėlys. 14 ha miško ežeras apie 2 km į PV nuo Kuktiškių, Talės upelio (Viešos intako) aukštupyje. Ilgis 0,6 km, vidutinis plotis 0,22 km, kranto linijos ilgis 1,6 km. Baseino plotas 2,8 km². Pavadinimas gali būti siejamas su liet. gėlas, nors yra ir kitų versijų.


Giedrys. 32 ha ežeras, telkšantis į R nuo Alaušo ežero., su kuriuo jungia 0,5 km protaka (Alaušos baseinas). Pavadinimas kildintinas iš liet. giedras – „švarus, skaidrus, tyras“. Ilgis 1,2 km, vidutinis plotis 0,27 km, kranto linijos ilgis 3,2 km. Dubuo išgulėtas ledo luisto, didžiausias gylis 11 m, vidutinis gylis 4,1 m, vandens tūris 1,3 mln.m³. Rytiniame krante yra Ruklių kaimas.


Girbys. 11 ha ežeras apie 3 km į Š R nuo Vyžuonų. Ežeras lašo formos, ilgis 0,43 km, vidutinis plotis 0,25 km, kranto linijos ilgis 1,2 km. Priklauso Girbio – kairiojo Šventosios intako baseinui. Pavadinimas siejamas su liet. gerbus – „švarus“.


Ilgis. 45 ha rininis ežeras, apie 8 km į PV nuo Utenos, prie Antalgės kaimo, Utenos-Ukmergės plento kairėje pusėje. Ežeras pateisina savo pavadinimą: ištįsęs (2,6 km iš Š V į PR), siauras (vidutinis plotis 0,17 km), vingiuotas (kranto linijos ilgis 5,4 km). Krantai aukšti ir statūs, dugnas duobėtas, didžiausias gylis yra pietinėje dalyje ir siekia 20,5 m, vidutinis gylis 6,2 m, vandens tūris 2,8 mln. m³. Įteka net 6 upeliai, priklauso Utenaitės (Vyžuonos kairiojo intako) baseinui


Ilgys. 62 ha rininis ežeras apie 10 km į Š R nuo Tauragnų. Forma atitinka pavadinimą: ežeras ilgas (3,1 km), siauras (vidutinis plotis 0,2 km), vingiuotas (kranto linijos ilgis 7,1 km), stačiašlaitis. Dugnas duobėtas, didžiausias gylis siekia net 25,3 m, vidutinis gylis 7,3 m, vandens tūris apie 4,5 mln. m³. Palyginti su pačiu ežeru, jį maitinantis baseinas yra labai didelis (32,9 km²), todėl pavasarį vandens lygis pakyla vidutiniškai 100 cm. Išteka Ilgės upelis (Ligajos intakas). Ežero Š pakrantėje yra Antilgės kaimas


Ilgys. 34 ha rininis ežeras tarp Utenos ir Tauragnų. Išties ilgas (2,2 km), ypač palyginti su vidutiniu pločiu, kuris yra tik 0,16 km. Telkšo giliame, stačiašlaičiame duburyje, dugnas duobėtas, didžiausias gylis siekia 10,4 m, vidutinis gylis 4,7 m, vandens tūris apie 1,6 mln. m³. Ežero krantai vingiuoja per 5 km, vakarinėje pakrantėje yra Alių kaimas. Išteka upelis – Raudesos (Vyžuonos baseinas) intakas.


Ilgys. 13 ha ežeras apie 0,7 km į R nuo Traidžiūnų kaimo, esančio prie Užpalių-Dusetų kelio. Ežeras užaugęs vandens augalija, jo ilgis 0,78 km, vidutinis plotis 0,16 km, kranto linijos ilgis 2,2 km. Pakrantės, ypač pietinė, užpelkėjusios. Išteka upelis, srūvantis į Šventąją.


IndrajaiIndrajai. Vienas didžiausių ežerų (plotas 299 ha) Utenos r., telkšantis netoli Daugailių (apie 1 km į Š V) prie Utenos-Zarasų plento. Pavadinimas kildinamas iš liet. indrė – „nendrė“. Ežeras rininis, todėl yra ištįsęs (4,7 km iš Š V į PR), siauras (vidutinis plotis 0,65 km), vingiuotas (kranto linijos ilgis 13 km), krantai – aukšti ir statūs. Dugnas labai suskaidytas, duobėtas (giliausia duobė yra pačiame viduryje – 23,8 m). Ežerą skiria seklumos, iš kurių net 4 iškyla virš vandens kupliomis salomis (bendras plotas 1,5 ha). Įspūdingas ežere sukauptas vandens tūris – 23,5 mln. m³. Ežerą maitina 63,2 km² baseinas, kurį drenuoja du didžiausi intakai – Žirgė (įteka į šiaurinę dalį) bei Taurokšnė (įteka į pietinę dalį) ir per ežerą tekanti Indraja (Paščio ežero baseinas). Vandens lygis per metus svyruoja vidutiniškai 60–70 cm. Pakrantėse yra Antadrajos, Bajoriškių, Veleikių, Statkūniškio, Šlaitų kaimai. Šiauriniame Indrajų ežero kampe – jau Zarasų rajonas.


Jauniškių ežeras. Plotas 14 ha, telkšo Labės ežero rinoje apie 1,5 km į PV nuo Tauragnų. Ežeras ilgas (1,2 km), bet labai siauras (vidutinis plotis 0,12 km), aukštų stačiašlaičių krantų ilgis 2,4 km. Periodiškai nuotakus, priklauso Tauragno ežero baseinui.


Juodlankiai. 13 ha ežeras į R nuo Alaušo ežero, su kuriuo jungiasi trumpa (apie 0,2 km) protaka. Ežeras iš Š į P ištįsęs 0,74 km, vidutinis plotis tik 0,18 km, kranto linijos ilgis 2 km. Pratakus.


Kavolių ežeras. Plotas 11 ha, telkšo apie 1,5 km į V nuo Vyžuonų. Ovalo formos, ilgis 0,55 km, vidutinis plotis 0,19 km, kranto linijos ilgis 1,3 km. Baseino plotas 1,6 km². Iš jo išteka Uolinta, Šventosios kairysis intakas.


Kemešys. 53 ha ežeras apie 3 km į Š R nuo Saldutiškio. Jo pakrantėse yra Dirniškių, Indubakių, Katiniškės, Kemešio, Šarkių kaimai. Ilgis 1,25 km, vidutinis plotis 0,44 km, kranto linijos ilgis 3,4 km, pietvakarinė pakrantė žema, užpelkėjusi. Ežeras seklus (didžiausias gylis 4,1 m), jo viduryje yra nedidelė (0,1 ha) sala. Maitinančiojo baseino plotas 9 km²; prateka Kemešos upelis (Aisetos baseinas). Vandens lygis per metus svyruoja vidutiniškai 40–50 cm. Pavadinimas gali turėti konfigūracijos reikšmę nuo liet. kemeša, kemešis, kemešius – „griozdiškas (žmogus)“.


Kerėpla. 8 ha ežeras apie 7 km į PV ir 3,5 km į Š R nuo Kuktiškių, pakrantėje yra didelis Kačiūnų kaimas. Ištįsęs iš P į Š 0,45 km, vidutinis plotis 0,21 km, kranto linija (ilgis 1,2 km) vingiuota (gal iš čia ir ežero pavadinimas?). Vakarinėje jo dalyje yra didoka įlanka. Seklus (didžiausias gylis 3,1 m, vidutinis gylis 1,6 m, vandens tūris 0,13 mln. m³), gausiai apaugęs vandens augalija. Išteka Kerėplinė – Krašuonos kairysis intakas.

KermežysKermėžys. 17 ha ežeras apie 3 km į Š R nuo Leliūnų miestelio, prie Utenos-Ukmergės plento, pakrantėse yra Ažugirių ir Pakermėžio kaimai. Pavadinimas greičiausiai sietinas su liet. kermėti – „gausiai augti, apsitraukti“. Ežero forma palyginti taisyklinga (ilgis 0,55 km, vidutinis plotis 0,3 km), krantai žemi (ilgis 1,6 km), kai kur, ypač vakarinėje dalyje, užpelkėję. Maitinantis baseinas nedidelis (2,6 km²), todėl vandens lygis per metus svyruoja neženkliai, apie 50–60 cm. Iš ežero išteka upelis – Versmyno intakas.


Kernadėtas. 29 ha ežeras telkšo prie Utenos-Švenčionėlių geležinkelio, apie 6 km į V nuo Kuktiškių, rytiniame krante yra Kvyklių kaimas. Pavadinimo kilmė ir daryba neaiški. Ežero ilgis 0,94 km, vidutinis plotis 0,31 km, kranto linijos ilgis 2 km. PV krantas aukštas, miškingas. Išteka upelis – Utenaitės intakas.


Kigelis. 6 ha ežeras apie 4 km į PV nuo Utenos prie geležinkelio į Švenčionėlius. Ilgis 0,38 km, vidutinis plotis 0,15 km, kranto linijos ilgis 1 km. Išteka upelis, Viešos kairysis intakas. Pavadinimo kilmė ne visai aiški. Jis gali būti siejamas su liet. nu-kyguoti – „palengva nuvažiuoti“ , o taip pat kiglus – „papuręs, pasipūtęs“. Pastaruoju atveju tai būtų konfigūracinės reikšmės hidronimas.


Kigys. 9 ha ežeras šiek tiek aukščiau Kigelio ežero, vakarinis krantas yra prie pat Utenos-Vilniaus plento, rytinė pakrantė miškinga. Ilgis 0,52 km, vidutinis plotis 0,17 km, kranto linijos ilgis 1,3 km. Išteka upelis į Kigelio ežerą (Viešos baseinas).


Klykių ežeras (plotas 50 ha) yra 4 km į Š V nuo Tauragnų kairėje kelio į Uteną pusėje, pakrantėse įsikūrę Klykių ir Inkartų kaimai. Ežeras yra viršutinėje dalyje rinos, kurios tęsinyje telkšo Politiškių, Labės ir Tauragno ežerai. Ilgis (iš Š V į PR) siekia 1,2 km, vidutinis plotis 0,4 km. Krantai aukšti ir statūs, atabradas siauras, žvyringas, ypač prie ardomų krantų. Palyginti su plotu, ežeras yra labai gilus (iki 42,6 m), jo vandens tūris 7,2 mln. m³. Turi nuotėkį (į Politiškių ežerą) tik vandeningais metais, t. y. skirtinas prie periodiškai nuotakių ežerų.


Knytis. 2 ha miško ežerėlis Aukštaitijos nacionaliniame parke apie 1,5 km į R nuo Daunorių kaimo, prie vieškelio (į Š nuo jo), vedančio į Vaišnoriškių kaimą. Pavadinimas sietinas su liet. knitėti – „kutenti, niežėti; judėti“ ir pan. Ežeras yra ovalo formos, ilgis 0,20 km, vidutinis plotis 0,11 km, kranto linijos ilgis 0,6 km. Išteka Knytelė, srūvanti į Utenykščio ežerą (Būkos baseinas).

Labė. 37 ha ežeras prie Tauragnų miestelio, telkšantis Klykių-Politiškių-Tauragno rinoje. Ilgis (iš vakarų į rytus) 2,3 km, vidutinis plotis 0,15 km, kranto linijos ilgis 4,8 km. Krantai aukšti ir statūs, vakarinėje ir pietinėje pakrantėse apaugę mišku. Didžiausias gylis 23,2 m, vidutinis gylis 5,5 m, vandens tūris 3 mln.m³. Trumpa protaka, kuri sausmečiais neretai esti sausa, jungiasi su Tauragno ežeru. Pavadinimas sietinas su liet. lobas – „dauba, slėnys, loma“.

Labelis. Miške telkšantis Labės ežero vakarinės dalies prielipas. Plotas 4 ha, ilgis 0,3 km, vidutinis plotis 0,11 km, kranto linijos ilgis 0,7 km, didžiausias gylis 10,1 m, vidutinis gylis 4,9 m, vandens tūris 0,20 mln. m³.


Lamėstas. 57 ha ežeras šalia Saldutiškio (apie 1 km į Š R), prie Kuktiškių-Linkmenų kelio, pakrantėse yra Lamėsto, Antalamėstės, Geniakalnio kaimai. Pavadinimo kilmė neaiški, A. Vanagas jį linkęs sieti su liet. loma – „slėnys, klonis“. Ežeras rininis, todël ištįsęs (2 km iš V į R), siauras (vidutinis plotis 0,29 km), krantai (ilgis 4,8 km) aukšti ir sausi, tačiau dubuo palyginti seklus (didžiausias gylis 5,6 m). Maitinamas 18 km² baseino, vandens lygis per metus svyruoja apie 70–80 cm. Per jį teka Lamėstos upelis (Aisetos baseinas).


Lankas. 17 ha ežeras apie 0,5 km į R nuo Sudeikių ir tiek pat į P nuo Alaušo ežero. Ilgis 0,63 km, vidutinis plotis 0,27 km, kranto linijos ilgis 1,7 km. Šiauriniame krante yra Alkų kaimas, pietrytinė pakrantė užpelkėjusi.


Laukinis. 9 ha ežeras apie 5 km į PV nuo Tauragnų. Jo pakrantės miškingos, į R nuo ežero apie 1 km yra Bernotiškio kaimas. Ežero ilgis 0,55 km, vidutinis plotis 0,17 km, kranto linijos ilgis 1,2 km. Išteka Gulbės upelis, Vyžintos kairysis intakas.


Lydekis. 18,5 ha ežeras prie Vyžuonų miestelio. Ilgis 0,48 km, o vidutinis plotis – tik 0,04 km, t. y. ežeras yra išties liaunas kaip lydeka. Krantai (ilgis 3,6 km) žemi, užpelkėję ir labai vingiuoti. Per jį teka Vyžuonos upelis (Šventosios kairysis intakas).


Liminas. 9 ha ežeras apie 4 km į PR nuo Kuktiškių prie Utenos-Švenčionėlių geležinkelio. Ilgis 0,5 km, vidutinis plotis 0,19 km, kranto linijos ilgis 1,3 km. Ežeras užaugantis, pelkėjantis. Iš jo išteka upelis, kuris tuoj pat įteka į ištiesintą Vyžintą. Pavadinimas sietinas su graikų kalbos žodžiais, reiškiančiais „ežeras, pieva“.


Liminėlis. 3 ha pelkėjantis ežerėlis apie 2 km į PV nuo Daugailių ir 0,5 km į PR nuo Utenos-Zarasų plento. Ilgis 0,32 km, vidutinis plotis 0,09 km, kranto linijos ilgis 0,7 km. Per jį teka Grabė (Indrajų ežero baseinas).


Lobinis. 21 ha ežeras apie 5 km į Š V nuo Daugailių, apie 0,5 km į Š R nuo ežero – Antadrajos kaimas. Pavadinimas sietinas su liet. loba, lobas – „dauba, slėnys, loma“. Ežero ilgis 0,87 km, vidutinis plotis 0,24 km, kranto linijos ilgis 2,4 km, didžiausias gylis 4,5 m. Krantai aukšti ir statūs, išskyrus pelkėjančius šiaurės vakarinius. Išteka upelis, srūvantis į vakaruose plytintį Alaušo ežerą.


Luknas. 52 ha ežeras apie 2 km į PR nuo Vyžuonų miestelio, pakrantėse išsimėtę Galelių, Sprakšių, Luknių kaimai. Pavadinimas kildintinas iš liet. luknas – „kurio ragai eina į šalis“ arba lukniuoti – „liumpėti, būti klampiam“. Ežeras ilgas (2,5 km), tačiau siauras (vidutinis plotis 0,21 km) ir vingiuotas. Krantai (ilgis 6,7 km) aukšti ir statūs, tačiau dubuo palyginti seklus (didžiausias gylis 4,6 m, vidutinis gylis 2,8 m, vandens tūris 1,5 mln. m³). Ežerą maitina 29,6 km² baseinas, vandens lygis per metus svyruoja apie 1 m, prateka Lukna (Vyžuonos dešinysis intakas).


Minčia. 7 ha patvenktas ežeras apie 5 km į Š R nuo Tauragnų, Aukštaitijos nacionaliniame parke prie Minčios kaimo. Ilgas (0,9km), siauras (vidutinis plotis tik 80 m), kranto linijos ilgis 2,1 km. Baseino plotas 60,1 km². Per jį teka Minčia, srūvanti į Utenio ežerą (Būkos baseinas). Pavadinimo reikšmė ne visai aiški. Minčia gali būti tarmybė iš menčia ir tąsyk sietina su liet. mentė, t. y. turėtų konfigūracinę reikšmę.


Mirėlis. 7 ha užaugantis ir uždumblėjęs (iš čia, matyt, ir jo pavadinimas, sietinas su liet. mirti) ežeras apie 6 km į PR nuo Tauragnų ir 2 km į R nuo Sėlos kaimo. Siaura (apie 0,2 km), žema sąsmauka jį skiria nuo Tauragno ežero pietrytinio kampo. Ilgis 0,58 km, vidutinis plotis 0,12 km, kranto linijos ilgis 1,2 km. Pakrantė užpelkėjusi, miškinga.


Momėniškis. 3 ha ežerėlis apie 8,5 km į Š R nuo Užpalių ir 1 km į PR nuo Užpalių-Jūžintų kelio, rytiniame ežero krante yra Antakalnių kaimas. Ilgis 0,28 km, vidutinis plotis 0,12 km, kranto linijos ilgis 0,7 km. Išteka upelis, srūvantis į Narupį, Šventosios dešinįjį intaką.


Mominys. 36 ha ežeras 4 km į V nuo Užpalių, rytiniame krante yra Juškonių ir Kaimynų (už 1 km) kaimai. Pavadinimo kilmė neaiški. Spėjama, kad jis gali turėti konfigūracijos prasmę (nuo momuo, momuomis, momžnis – „viršugalvis, galva“). Ežeras ledyninės patvenktinės kilmės. Ilgis 0,93 km, vidutinis plotis 0,38 km, kranto linijos ilgis 2,5 km. Krantai daugiausia žemi, kai kur užpelkėję, Š V pakrantė miškinga. Maitinančiojo baseino plotas 6,1 km². Ežero vandens lygis per metus svyruoja vidutiniškai 60 cm. Per jį teka Upius (Nasvės intakas).


Noniškis. 4 ha ežerėlis apie 8 km į Š nuo Užpalių, tarp Lėlių ir Nasvaičių kaimų. Pavadinimas greičiausiai yra asmenvardinis. Ežero ilgis 0,21 km, vidutinis plotis 0,18 km, kranto linijos ilgis 0,7 km. Baseino plotas 4 km², per jį teka Nasvė – Šventosios dešinysis intakas. Per metus ežerėlio vandens lygis svyruoja apie 100 cm.


Pakalnis. 6 ha ežerėlis apie 8 km į Š R nuo Užpalių; rytiniame krante yra Antakalnių kaimas, šiauriau, už siauro gūbrio, telkšo Momėniškio ežerėlis. Baseino plotas 5,2 km². Per jį teka Narupis, Šventosios dešinysis intakas.


Paštys. 25,5 ha ežeras apie 5 km į R nuo Sudeikių, rytinėje pakrantėje yra Taukelių kaimas. Hidronimo kilmė neaški. Spėjama, kad vardas galėjo būti sudarytas apibūdinti ežero formą (išsipašiojusią, neapskritą ar pan.). Ežeras termokarstinės kilmės, ilgis 1 km, vidutinis plotis 0,25 km, didžiausias gylis 13,6 m. Baseino plotas 19,4 km², ežero vandens lygis per metus svyruoja apie 100 cm. Per jį teka Indraja (Šventosios intakas), kuri iki Paščio ežero vadinama Taurokšne.


Paštys. 68 ha ežeras Utenos, Rokiškio ir Zarasų rajonų sandūroje apie 10 km į PV nuo Dusetų. Ežeras rininis, šakotas ir stačiašlaitis, didžiausias gylis siekia 13,5 m. Ilgis 2,3 km, vidutinis plotis 0,3 km, kranto linijos ilgis 6 km. Vakarinė ir pietinė pakrantės apaugusios mišku. Maitinantis baseinas itin didelis – 1559 km², tačiau didžiąją jo nuotėkio dalį reguliuoja aukščiau esantis Sartų ežeras. Per jį teka Šventoji.


Pelakys. 21 ha ežeras apie 3 km į PR nuo Daugailių, pakrantėse yra Šiožinių, Garnių, Žadavainių kaimai. Pavadinimas galbūt sietinas su liet. pelekas. Ežeras rininės kilmės, šakotas, aukštais ir stačiais krantais, turi 1 salą. Ilgis 1,4 km, vidutinis plotis 0,15 km, kranto linijos ilgis 2,8 km. Išteka upelis, priklausantis Šavašos baseinui.


Pelakis. 7 ha ežerėlis, telkšantis į R nuo Alaušo ežero, su kuriuo sieja trumpa (apie 0,2 km) protaka. Ilgis 0,6 km, vidutinis plotis 0,12 km, kranto linijos ilgis 2,2 km.


Pelekys. 16 ha ežeras apie 4 km į Š V nuo Kuktiškių, pakrantėse yra Suolelių ir Liepiniškių kaimai. Ilgis 0,68 km, vidutinis plotis 0,23 km, kranto linijos ilgis 2 km. Ežeras labai apžėlęs vandens augalais, yra užpelkėjusių pakrančių. Baseino plotas 1,9 km², vandens lygis per metus svyruoja neženkliai, apie 50 cm. Išteka Vieša (Vyžuonos baseinas).


Peštikis. 8 ha užaugantis miško ežerėlis apie 3 km į PR nuo Juknėnų; tik 100 m sąsmauka skiria jį nuo Ilgio ežero P pakraščio. Ežero ilgis 0,43 km, vidutinis plotis 0,18 km, kranto linijos ilgis 1,2 km. Periodiškai nuotakus, priklauso Ligajos baseinui.


Pilašius. 15 ha ežeras Utenos ir Zarasų raj. sandūroje apie 0,8 km į R nuo Traidžiūnų kaimo, esančio prie Užpalių-Dusetų kelio. Užpelkėjęs, „aštuoniukės“ formos, ilgis 0,78 km, vidutinis plotis 0,19 km, kranto linijos ilgis 2,2 km. Išteka upelis, srūvantis į Šventąją.


Pliaušys. 4 ha ežeras apie 1 km į PR nuo Šeimaties kaimo ir apie 1,5 km į Š R nuo Tauragno ežero pietinės pakrantės. Ilgis 0,45 km, vidutinis plotis 0,09 km, kranto linijos ilgis 1 km, didžiausias gylis – apie 5 m. Ežeras užaugantis, uždumblėjęs. Jo pakarantėje plyti Stapiejokų raistas, o pietiniame krante – šaltiniuota žemapelkė. Gausiai maitinamas požeminio vandens, kurį papildo ir įsifiltravę Tauragno ežero vandenys. Išteka Pliaušės upelis (Žeimenos baseinas) – hidrografinis draustinis. Pavadinimas kildintinas iš liet. plauša – „plėša, karna; viksva“.


Politiškių ežeras. Plotas 32 ha, telkšo apie 2 km į Š V nuo Tauragnų, Klykių ežero rinos pietinis tęsinys, pakrantėje yra Politiškių kaimas. Ilgis 1,5 km, vidutinis plotis 0,22 km, kranto linijos ilgis 3,2 km. Krantai aukšti ir statūs, pietvakariuose miškingi. Ežeras labai gilus: didžiausias gylis 42,1 m, vidutinis gylis 10 m, vandens tūris 3,2 mln. m³. Baseino plotas 5 km². Sausais metais ir sezonais neturi paviršinio nuotėkio, t. y. periodiškai nuotakus ežeras.


Raistežeris. 8 ha ežeras apie 2 km į PR nuo Vyžuonų. Ilgis 0,81 km, vidutinis plotis 0,1 km, kranto linijos ilgis 1,7 km. Užpelkėjęs, išteka Girbys, Šventosios kairysis intakas.


Rašys. 10 ha ežeras yra pusiaukelėje tarp Utenos ir Sudeikių, kairėje kelio pusėje prie Sirutėnų kaimo. Ilgis 0,71 km, vidutinis plotis 0,14 km, kranto linijos ilgis 1,6 km. Baseino plotas 28,7 km². Į ežerą įteka Panolė, o išteka Rašė, Vyžuonos dešinysis intakas. Ežero vandens lygis per metus svyruoja apie 140 cm. Pavadinimas sietinas su liet. rašyti, išrašyti – „išmarginti, išraštuoti“, t. y. jame gali būti nuoroda į kranto linijos konfigūraciją.


Raudys. 22 ha ežeras apie 5 km į P nuo Utenos, pietrytinėje pakrantėje yra Vareikių kaimas. Ilgis 0,96 km, vidutinis plotis 0,23 km, kranto linijos ilgis 2,4 km. Priklauso Viešos (Vyžuonos intako) baseinui. Pavadinimas gali būti kilęs iš liet. rauda – „kuoja, mekšras“ arba raudė – „žiežulė, kuoja, mekšras“, bet jį galima vesti ir iš liet. raudas – „rausvas“.


Saladis. 6 ha ežerėlis yra vakariniame Vyžuonų miestelio pakraštyje. Ilgis 0,41 km, vidutinis plotis 0,14 km. Uždumblėjęs. Per jį teka Dusyna, Vyžuonos kairysis intakas. Pavadinimas galbūt sietinas su liet. saladykštis – „susalęs, suzmekęs“.


Siesikas. 10,5 ha ežeras Utenos ir Molėtų raj. sandūroje, apie 3 km į PV nuo Kuktiškių, netoli nuo Utenos-Švenčionėlių geležinkelio. Apvalus, ilgis 0,48 km, vidutinis plotis 0,40 km, kranto linijos ilgis 1,8 km. Baseinas miškingas, plotas 3,1 km². Išteka upelis, srūvantis į Talę, Viešos kairįjį intaką.

SylysSylys. 21 ha ežeras apie 8 km į PR nuo Daugailių, pakrantėje yra Gaidžių, o už 1,5 km į PR – Juknėnų kaimai. Ilgis 1 km, didžiausias plotis 0,25 km. Krantai žemi, kai kur užpelkėję. Baseino plotas 28 km², vandens lygis per metus svyruoja apie 110 cm. Išteka upelis, priklausantis Ligajos baseinui. Hidronimų, turinčių šaknį syl-, sil- kilmė neaiški. Kitose indoeuropiečių kalbose jie siejami su „ramus, tykus upės plotas; ežeras; varva, teka“ ir kt.


Striūpys. 9,5 ha, dviejų ežerėlių sistema, apie 2 km į PR nuo Kuktiškių, tarp Utenos-Švenčionėlių geležinkelio ir Kuktiškių-Kaltinėnų kelio, pakrantėje yra Bikelių, šiek tiek atokiau – Buitūnų kaimai. Ilgis 0,63 km, vidutinis plotis 0,15 km, kranto linijos ilgis 1,5 km. Išteka upelis, srūvantis į Vyžintą (Aiseto ežero baseinas).


Šavašas. 8 ha ežeras Utenos ir Zarasų r. sandūroje, prie pat Utenos-Zarasų plento, apie 3 km į šiaurės rytus nuo Daugailių. Ilgis 0,54 km, vidutinis plotis 0,15 km, kranto linijos ilgis 1,4 km, didžiausias gylis 9,5 m, vandens tūris 0,22 mln. m³. Baseino plotas 31,3 km². Per ežerą teka Šavaša, kairysis Šventosios intakas. Pavadinimas greičiausiai yra asimiliacinis iš Savašas, o šaknis sav- yra labai archaiška ir galėjo turėti drėgnumo, tekėjimo reikšmes.


Šeduikių ežeras. Plotas 16 ha, telkšo apie 8 km į PR nuo Utenos prie to paties pavadinimo kaimo (pietinėje pakrantėje). Ilgis 1 km, vidutinis plotis 0,17 km, kranto linijos ilgis 2,3 km. Baseino plotas 1,8 km², vandens lygis per metus svyruoja apie 50 cm. Iš jo išteka Šeduikio upelis (Krašuonos intakas).


Šiekštelis. 8,5 ha ežeras apie 5,5 km į PR nuo Užpalių ir 1,2 km į V nuo Alaušo ežero, šiauriniame krante yra Šeimyniškių kaimas. Ilgis 0,37 km, vidutinis plotis 0,23 km, kranto linijos ilgis 1,1 km. Išteka upelis, srūvantis į žemiau telkšantį (apie 1 km į pietus) Šiekščio ežerą. Priklauso Alaušo ežero baseinui.


Šiekštys. 20 ha ežeras apie 0,5 km į V nuo Alaušo ežero ir 6 km į PR nuo Užpalių. Pavadinimas kilęs iš liet. šiekšta, šiekštas – „žemėje arba vandenyje gulėjęs kelmas, stuobrys“. Ežero ilgis 0,9 km, vidutinis plotis 0,23 km, kranto linijos ilgis 2 km. Baseinas ir pakrantės apaugę mišku. Išteka upelis, srūvantis į Alaušo ežerą.


Talys. 20,5 ha ežeras apie 11 km į P nuo Utenos, apie 1 km į R nuo Vilniaus-Utenos plento. Galima pavadinimo kilmė iš liet. talė – „takelis per užžėlusią pievą“ arba lat. taluot – „balti, blykšti“. Ežero forma primena pasagą. Ilgis 1,3 km, vidutinis plotis 0,16 km, kranto linijos ilgis 3,4 km. Krantai, išskyrus šiaurinį, žemi ir užpelkėję, pietinis ir pietrytinis – miškingi. Baseino plotas 5,8 km², vandens lygis per metus svyruoja apie 70–80 cm. Išteka Talė (Viešos intakas).

TauragnasTauragnas. 513 ha ežeras. Vakarinis pakraštys yra prie Tauragnų, o pietrytinis – ties Ignalinos rajono riba. Jo pakrantėse yra Taurapilio, Stučių, Sidabrinės, Varniškių kaimai. A. Vanagas mano, kad pavadinimo reikšmė yra ne konfigūracinė, kaip, pavyzdžiui, teigė kalbininkas K. Būga, o gyvūninė: „tauro ragas“, t. y. „tauraginis ežeras“ arba ežeras, esantis vietose, kur būta taurų. Ežeras rininis, jo ilgis 9,5 km, vidutinis plotis 0,54 km, kranto linijos ilgis 25,6 km. Giliausias ežeras Lietuvoje. Didžiausias gylis (vakarinėje dalyje) 60,5 m, vidutinis gylis 18,7 m, vandens tūris 95,6 mln. m³. Baseino plotas 74 km², išteka Tauragnos upelis, kuris sausmečiais neretai išdžiūva iki dugno; mažas ir ežerą maitinančių intakų (6 upeliai) vandeningumas. Pietrytinė ežero dubens dalis remiasi į žvyringus darinius, todėl ežero vanduo filtruojasi į požemius ir iš dalies maitina šiauriau telkšantį Pliaušio ežerą. Per metus ežero vandens lygis svyruoja apie 70 cm, pavasarį – 50 cm. Nuo 1955 m. prie ežero (Tauragnų miestelyje) veikia hidrologijos stotis, kurioje matuojami vandens lygis bei temperatūra, stebimi ledo reiškiniai. Ežeras užšąla vidutiniškai gruodžio 19 d., nuledėja balandžio 16 d., nors esti žiemų, kai ištisinė ledo danga išvis nesusidaro. Vidutinis vandens skaidrumas vasarą – apie 5 m, vanduo šilčiausias būna liepos ir rugpjūčio mënesiais – vidutiniškai 19°C. Per vasarą ežeras sukaupia daug šilumos, todėl vandens masės vidutinė temperatūra spalio mėnesį yra 9,7°C, o lapkričio mėnesį 5,8°C. Tauragnas yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje.


Utenaitis. 4,5 ha ežerėlis apie 8 km į PV nuo Utenos, prie kelio, vedančio į Pakalnius; pakrantėje yra Utenėlės kaimas. Ilgis 0,33 km, vidutinis plotis 0,14 km, kranto linijos ilgis 1 km. Baseino plotas 2,4 km². Iš ežero išteka Utenaitė, Vyžuonos kairysis intakas.


Utenas. 200 ha ežeras yra 10 km į R nuo Tauragnų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Kalbininkų pateikiama pavadinimo versija gal ir netenkina šio gražaus Minčiagirės ežero gerbėjų, bet ji tokia: vedinys iš liet. utis, utėlė – „smulkus, besparnis parazitinis vabzdys“. Ežero ilgis 5,7 km, vidutinis plotis 0,55 km, kranto linijos ilgis 7,5 km. Rininės kilmės, krantai aukšti, statūs ir sausi, atabradai smėlėti ir platūs, palyginti menkai apaugę vandens augalais. Dugnas duobėtas, didžiausias gylis 21 m, vidutinis gylis 8 m, vandens tūris 16 mln.m³. Itin gausiai maitinamas požeminio vandens. Įteka Minčia – hidrografinis Žeimenos aukštupys, iš Žiežulnio ežero atsrūvanti Žiežulna, Ažvintės upelis. Plačiu sąsiauriu jungiasi su šiek tiek žemiau telkšančiu Utenykščio ežeru. Baseinas miškingas ir smėlingas. Nors jo plotas yra net 118 km², ežero vandens lygis per metus svyruoja tik 40–50 cm.


Utenykštis. 90 ha ežeras, telkšantis Utenio rinos tęsinyje, Aukštaitijos nacionaliniame parke; R pakrantėje – jau Ignalinos rajonas. Ilgis 1,7 km, vidutinis plotis 0,55 km, kranto linijos ilgis 6,2 km. Dugnas duobėtas, didžiausias gylis 9,9 m, vidutinis gylis 4,3 m, vandens tūris 3,9 mln. m³, yra 1 sala. Vakarinė pakrantė žema ir užpelkėjusi, iš siauros, vandens augalų užklotos įlankos (Lašmens) išteka Būkos upė, toliau srūvanti Baluošo ežero link. Ežerą gausiai maitina požeminiai vandenys, todėl jo vandens lygis per metus svyruoja neženkliai – 40 cm.


Vaikesas. 43 ha ežeras apie 7 km į P nuo Daugailių ir 2 km į Š R nuo Spitrėnų kaimo. Ilgis 1 km, vidutinis plotis 0,43 km, kranto linijos ilgis 3,7 km, yra dvi salos (bendras jų plotas 0,6 ha). Didžiausias gylis 4 m, vidutinis gylis 3,7 m, vandens tūris 1,6 mln. m³. Šiaurinis krantas aukštas, pietinis – žemas ir užpelkėjęs. Baseino plotas 11,2 km², ežero vandens lygis per metus svyruoja apie 0,7 m. Išteka Ligaja (Šventosios intakas). Ežero pavadinimas sietinas su liet. veikus – „greitas, skubus; stiprus, smarkus“.


Vazajėlis. 5 ha ežerėlis Utenos ir Rokiškio raj. sandūroje, apie 5 km į PV nuo Jūžintų. Ilgis 0,27 km, vidutinis plotis 0,19 km, kranto linijos ilgis 0,8 km. Apžėlęs vandens augmenija, pakrantė užpelkėjusi. Baseino plotas 1,65 km², išteka Vazaja, Uosijos dešinysis intakas (Jaros-Šetekšnos baseinas).


Vazajis. 76 ha ežeras yra Utenos-Rokiškio rajonų sandūroje, apie 5 km į PV nuo Jūžintų. Manoma, kad pavadinimas gali būti sėliškas ir sietinas su liet. vaþis, vaþiuoti. Ežero ilgis 1,4 km, vidutinis plotis 0,48 km, kranto linijos ilgis 5 km, didžiausias gylis 6 m, vidutinis gylis 3,6 m, vandens tūris 2,7 mln. m³. Krantai daugiausia žemi, vietomis užpelkėję. Baseino plotas 4,7 km², vandens lygis per metus svyruoja apie 40 cm. Per jį teka Vazaja (Uosijos baseinas).


Vazbys. 6 ha ežerėlis apie 7 km į P nuo Utenos ir 1,5 km į V nuo Utenos-Kuktiškių kelio. Ilgis 0,42 km, vidutinis plotis 0,14 km, kranto linijos ilgis 1 km. Baseino plotas 2,5 km², iš ežero išteka Vazbelė, Viržintėlės kairysis intakas (Krašuonos baseinas).


Versmynas. 31 ha ežeras apie 3 km į PR nuo Leliūnų. Pavadinimas byloja, kad į ežero duburį išsilieja daug versmių. Ilgis 0,72 km, vidutinis plotis 0,43 km, kranto linijos ilgis 2,2 km. Šiaurinė ir pietrytinė pakrantės apaugusios mišku. Ežeras labai apaugęs vandens augmenija, todėl mėgiamas paukščių (draustinis). Baseino plotas 13,6 km², išteka beveik ištisai ištiesintas Versmynas, toliau srūvantis į Smulkio ežerą (Anykštos baseinas).

VidinkstasVidinkstas. 113 ha ežeras apie 9 km į pietvakarius nuo Utenos ir 5 km į pietryčius nuo Leliūnų, pakrantėse yra Aleksiejiškio, Miliūnų, Pakalnių, Kvoselių, Pavidinkstės kaimai. Pavadinimas gal būt sietinas su liet. vidus – „vidurinė dalis“. Ilgis (iš Š į P) 2,4 km, vidutinis plotis 0,49 km, kranto linijos ilgis 7,2 km, didžiausias gylis 5,9 m, vidutinis gylis 3,8 m, vandens tūris 4,3 mln. m³. Žuvingas (12 žuvų rūšių). Atabradai smėlingi, tačiau daug kur užaugę vandens augalais. Baseino plotas 4,6 km², ežero vandens lygis per metus svyruoja neženkliai – apie 30 cm. Išteka upelis, srūvantis link Versmyno ežero (Anykštos baseinas).


Viešis. 25 ha ežeras apie 9 km į P nuo Utenos. Pasak A. Vanago, hidronimai su šaknimi vieš- gali būti vedami iš liet. viešmuo – „upokšnis, upelis“, bet yra ir kitokių versijų. Ežero ilgis 1 km, vidutinis plotis 0,25 km, kranto linijos ilgis 2,9 km. Krantai žemi, kai kur užpelkėję. Baseino plotas 7,4 km², vandens lygis per metus svyruoja apie 70–80 cm. Per jį teka Vieša (Vyžuonos baseinas).


Vincelis. 4 ha ežerėlis apie 6 km į pietryčius nuo Utenos ir 1 km į rytus nuo Utenos-Kuktiškių kelio. Ilgis 0,33 km, vidutinis plotis 0,13 km, kranto linijos ilgis 0,8 km. Rytiniai krantai aukšti ir sausi, pietvakariniai – žemi ir užpelkėję. Išteka upelis, srūvantis į Viržintėlę, Krašuonos kairįjį intaką.

VyžuonaitisVyžuonaitis. 9,5 ha ežeras  Utenos pietinėje dalyje. Ilgis 0,4 km, vidutinis plotis 0,09 km, kranto linijos ilgis 1 km. Išteka upelis, Viešos kairysis intakas.

 



Žiežulnys. 26 ha ežeras Aukštatijos nacionaliniame parke, apie 8 km į Š R nuo Tauragnų ir 2 km į PV nuo Minčios kaimo. Pavadinimas kilęs iš liet. žiežulė – „tokia žuvis, mekšras“. Ežeras ištįsęs iš Š V į PR 1,4 km, siauras (vidutinis plotis 0,19 km), kranto linijos ilgis 3,1 km. Krantai aukšti, miškingi, šaltiniuoti. Daug požeminio vandens išsilieja ir į povandeninį ežero duburį. Baseinas miškingas, plotas 30 km². Išteka Žiežulna, srūvanti į Utenio ežerą (Būkos baseinas). Miške krantai šaltiniuoti, daug požeminio vandens suteka ir į povandeninį ežero duburį.


Žuvintas. 10 ha ežeras apie 5 km į V nuo Kuktiškių ir 0,8 km į PV nuo Utenos-Švenčionėlių geležinkelio, vakariniame krante, yra Šilelių kaimas. Ilgis 0,58 km, vidutinis plotis 0,17 km, kranto linijos ilgis 1,6 km. Išteka upelis, srūvantis į Talę, Viešos kairįjį intaką.

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002